Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Nyderlandų kolonijos Amerikoje
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nyderlandų kolonijos Amerikoje – Nyderlandų valstybės kolonijinės valdos Amerikos žemyne. Jos sudarė dalį Nyderlandų kolonijinės imperijos.
XVII a. Nyderlandų pirkliai įkūrė prekybos taškus bei planatacijas daugelyje Amerikos vietų. Kolonizacija, kai olandai apgyvendintų naujas žemes, buvo nedažnas reiškinys, lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Daugelis olandų gyvenviečių amžiaus pabaigoje buvo apleistos ar prarastos, išskyrus Nyderlandų Antilus ir Arubą, kurios išliko Nyderlandų valdomis iki šiol, bei Surinamą, kuris nepriklausomu tapo 1975 m.
Šiaurės Amerika
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Naujieji Nyderlandai.
1602 m. Nyderlandų vyriausybė davė Nyderlandų Vest Indijos Kompanijai (Vereenigde Oostindische Compagnie; VOC) užduotį rasti kelią į Indiją ir paskelbė, kad visos jos atrastos žemės priklausys Nyderlandams.
1609 m. anglų tyrinėtojas Henry Hudson bandė surasti šiaurės vakarų kelią į Indiją bei atrado dabartines JAV ir Kanados pakrantes, suteikė savo vardą Hadsono upei ir Hadsono įlankai bei paskelbė, kad aplinkinės žemės priklauso VOC.
1614 m. vadovavo ekspedicijai į žemutinį Hadsoną.
Karibai
| Karibų istorija |
| Aravakai, Karibai |
| Ispanijos Vakarų Indijos |
| Indijų vicekaralystė > Santo Domingo audiencija |
| Kitų šalių Vakarų Indijos: |
| Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, , Kuršo, Britų, Portugalijos, Moskitų Krantas, Britų Hondūras, Prancūzų Gviana, Britų Gajana, Nyderlandų Gajana |
| Dabartiniai politiniai junginiai: |
| CARICOM, Kuba, Dominikos Respublika, Gvadelupė, Martinika, BES salos, Aruba, Kiurasao, Sint Martenas, Puerto Rikas, JAV Mergelių salos |
Nyderlandų Antilai
Pirmoji Nyderlandų kolonija regione – Sent Martinas – atsirado 1620 m. Salos savininkai iki 1816 m. keitėsi bent 16 kartų, kol buvo pasiektas galutinis susitarimas tarp Prancūzijos ir Nyderlandų.
Siekiant išvengti Ispanijos puldinėjimų per olandų nepriklausomybės nuo Ispanijos karą bei išnaudoti medienos ir druskos išteklius buvo užimtos ir įtvirtintos keletas kitų salų:
- Kiurasao (1634)
- Saba (1640)
- Sent Eustacijus (1635)
- Bonaire (1633)
- Aruba (1637)
Nyderlandų Antilai išlieka Nyderlandų užjūrio teritorija, 1954 m. jai suteikta savivalda. 1986 m. Arubai atskirai nuo kitų salų suteikta autonomija.
Mergelės salos
1625 m. olandai įkūrė bazę St. Croix saloje, tais pačiais metais kaip ir anglai. Prie olandų prisijungė hugenotai, tačiau dėl konflikto su britų kolonija gyvnvietė buvo apleista.
1648 m. olandai įkūrė gyvenvietę Tortolos saloje, o vėliau Anegados ir salose. Britai užėmė Tortolą 1672 m., o Anegadą ir Mergelę Gordą 1680 m.
Tobagas
XVII a. Nyderlandai keletą kartų bandė kolonizuoti salą. Kiekvieną kartą gyvenvietes sunaikindavo besivaržančios su Nyderlandai Europos valstybės.
