Nubijos paminklai

Nubijos paminklai nuo Abu Simbelio iki Filų (arab. معالم النوبة من أبو سمبل إلى فيلة) – pasaulio paveldo paminklas pietiniame Egipte, į sąrašą įtrauktas 1979 m. Jis yra Nilo upės slėnyje ir apima Senovės Egipto paminklus, išsimėčiusius Žemutinėje Nubijoje (Asuano muchafaza).

Nubijos paminklai nuo Abu Simbelio iki Filų
Pasaulio paveldo sąrašas

Vienas iš paminklų
Vieta Egiptas
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, iii, vi
Nuoroda (angl.) (pranc.): 88
Regionas** Arabų šalys
Įrašymo istorija
Įrašas 1979  (3-oji sesija)
Nubijos paminklai šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka: Nubijos paminklai
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Aprašymas

Pagrindinis straipsnis – Žemutinė Nubija.

Nubijos paminklai išsidėstę ilgame Nilo vagos ruože, kuris iš viso apima 374,48 ha. Ši teritorija pasižymi ypač didele senovinių radinių gausa, kurie atspindi laikotarpius nuo Vidurinės karalystės iki viduramžių koptų ir islamiškojo laikotarpio.

Nuo Senosios Egipto karalystės laikų Asuano miestas šiauriau pirmojo Nilo slenksčio buvo pasienio miestas, už kurio prasidėjo Žemutinė Nubija. Tai buvo svarbus aukso ir kitų išteklių turintis regionas, todėl Egiptas pastoviai siekė jį užvaldyti. Čia dažnai vykdavo prekybinės ir karinės misijos. Tuo metu čia rezidavę Egipto vietininkai laidodavosi Kubet el-Hava vietovės kapinėse.

Viduriniosios karalystės laikais Žemutinė Nubija buvo užimta Egipto. Tai dar kartą Egiptas padarė II tūkst. pr. m. e. antrojoje pusėje, Naujosios karalystės laikais. Ilgainiui Žemutinė Nubija buvo kolonizuota, čia paplito Egipto kultūra. Tuo metu čia pastatytos kelios garsios šventyklos, tarp jų – Abu Simbelis, Amada, Vadi Sebua, Kalabša ir kt.

Per vėlesnius laikotarpius regioną valdė Kušo karalystė, Asirų, Achemenidų, Ptolemėjų, galiausiai romėnų imperijos. Tuo metu čia suklėstėjo Filai – Izidės šventykla. Romos imperijos įtakoje pirmaisiais mūsų eros amžiais į Žemutinę Nubiją iš Egipto prasiskverbė krikščionybė, o nuo XI a. – islamas.

Gelbėjimo kampanija

1952 m. Egipte pradėjus planuoti Asuano užtvanką, buvo projektuojamas milžiniškas Nasero ežeras, užtvindysiantis didelę dalį Žemutinės Nubijos. Dėl to iškilo grėsmė paskandinti bent 22 labai vertingus archeologinius paminklus, tarp kurių buvo Abu Simbeilio, Filų, Amados, Dero, Kalabšos, Vadi Sebuos ir kitos šventyklos.

1954 m. pasaulio archeologai susibūrė, siekdami išgelbėti šiuos paminklus. Dirbdami kartu su UNESCO ir Egipto vyriausybe, jie sukūrė ambicingą planą perkelti pavojuje esančias vertybes į saugesnes vietas. Prie Tarptautinės kampanijos išgelbėti Nubijos paminklus (angl. International Campaign to Save the Monuments of Nubia) prisidėjo nemažai UNESCO valstybių narių, kurios parėmė finansiškai ir ekspertais. Projektui vadovavo Egipto kultūros ministras Tharwat Okasha, prancūzų egiptologė Christiane Desroches Noblecourt ir UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojas Rene Maheu.

Kampanijos metu išgelbėtos 22 senovinės šventyklos ir jose rasti artefaktai. Iškastosios vertybės buvo perkeltos į specialiai tam tikslui sukurtą Nubijos muziejų Asuane. Tuo tarpu pastatai ir skulptūros išmontuoti ir perkelti į saugesnes vietas. 12 šventyklų buvo sukeltos į 5 naujai sukurtas vietas Žemutinėje Nubijoje (Abu Simbelis, Agilkijos sala, Naujoji Amada, Naujoji Kalabša ir Naujoji Vadi es-Sebua). Kitos šventyklos perkeltos į muziejus, tarp kurių yra Nubijos muziejus, Sudano Nacionalinis muziejus (Chartumas), Metropolitano muziejus (Niujorkas), Karališkasis senienų muziejus (Leidenas), Turino Egipto muziejus, Berlyno Egipto muziejus.

Kampanija, vykusi tarp 1960 ir 1980 m., laikoma didžiausia kada nors įvykusia archeologine gelbėjimo misija.

Sąrašas

Iš visų gausių Nubijos paminklų į pasaulio paveldo sąrašą įtraukti 10, kurie atspindi skirtingus Žemutinės Nubijos raidos laikotarpius. Penki iš jų yra perkelti į naujas vietas gelbėjimo kampanijos metu. Tarp paminklų yra senovinės Egipto šventyklos, kapavietės, gyvenvietės ir krikščioniškas vienuolynas.

UNESCO
kodas
Paveikslėlis Pavadinimas Aprašymas Koordinatės
88–001 Abu Simbelis Abu Simbelio šventyklos yra arealo pietiniame pakraštyje. Atspindi Naujosios Egipto karalystės architektūrinę tradiciją. 22°20′14″ š. pl. 31°37′32″ r. ilg. / 22.33722°š. pl. 31.62556°r. ilg. / 22.33722; 31.62556
88–002 Amada Čia yra vienos seniausių regiono šventyklų, Amados šventykla, atstovaujanti XV a. pr. m. e. Tutmozio III valdymo laikotarpį ir Dero šventykla, pastatyta XIII a. pr. m. e. 22°43′52″ š. pl. 32°15′45″ r. ilg. / 22.73111°š. pl. 32.26250°r. ilg. / 22.73111; 32.26250
88–003 Vadi Sebua Čia stovi trys senovės Egipto šventyklos: Wadi Sebua, Dakka ir Maharraqa 22°47′35″ š. pl. 32°32′43″ r. ilg. / 22.79306°š. pl. 32.54528°r. ilg. / 22.79306; 32.54528
88–004 Kalabša Čia stovi Kalabšos, Ptaho, Beit el Valio šventyklos, romėnų laikų Kertsio paviljonas. 23°57′39″ š. pl. 32°52′01″ r. ilg. / 23.96083°š. pl. 32.86694°r. ilg. / 23.96083; 32.86694
88–005 Filai Ptolemėjų laikotarpiu statyta šventykla, kurioje buvo garbinama Izidė. Iki IX a. tai buvo paskutinis senovės egiptiečių religijos bastionas. 24°01′30″ š. pl. 32°53′04″ r. ilg. / 24.02500°š. pl. 32.88444°r. ilg. / 24.02500; 32.88444
88–006 Senosios ir viduriniosios karalysčių kapai Netoli Asuano miesto yra senovinės Egipto kapavietės, kur Senosios ir Viduriniosios karalysčių laikotarpiais buvo laidojami vietos pareigūnai, atsakingi už prekybą su Nubija. 24°06′10″ š. pl. 32°53′04″ r. ilg. / 24.10278°š. pl. 32.88444°r. ilg. / 24.10278; 32.88444
88–007 Elefantina Miestas sala su senoviniais griuvėsiais 24°05′04″ š. pl. 32°53′09″ r. ilg. / 24.08444°š. pl. 32.88583°r. ilg. / 24.08444; 32.88583
88–008 Akmens skaldyklos Netoli Asuano esančios akmens skaldyklos su nebaigtu obelisku suteikia daug žinių apie senovės egiptiečių akmens apdirbimo technikas. 24°04′37″ š. pl. 32°53′43″ r. ilg. / 24.07694°š. pl. 32.89528°r. ilg. / 24.07694; 32.89528
88–009 Šv. Simono vienuolynas Gerai išsilaikę VI a. koptų krikščioniško vienuolyno griuvėsiai yra vieni didžiausių Egipte. 24°05′41″ š. pl. 32°52′33″ r. ilg. / 24.09472°š. pl. 32.87583°r. ilg. / 24.09472; 32.87583
88–010 Islamiškos kapinės 24°04′39″ š. pl. 32°53′09″ r. ilg. / 24.07750°š. pl. 32.88583°r. ilg. / 24.07750; 32.88583

Susiję pasaulio paveldo objektai

Išnašos

  1. Nubian Monuments from Abu Simbel to Philae
  2. Nubian Monuments from Abu Simbel to Philae
  3. Hassan, Fekri A. (28 November 2007). „The Aswan Dam and the International Rescue Nubia Campaign“. The African Archaeological Review. 24 (3/4): 73–94.
  4. Säve-Söderbergh, Torgny (1987). Temples and Tombs of Ancient Nubia: The International Rescue Campaign at Abu Simbel, Philae and Other Sites. Thames and Hudson. ISBN 978-92-3-102383-5.
  5. Victory in Nubia: the greatest archaeological rescue operation of all time
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Nubijos paminklai, Kas yra Nubijos paminklai? Ką reiškia Nubijos paminklai?