Zarasų apskritis (1836–1915)

Kitos reikšmės – Zarasų apskritis.

Zarasų apskritis (arba Novoaleksandrovsko apskritis, rus. Новоалександровский уезд) – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės rytuose ir gretimose Baltarusijos teritorijose. Centras – Zarasai. Apėmė dabartinės Lietuvos teritorijas, kur dabar yra Zarasų rajonas ir Rokiškio rajonas, taip pat Baltarusijos teritorijas, kur yra Breslaujos rajonas ir Miorų rajonas.

Zarasų apskritis rus. Новоалександровский уезд
← 1836 – 1915 →   →
Apskritis Kauno gubernijoje
Administracinis centras	Zarasai
Valsčiai	8 (1923)
1836–1843	Vilniaus gubernija
1843–1915	Kauno gubernija
Gyventojų	208 487 (1897), 242 300 (1914)
Plotas	7 223 km² (1897), 5 437 km² (1914)

Istorija

Apskritis sudaryta 1836 m. vietoje Breslaujos apskrities po to, kai 1835 m. rugpjūčio 24 d. sudegė Vidžiai, vienas iš Breslaujos apskrities centrų. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad Zarasų apskrities sudaryta 1842 m. iš Breslaujos apskrities ir dalies Vilkmergės apskrities. Iš pradžių priklausė Vilniaus gubernijai, nuo 1843 m. – Kauno gubernijai.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, apskrities teritoriją okupavo Vokietijos imperija. 1915 m. čia buvo suformuotos Rokiškio apskritis ir Saldutiškio apskritis.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1897	7223	208 487		2 miestai: Novoaleksandrovskas, Vidžiai miesteliai: Aknysta, Antalieptė, Antazavė, Čedasai, Dūkštas, Dusetos, Jūžintai, Kamajai, Kvetkai, Obeliai, Onuškis, Pandėlys, Panemunėlis, Panemunis, Papilys, Rimšė, Rokiškis, Salakas, Skapiškis, Smalvos, Tauragnai
1914	5437	242 300

Administracinis suskirstymas

1913 m. apskrityje buvo 24 valsčiai:

• Obelių valsčius (Абельская),
• Antalieptės valsčius (Антолептская),
• Antazavės valsčius (Антузовская),
• Breslaujos valsčius (Браславская),
• Vidžių valsčius (Видзская),
• Drūkšių valsčius (Дрисвятская),
• Dusetų valsčius (Дусятская),
• Kvetkų valsčius (Кветковская),
• Krasnahorkos valsčius (Красногорская),
• Aknystės valsčius (Окнистская),
• Apso valsčius (Опсовская),
• Pandėlio valsčius (Понедельская),
• Panemunėlio valsčius (Понемунская),
• Papilio valsčius (Попольская),
• Rokiškio valsčius (Ракишская),
• Rimšės valsčius (Рымшанская),
• Skapiškio valsčius (Скопишская),
• Slabodkos valsčius (Слободская),
• Smalvų valsčius (Смолвенская),
• Salako valsčius (Солкская),
• Tauragnų valsčius (Таврогинская),
• Tiltiškių valsčius (Тыльтышская),
• Čedasų valsčius (Чадосская),
• Jūžintų valsčius (Южинтская).

Gyventojai

1897 m. duomenimis apskrityje gyveno 208 487 žmonių, iš kurių 6359 gyventojų buvo Zarasuose. Iš jų lietuviai sudarė 49,8 %, baltarusiai - 16,8 %, žydai - 12,7 %, rusai - 9,9 %, lenkai — 8,9 %, latviai - 1,8 %.

Literatūra

• Zarasų apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 614
• Zarasų apskritis (1836–1915). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1200
• Zarasų apskritis (1836–1915). Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
• Новоалександровский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 21 (41) : Нибелунги — Нэффцер. С.-Петербургъ, 1897. (rus.)

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Zarasų apskritis (1836–1915), Kas yra Zarasų apskritis (1836–1915)? Ką reiškia Zarasų apskritis (1836–1915)?