- 1628–1637 sunaikinta ispanų
- 1654–1666 užimta britų ir sunaikinta prancūzų
- 1672 sunaikinta britų
- 1676–1677 sunaikinta prancūzų
Pietų Amerika
Surinamas
Pirmąją europiečių koloniją Suriname XVII a. šeštame dešimtmetyje įkūrė Barbadoso gubernatorius lordas Willoughby. Per užėmė olandai, vadovaujami . 1667 m. liepos 31 d. pagal olandai pasiūlė Naujuosius Nyderlandus (dabartinis Niujorkas) mainais į jų cukraus gamyklas Surinamo pakrantėje. 1683 m. Surinamas buvo parduotas Nyderlandų Vest Indijos Kompanijai ir pradėtas vadinti . Kolonijoje buvo vystomas žemės ūkis, besiremiantis vergais iš Afrikos. Per Napoleono karus Anglija valdė Surinamą nuo 1799 iki 1816 m., kai jį grąžino Nyderlandams. Nyderlandai suteikė Surinamui nepriklausomybę 1975 m. lapkričio 25 d. Dėl politinio nestabilumo daug surinamiečių persikėlė gyventi į Nyderlandus.
Gajana
Nyderlandų Vest Indijos Kompanija 1616 m. pastatė fortą prie Essequibo upės. Olandai prekiavo su indėnais bei, kaip ir Suriname, įsteigė cukraus plantacijas, kuriose dirbo vergai iš Afrikos. Tuo tarpu anglai įsteigė plantacijas į vakarus nuo Surinamo upės. Dėl konflikto tarp šių valstybių atskiros regiono dalys kelis kartus ėjo iš rankų į rankas, tačiau 1796 m. Britanija valdė visą regioną. , Demerara ir kolonijas olandai perleido Britanijai 1814 m.
Brazilija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Nyderlandų Brazilija.
Nuo 1630 m. Nyderlandai plėtė savo valdas Brazilijoje ir ėmė kontroliuoti apie pusę šalies. miestas tapo regiono sostine, ten savo būstinę turėjo ir . 1649 m. per portugalai pasiekė reikšmingą pergalę prieš olandus. 1654 m. Nyderlandai perdavė visas savo valdas Brazilijoje portugalams.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nyderlandų kolonijos Amerikoje, Kas yra Nyderlandų kolonijos Amerikoje? Ką reiškia Nyderlandų kolonijos Amerikoje?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Nyderlandu kolonijos Amerikoje Nyderlandu valstybes kolonijines valdos Amerikos zemyne Jos sudare dalį Nyderlandu kolonijines imperijos XVII a Nyderlandu pirkliai įkure prekybos taskus bei planatacijas daugelyje Amerikos vietu Kolonizacija kai olandai apgyvendintu naujas zemes buvo nedaznas reiskinys lyginant su kitomis Europos valstybemis Daugelis olandu gyvenvieciu amziaus pabaigoje buvo apleistos ar prarastos isskyrus Nyderlandu Antilus ir Aruba kurios isliko Nyderlandu valdomis iki siol bei Surinama kuris nepriklausomu tapo 1975 m Siaures AmerikaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Naujieji Nyderlandai 1602 m Nyderlandu vyriausybe dave Nyderlandu Vest Indijos Kompanijai Vereenigde Oostindische Compagnie VOC uzduotį rasti kelia į Indija ir paskelbe kad visos jos atrastos zemes priklausys Nyderlandams 1609 m anglu tyrinetojas Henry Hudson bande surasti siaures vakaru kelia į Indija bei atrado dabartines JAV ir Kanados pakrantes suteike savo varda Hadsono upei ir Hadsono įlankai bei paskelbe kad aplinkines zemes priklauso VOC 1614 m vadovavo ekspedicijai į zemutinį Hadsona KaribaiKaribu istorijaAravakai KaribaiIspanijos Vakaru IndijosIndiju vicekaralyste gt Santo Domingo audiencijaKitu saliu