Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Norvegijos reichskomisariatas vok Reichskommissariat Norwegen Antrojo pasaulinio karo metu įkurtas civilinis okupacinis
Norvegijos reichskomisariatas
Norvegijos reichskomisariatas (vok. Reichskommissariat Norwegen) – Antrojo pasaulinio karo metu įkurtas civilinis okupacinis administracinis vienetas nacistinės Vokietijos okupuotoje Norvegijoje. Oficialus jo pavadinimas buvo Norvegijos okupuotų teritorijų reichskomisariatas (vok. Reichskommissariat für die besetzten norwegischen Gebiete). Jį valdė reichskomisaras Jozefas Terbovenas iki jo nuvertimo 1945 m. gegužės 7 d. Vokietijos karinės pajėgos Norvegijoje, kuriai tuomet vadovavo generolas Francas Bėmė, gegužės 9 d. pasidavė Sąjungininkams ir buvo atkurta teisėta vyriausybė.
| Norvegijos reichskomisariatas Reichskommissariat Norwegen Rikskommissariat Norge/Noreg | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| | |||||||
| Norvegijos reichskomisariatas 1942 m. | |||||||
| Valstybė | Trečiasis reichas | ||||||
| Administracinis centras | Oslas | ||||||
| Oficialios kalbos | Norvegų, vokiečių | ||||||
| Reichskomisaras | Josef Terboven (1940–1945) Franz Böhme (1945) | ||||||
| Gyventojų | 2 982 224 (1940) | ||||||
| Plotas | 385 207 km² | ||||||
Vokietijos okupacija
Nacistinės Vokietijos motyvacija įsiveržti į Norvegiją ir ją okupuoti atsirado dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmoji buvo ta, kad 1940 m. Vokietija buvo priklausoma nuo gamtos išteklių, daugiausia geležies rūdos, siunčiamų iš Švedijos į Vokietiją. Jei Norvegija būtų leidusi Sąjungininkų laivams plaukti per savo vandenis, jie galėtų blokuoti prekybos kelius. Antroji priežastis buvo ta, kad Vokietija bijojo Sąjungininkų puolimo, naudodama Norvegiją kaip sustojimo zoną arba persikeldama per Švediją.
Neutralumas išliko Norvegijos vyriausybės politika, kol invazija netapo nenuginčijamu faktu. Tačiau didžiausias jos prioritetas buvo išvengti karo su Jungtine Karalyste. Iki 1939 m. rudens Norvegijai vis labiau reikėjo pasirengti ne tik savo neutralumo apsaugojimui, bet ir kovai už savo laisvę ir nepriklausomybę. Nuo 1939 m. rugsėjo iki 1940 m. balandžio buvo suintensyvintos pastangos gerinti karinį pasirengimą ir pajėgumus bei išlaikyti pratęstą blokadą. Keletas incidentų Norvegijos teritoriniuose vandenyse, ypač Altmarko incidentas Josingfjorde, labai apsunkino Norvegijos gebėjimą užtikrinti savo neutralumą. Norvegijai tokiomis sąlygomis pavyko susitarti dėl palankių prekybos sutarčių tiek su Jungtine Karalyste, tiek su Vokietija, tačiau vis labiau aiškėjo, kad abi šalys buvo strategiškai suinteresuotos neigti galimybę patekti į Norvegiją.
Įsitikinęs Sąjungininkų keliama grėsme geležies rūdos tiekimui, Hitleris įsakė vyriausiajai Vermachto vadovybei pradėti preliminarų invazijos į Norvegiją planavimą 1939 m. gruodžio 14 d. Preliminarus planas buvo pavadintas Studie Nord, kuriam reikėjo tik vienos kariuomenės divizijos.
1940 m. kovą ir balandį buvo parengti britų invazijos į Norvegiją planai, bandant pasiekti ir sunaikinti Švedijos geležies rūdos kasyklas Jelivarėje. Buvo tikimasi, kad tai atitrauks vokiečių pajėgas nuo Prancūzijos ir atvers karo frontą pietų Švedijoje.
Taip pat buvo sutarta, kad dalis Norvegijos vandenų būtų užminuoti, o po to turėtų būti dislokuoti kariai keturiuose Norvegijos uostuose: Narvike, Trondheime, Bergene ir Stavangeryje. Dėl anglų ir prancūzų ginčų minų klojimo data buvo nukelta iš balandžio 5 d. į 8 d. Atidėjimas buvo katastrofiškas. Hitleris balandžio 1 d. įsakė vokiečių invaziją į Norvegiją pradėti balandžio 9 d. Taigi, kai balandžio 8 d. Norvegijos vyriausybė buvo susirūpinusi rimtu protestu dėl Didžiosios Britanijos minų klojimo, Vokietijos karo laivų eskadra buvo pasiruošusi. Vokiečių invazijos didžiąja dalimi pasiekė savo tikslą – įvykdė staigų puolimą ir netikėtai užklupo Norvegijos pajėgas.
Kvislingo režimas
Nuo 1942 m. vokiečių okupantai įgaliojo Vidkuną Kvislingą suformuoti Nacionalinę vyriausybę, tačiau reichskomisariatas ir toliau gyvavo, o Kvislingo kolaboruojanti vyriausybė liko jam pavaldi.
Šaltiniai
- Cf. French Prime Minister Paul Reynaud's memoirs In the Thick of the Fight (1955) and The Secret Papers of the French General Staff (1940)
- Vokietijos įsiveržimas į Skandinaviją: kaip gynėsi danai ir norvegai. Savaite.lt. Nuoroda tikrinta 2022-02-26.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Norvegijos reichskomisariatas, Kas yra Norvegijos reichskomisariatas? Ką reiškia Norvegijos reichskomisariatas?
Norvegijos reichskomisariatas vok Reichskommissariat Norwegen Antrojo pasaulinio karo metu įkurtas civilinis okupacinis administracinis vienetas nacistines Vokietijos okupuotoje Norvegijoje Oficialus jo pavadinimas buvo Norvegijos okupuotu teritoriju reichskomisariatas vok Reichskommissariat fur die besetzten norwegischen Gebiete Jį valde reichskomisaras Jozefas Terbovenas iki jo nuvertimo 1945 m geguzes 7 d Vokietijos karines pajegos Norvegijoje kuriai tuomet vadovavo generolas Francas Beme geguzes 9 d pasidave Sajungininkams ir buvo atkurta teiseta vyriausybe Norvegijos reichskomisariatas Reichskommissariat Norwegen Rikskommissariat Norge Noreg 1940 1945 Norvegijos reichskomisariatas 1942 m Valstybe Treciasis reichasAdministracinis centras OslasOficialios kalbos Norvegu vokieciuReichskomisaras Josef Terboven 1940 1945 Franz Bohme 1945 Gyventoju 2 982 224 1940 Plotas 385 207 km Vokietijos okupacijaZenklas su uzrasu Reichskommissar fur die besetzten Norwegischen Gebiete Dienststelle Trondheim Naudotas nacionalinio komisaro Trondheimo skyriuje Nacistines Vokietijos motyvacija įsiverzti į Norvegija ir ja okupuoti atsirado del dvieju pagrindiniu priezasciu Pirmoji buvo ta kad 1940 m Vokietija buvo priklausoma nuo gamtos istekliu daugiausia gelezies rudos siunciamu is Svedijos į Vokietija Jei Norvegija butu leidusi Sajungininku laivams plaukti per savo vandenis jie galetu blokuoti prekybos kelius Antroji priezastis buvo ta kad Vokietija bijojo Sajungininku puolimo naudodama Norvegija kaip sustojimo zona arba persikeldama per Svedija Neutralumas isliko Norvegijos vyriausybes politika kol invazija netapo nenugincijamu faktu Taciau didziausias jos prioritetas buvo isvengti karo su Jungtine Karalyste Iki 1939 m rudens Norvegijai vis labiau reikejo pasirengti ne tik savo neutralumo apsaugojimui bet ir kovai uz savo laisve ir nepriklausomybe Nuo 1939 m rugsejo iki 1940 m balandzio buvo suintensyvintos pastangos gerinti karinį pasirengima ir pajegumus bei islaikyti pratesta blokada Keletas incidentu Norvegijos teritoriniuose vandenyse ypac Altmarko incidentas Josingfjorde labai apsunkino Norvegijos gebejima uztikrinti savo neutraluma Norvegijai tokiomis salygomis pavyko susitarti del palankiu prekybos sutarciu tiek su Jungtine Karalyste tiek su Vokietija taciau vis labiau aiskejo kad abi salys buvo strategiskai suinteresuotos neigti galimybe patekti į Norvegija Įsitikines Sajungininku keliama gresme gelezies rudos tiekimui Hitleris įsake vyriausiajai Vermachto vadovybei pradeti preliminaru invazijos į Norvegija planavima 1939 m gruodzio 14 d Preliminarus planas buvo pavadintas Studie Nord kuriam reikejo tik vienos kariuomenes divizijos 1940 m kova ir balandį buvo parengti britu invazijos į Norvegija planai bandant pasiekti ir sunaikinti Svedijos gelezies rudos kasyklas Jelivareje Buvo tikimasi kad tai atitrauks vokieciu pajegas nuo Prancuzijos ir atvers karo fronta pietu Svedijoje Taip pat buvo sutarta kad dalis Norvegijos vandenu butu uzminuoti o po to turetu buti dislokuoti kariai keturiuose Norvegijos uostuose Narvike Trondheime Bergene ir Stavangeryje Del anglu ir prancuzu gincu minu klojimo data buvo nukelta is balandzio 5 d į 8 d Atidejimas buvo katastrofiskas Hitleris balandzio 1 d įsake vokieciu invazija į Norvegija pradeti balandzio 9 d Taigi kai balandzio 8 d Norvegijos vyriausybe buvo susirupinusi rimtu protestu del Didziosios Britanijos minu klojimo Vokietijos karo laivu eskadra buvo pasiruosusi Vokieciu invazijos didziaja dalimi pasieke savo tiksla įvykde staigu puolima ir netiketai uzklupo Norvegijos pajegas Kvislingo rezimasNorvegijos parlamento pastatas per naciu okupacija 1941 Nuo 1942 m vokieciu okupantai įgaliojo Vidkuna Kvislinga suformuoti Nacionaline vyriausybe taciau reichskomisariatas ir toliau gyvavo o Kvislingo kolaboruojanti vyriausybe liko jam pavaldi SaltiniaiCf French Prime Minister Paul Reynaud s memoirs In the Thick of the Fight 1955 and The Secret Papers of the French General Staff 1940 Vokietijos įsiverzimas į Skandinavija kaip gynesi danai ir norvegai Savaite lt Nuoroda tikrinta 2022 02 26