Norvegų miškinė katė angl Norwegian Forest cat norv Norsk skogkatt natūrali pusiau ilgaplaukių kačių veislė Labai panaši
Norvegų miškinė katė

Norvegų miškinė katė (angl. Norwegian Forest cat, norv. Norsk skogkatt) – natūrali pusiau ilgaplaukių kačių veislė. Labai panaši į Meino meškėno veislės kates, dėl to dažnai painiojamos. Norvegų miškinės katės galva trikampė, tiesi, o Meino meškėno katės snukutis ilgesnis, kampuotesnis.
Istorija
Sutariama, jog ilgaplaukės katės atsirado pietinėje Rusijoje, Turkijoje ir Irane. Visur kitur auginamos katės buvo trumpaplaukės. Manoma, jog vikingai į Skandinaviją ilgaplaukes kates parsigabeno maždaug XI a. kaip graužikų naikintojas.
Yra spėjimų, kad norvegų miškinių kačių protėviai Norvegijos miškuose gyveno daug amžių. Žiemą jos traukdavo pas žmones ieškoti maisto. Žmonės jas vertino kaip pelių ir žiurkių gaudytojas.
1912 m. norvegų miškinė katė pirmą kartą sudalyvavo kačių parodoje. 1977 m. tarptautinės kačių draugijos oficialiai pripažino šią veislę. Norvegijos miškuose ir kaimuose iki šiol laksto gausybė norvegų miškinių kačių.
Charakteris
Šios katės, skirtingai nei gali pasirodyti iš veislės pavadinimo, nėra laukinės. Tai gero būdo, draugiški, atlaidūs gyvūnėliai. Daug amžių jų protėviai buvo mylimi Norvegijos ūkininkų naminiai gyvūnai.
Nuo gimimo laikomos kambaryje visai netrokšta bastytis. Visgi šios veislės katės nėra tingios: joms būtina kur nors išlieti susikaupusią energiją. Puikiai laipioja, mėgsta demonstruoti miklumą. Gerai sutaria su vaikais. Mėgsta glostymą ir glamones, tačiau ne tokios pakančios kaip kitos ilgaplaukės: jei joms kas nors nepatinka, būtinai tai parodo. Patekusios į naują aplinką, viską kruopščiai patikrina.
Linkusios prisirišti prie vieno žmogaus. Nesipeša ir su šunimis, priešingai, puikiai su jais bičiuliaujasi.
Norvegų miškinės katės labai aršiai gina savo valdas, todėl nekastruoti katinai nuolatos pjaunasi. Kastruoti patinai gyvena kartu nesidraskydami. Patelės puikiai sugyvena su kitomis katėmis.
Fizinės savybės
Ši katė didelė, kresna, stambių kaulų, ilgo kūno. Užpakalinės kojos ilgesnės už priekines. Letenėlės didelės, tvirtos, su plaukų kuokštais tarp pirštų. Uodega ilga ir tanki, pūkuota. Snukutis lygiakraščio trikampio formos. Smakras ryškus, bet ne toks storas kaip Meino meškėno veislės kačių. Migdolo formos akys išraiškingos, įkypos. Ausų galiukai su šepetėliais.
Plaukas pusilgis, poplaukis tankus, pūkuotas. Lygūs, blizgantys dengiamieji plaukai nelaidūs vandeniui ir saugo katę atšiauriu oru. Dažniausios spalvos – juodo marmuro piešinio, juodo tigro kailio. Akys gali būti įvairių spalvų: žalios, geltonos, vario arba mėlynos. Pasitaiko kačių skirtingų spalvų akimis.
Šaltiniai
- Esther J.J. Verhoef-Verhallen. Kačių enciklopedija, vert. Danguolė Žalytė. Vilnius: Aktėja, 2002.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Norvegų miškinė katė, Kas yra Norvegų miškinė katė? Ką reiškia Norvegų miškinė katė?
Norvegu miskine kate angl Norwegian Forest cat norv Norsk skogkatt naturali pusiau ilgaplaukiu kaciu veisle Labai panasi į Meino meskeno veisles kates del to daznai painiojamos Norvegu miskines kates galva trikampe tiesi o Meino meskeno kates snukutis ilgesnis kampuotesnis Norvegu miskine kateIstorijaSutariama jog ilgaplaukes kates atsirado pietineje Rusijoje Turkijoje ir Irane Visur kitur auginamos kates buvo trumpaplaukes Manoma jog vikingai į Skandinavija ilgaplaukes kates parsigabeno mazdaug XI a kaip grauziku naikintojas Yra spejimu kad norvegu miskiniu kaciu proteviai Norvegijos miskuose gyveno daug amziu Ziema jos traukdavo pas zmones ieskoti maisto Zmones jas vertino kaip peliu ir ziurkiu gaudytojas 1912 m norvegu miskine kate pirma karta sudalyvavo kaciu parodoje 1977 m tarptautines kaciu draugijos oficialiai pripazino sia veisle Norvegijos miskuose ir kaimuose iki siol laksto gausybe norvegu miskiniu kaciu CharakterisSios kates skirtingai nei gali pasirodyti is veisles pavadinimo nera laukines Tai gero budo draugiski atlaidus gyvuneliai Daug amziu ju proteviai buvo mylimi Norvegijos ukininku naminiai gyvunai Nuo gimimo laikomos kambaryje visai netroksta bastytis Visgi sios veisles kates nera tingios joms butina kur nors islieti susikaupusia energija Puikiai laipioja megsta demonstruoti mikluma Gerai sutaria su vaikais Megsta glostyma ir glamones taciau ne tokios pakancios kaip kitos ilgaplaukes jei joms kas nors nepatinka butinai tai parodo Patekusios į nauja aplinka viska kruopsciai patikrina Linkusios prisiristi prie vieno zmogaus Nesipesa ir su sunimis priesingai puikiai su jais biciuliaujasi Norvegu miskines kates labai arsiai gina savo valdas todel nekastruoti katinai nuolatos pjaunasi Kastruoti patinai gyvena kartu nesidraskydami Pateles puikiai sugyvena su kitomis katemis Fizines savybesSi kate didele kresna stambiu kaulu ilgo kuno Uzpakalines kojos ilgesnes uz priekines Leteneles dideles tvirtos su plauku kuokstais tarp pirstu Uodega ilga ir tanki pukuota Snukutis lygiakrascio trikampio formos Smakras ryskus bet ne toks storas kaip Meino meskeno veisles kaciu Migdolo formos akys israiskingos įkypos Ausu galiukai su sepeteliais Plaukas pusilgis poplaukis tankus pukuotas Lygus blizgantys dengiamieji plaukai nelaidus vandeniui ir saugo kate atsiauriu oru Dazniausios spalvos juodo marmuro piesinio juodo tigro kailio Akys gali buti įvairiu spalvu zalios geltonos vario arba melynos Pasitaiko kaciu skirtingu spalvu akimis SaltiniaiVikiteka Norvegu miskine kate vaizdine ir garsine medziagaEsther J J Verhoef Verhallen Kaciu enciklopedija vert Danguole Zalyte Vilnius Akteja 2002