Vakaru Indijos Prancuzijos Nyderlandu Danijos Kurso Britu Portugalijos Moskitu Krantas Britu Honduras Prancuzu Gviana Britu Gajana Nyderlandu GajanaDabartiniai politiniai junginiai CARICOM Kuba Dominikos Respublika Gvadelupe Martinika BES salos Aruba Kiurasao Sint Martenas Puerto Rikas JAV Mergeliu salosPagrindinis straipsnis Nyderlandu Vakaru Indijos Nyderlandu Antilai Pirmoji Nyderlandu kolonija regione Sent Martinas atsirado 1620 m Salos savininkai iki 1816 m keitesi bent 16 kartu kol buvo pasiektas galutinis susitarimas tarp Prancuzijos ir Nyderlandu Siekiant isvengti Ispanijos puldinejimu per olandu nepriklausomybes nuo Ispanijos kara bei isnaudoti medienos ir druskos isteklius buvo uzimtos ir įtvirtintos keletas kitu salu Kiurasao 1634 Saba 1640 Sent Eustacijus 1635 Bonaire 1633 Aruba 1637 Nyderlandu Antilai islieka Nyderlandu uzjurio teritorija 1954 m jai suteikta savivalda 1986 m Arubai atskirai nuo kitu salu suteikta autonomija Mergeles salos 1625 m olandai įkure baze St Croix saloje tais paciais metais kaip ir anglai Prie olandu prisijunge hugenotai taciau del konflikto su britu kolonija gyvnviete buvo apleista 1648 m olandai įkure gyvenviete Tortolos saloje o veliau Anegados ir salose Britai uzeme Tortola 1672 m o Anegada ir Mergele Gorda 1680 m Tobagas XVII a Nyderlandai keleta kartu bande kolonizuoti sala Kiekviena karta gyvenvietes sunaikindavo besivarzancios su Nyderlandai Europos valstybes 1628 1637 sunaikinta ispanu 1654 1666 uzimta britu ir sunaikinta prancuzu 1672 sunaikinta britu 1676 1677 sunaikinta prancuzuPietu AmerikaSurinamas Pagrindinis straipsnis Pirmaja europieciu kolonija Suriname XVII a sestame desimtmetyje įkure Barbadoso gubernatorius lordas Willoughby Per uzeme olandai vadovaujami 1667 m liepos 31 d pagal olandai pasiule Naujuosius Nyderlandus dabartinis Niujorkas mainais į ju cukraus gamyklas Surinamo pakranteje 1683 m Surinamas buvo parduotas Nyderlandu Vest Indijos Kompanijai ir pradetas vadinti Kolonijoje buvo vystomas zemes ukis besiremiantis vergais is Afrikos Per Napoleono karus Anglija valde Surinama nuo 1799 iki 1816 m kai jį grazino Nyderlandams Nyderlandai suteike Surinamui nepriklausomybe 1975 m lapkricio 25 d Del politinio nestabilumo daug surinamieciu persikele gyventi į Nyderlandus Gajana Nyderlandu Vest Indijos Kompanija 1616 m pastate forta prie Essequibo upes Olandai prekiavo su indenais bei kaip ir Suriname įsteige cukraus plantacijas kuriose dirbo vergai is Afrikos Tuo tarpu anglai įsteige plantacijas į vakarus nuo Surinamo upes Del konflikto tarp siu valstybiu atskiros regiono dalys kelis kartus ejo is ranku į rankas taciau 1796 m Britanija valde visa regiona Demerara ir kolonijas olandai perleido Britanijai 1814 m Brazilija Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Nyderlandu Brazilija Nuo 1630 m Nyderlandai plete savo valdas Brazilijoje ir eme kontroliuoti apie puse salies miestas tapo regiono sostine ten savo bustine turejo ir 1649 m per portugalai pasieke reiksminga pergale pries olandus 1654 m Nyderlandai perdave visas savo valdas Brazilijoje portugalams Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį