Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Normandijos hercogystė pranc Duché de Normandie hercogystė šiaurinėje Prancūzijos pakrantėje prie Lamanšo Hercogystė sus
Normandijos hercogystė
Normandijos hercogystė (pranc. Duché de Normandie) – hercogystė šiaurinėje Prancūzijos pakrantėje prie Lamanšo. Hercogystė susidarė iš valdos (manoma, grafystės), 911 m. karaliaus Karolio III Naiviojo atiduotos vikingų vadui pagal Saint-Clair – sur-Epte sutartį. Prieš tai nuo VIII a. šias žemes puldinėjo danai, ir Orknio vikingai bei Anglijos danai (iš ).
| pranc. Duché de Normandie' Normandijos hercogystė | |||||
| nebėra | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | Ruanas | ||||
| Kalbos | (normandų kalba) | ||||
| Valdymo forma | Feodalinė monarchija | ||||
| monarchas | |||||
| 911-927 | grafas | ||||
| 996-1027 | hercogas Ričardas II | ||||
| Istorija | |||||
| - Saint-Clair-sur-Epte sutartis | 911 m., 911 | ||||
| - Didžioji Prancūzų revoliucija | 1204 m. | ||||
Iš pradžių Normandijos hercogystė apėmė šiaurinę Neustrijos provincijos dalį aplink Ruaną ir Seną, vėliau buvo užkariavimais išplėsta į pietus ir apėmė Évreux ir bei vakarus į bretonų žemes, kol apėmė maždaug dabartinius Prancūzijos Aukštutinės Normandijos ir Žemutinės Normandijos regionus bei Normandijos salas.
Kai pirmieji normaniškai kalbantys kolonistai pasklido po hercogystės žemes, jie perėmė vietinių gyventojų naudotą galų – romanų kalbą, panašiai kaip ir normanų valdovai vėliau perėmė savo valdomų anglų kalbą. Susiliejant šioms kalboms susiformavo nauja normanų kalba. Panašiai ir normanų užkariautoje Anglijoje susidarė analogiška anglų – normanų kalba. Hercogystės ir Anglijos literatūra normaniškuoju periodu vadinama .
Hercogystės istorija
Hercogystė buvo suformuota iš Ruano grafystės, Pays de Caux ir Talou (Djepė grafystė), kurios buvo kolonizuotos vikingų. 912 m. sostine tapo Ruanas. Vėliau, hercogystei plečiantis, vakarine hercogystės sostine tapo Kanas (Caen).
928 m. hercogystė prisijungė Evreux grafystę, Hiémois grafystę ir Beseno (Bessin) rajoną.
931–934 m. Rolo sūnus Giljomas Ilgasis Kalavijas (pranc. Guillaume Longue-Épée; skand. Viljâlmr Langaspjôt) prisijungė Kotanteno (Cotentin) pusiasalį ir Avranchin rajoną. 933 m. buvo prijungtos Normandijos (Lamanšo) salos.
Ričardas II buvo pirmasis Normandijos valdovas, oficialiai gavęs hercogo titulą (987–1006 m.).
1066 m. hercogas Vilhelmas Užkariautojas Hastingso mūšyje sumušė Anglijos karalių Haraldą II ir buvo karūnuotas . Tai buvo normanų Anglijos užkariavimo pradžia.
Po Normanų užkariavimo anglo – normanų ir Prancūzijos santykiai komplikavosi, kadangi normanų valdovai išlaikė valdas Normandijoje kaip Prancūzijos karaliaus vasalai, bet buvo jam lygūs kaip Anglijos karaliai. Po 1150 m. susidarė – normanai valdė pusę Prancūzijos ir visą Angliją. Savo valdų plotu užgožė Prancūzijos karalių, tačiau teisine prasme jie buvo Prancūzijos vasalai.
Normanų užkariavimas turi dvi interpretacijas:
- Anglija 150-čiai metų tapo kultūriniu ir ekonominiu užkampiu, nes Anglijos karaliai buvo linkę valdyti iš tokių Normandijos miestų kaip Ruanas ir sutelkti dėmesį į savo pelningesnes valdas žemyne.
- Normanų hercogai – karaliai primiršo savo žemynines valdas, kur jie teoriškai buvo pavaldūs Prancūzijos karaliams, ir telkė savo galią tik jiems pavaldžioje Anglijoje. Išteklius jie naudojo katedroms ir pilims statyti bei naujosioms žemėms administruoti. Energiją ir dėmesį skyrė ne Normandijai ginti, kuo jie atstūmė vietinius bajorus ir susilpnino normanų įtaką valdų pakraščiuose. O Prancūzijos karalių galia tuo metu tik stiprėjo.
Hercogystė buvo valdoma kaip Anglo – normanų karalystės dalis iki 1204 m., kai Prancūzijos karalius užkariavo žemyninę Normandijos dalį. Valdžios žemyninėje Normandijoje praradimas suskaldė normanų gimines, nes jų nariai turėjo pasirinkti, kam bus lojalūs.
Šimtamečio karo metu anglonormaniški Anglijos karaliai bandė atgauti savo giminės valdas Prancūzijoje.
1259 m. patvirtino, kad žemyninė Normandijos dalis yra Prancūzijos karalystės valdos. Tuo tarpu Normandijos salos liko Anglijos valda.
1789 m. Didžioji Prancūzų revoliucija sukėlė Prancūzijos valstybės pertvarką, kurios metu Normandijos hercogystė prarado visą autonomiją ir išskirtines teises. 1790 m. Normandijos hercogystės žemės sudarė penkis naujai sudarytus Prancūzijos departamentus.
Šiandieninė Normandijos hercogystė
Normandijos hercogystė išliko iki šių dienų, bet dabar ją sudaro tik Normandijos salos (Džersis, Gernsis ir smulkios salelės).
Dabartinės Normandijos hercogystės hercogas yra Didžiosios Britanijos karalius Karolis III.
Nuorodos
- Vikingai Normandijoje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Normandijos hercogystė, Kas yra Normandijos hercogystė? Ką reiškia Normandijos hercogystė?
Normandijos hercogyste pranc Duche de Normandie hercogyste siaurineje Prancuzijos pakranteje prie Lamanso Hercogyste susidare is valdos manoma grafystes 911 m karaliaus Karolio III Naiviojo atiduotos vikingu vadui pagal Saint Clair sur Epte sutartį Pries tai nuo VIII a sias zemes puldinejo danai ir Orknio vikingai bei Anglijos danai is pranc Duche de Normandie Normandijos hercogystenebera 911 1204 Veliava HerbasLocation of NormandijaSostine RuanasKalbos normandu kalba Valdymo forma Feodaline monarchijamonarchas 911 927 grafas 996 1027 hercogas Ricardas IIIstorija Saint Clair sur Epte sutartis 911 m 911 Didzioji Prancuzu revoliucija 1204 m Is pradziu Normandijos hercogyste apeme siaurine Neustrijos provincijos dalį aplink Ruana ir Sena veliau buvo uzkariavimais isplesta į pietus ir apeme Evreux ir bei vakarus į bretonu zemes kol apeme mazdaug dabartinius Prancuzijos Aukstutines Normandijos ir Zemutines Normandijos regionus bei Normandijos salas Kai pirmieji normaniskai kalbantys kolonistai pasklido po hercogystes zemes jie pereme vietiniu gyventoju naudota galu romanu kalba panasiai kaip ir normanu valdovai veliau pereme savo valdomu anglu kalba Susiliejant sioms kalboms susiformavo nauja normanu kalba Panasiai ir normanu uzkariautoje Anglijoje susidare analogiska anglu normanu kalba Hercogystes ir Anglijos literatura normaniskuoju periodu vadinama Hercogystes istorijaHercogyste buvo suformuota is Ruano grafystes Pays de Caux ir Talou Djepe grafyste kurios buvo kolonizuotos vikingu 912 m sostine tapo Ruanas Veliau hercogystei pleciantis vakarine hercogystes sostine tapo Kanas Caen 928 m hercogyste prisijunge Evreux grafyste Hiemois grafyste ir Beseno Bessin rajona 931 934 m Rolo sunus Giljomas Ilgasis Kalavijas pranc Guillaume Longue Epee skand Viljalmr Langaspjot prisijunge Kotanteno Cotentin pusiasalį ir Avranchin rajona 933 m buvo prijungtos Normandijos Lamanso salos Ricardas II buvo pirmasis Normandijos valdovas oficialiai gaves hercogo titula 987 1006 m 1066 m hercogas Vilhelmas Uzkariautojas Hastingso musyje sumuse Anglijos karaliu Haralda II ir buvo karunuotas Tai buvo normanu Anglijos uzkariavimo pradzia Po Normanu uzkariavimo anglo normanu ir Prancuzijos santykiai komplikavosi kadangi normanu valdovai islaike valdas Normandijoje kaip Prancuzijos karaliaus vasalai bet buvo jam lygus kaip Anglijos karaliai Po 1150 m susidare normanai valde puse Prancuzijos ir visa Anglija Savo valdu plotu uzgoze Prancuzijos karaliu taciau teisine prasme jie buvo Prancuzijos vasalai Normanu uzkariavimas turi dvi interpretacijas Anglija 150 ciai metu tapo kulturiniu ir ekonominiu uzkampiu nes Anglijos karaliai buvo linke valdyti is tokiu Normandijos miestu kaip Ruanas ir sutelkti demesį į savo pelningesnes valdas zemyne Normanu hercogai karaliai primirso savo zemynines valdas kur jie teoriskai buvo pavaldus Prancuzijos karaliams ir telke savo galia tik jiems pavaldzioje Anglijoje Isteklius jie naudojo katedroms ir pilims statyti bei naujosioms zemems administruoti Energija ir demesį skyre ne Normandijai ginti kuo jie atstume vietinius bajorus ir susilpnino normanu įtaka valdu pakrasciuose O Prancuzijos karaliu galia tuo metu tik stiprejo Hercogyste buvo valdoma kaip Anglo normanu karalystes dalis iki 1204 m kai Prancuzijos karalius uzkariavo zemynine Normandijos dalį Valdzios zemynineje Normandijoje praradimas suskalde normanu gimines nes ju nariai turejo pasirinkti kam bus lojalus Simtamecio karo metu anglonormaniski Anglijos karaliai bande atgauti savo gimines valdas Prancuzijoje 1259 m patvirtino kad zemynine Normandijos dalis yra Prancuzijos karalystes valdos Tuo tarpu Normandijos salos liko Anglijos valda 1789 m Didzioji Prancuzu revoliucija sukele Prancuzijos valstybes pertvarka kurios metu Normandijos hercogyste prarado visa autonomija ir isskirtines teises 1790 m Normandijos hercogystes zemes sudare penkis naujai sudarytus Prancuzijos departamentus Siandienine Normandijos hercogysteNormandijos hercogyste isliko iki siu dienu bet dabar ja sudaro tik Normandijos salos Dzersis Gernsis ir smulkios saleles Dabartines Normandijos hercogystes hercogas yra Didziosios Britanijos karalius Karolis III NuorodosVikingai Normandijoje