Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Norbertas VėliusGimė 1938 m sausio 1 d Gulbės Šilalės raj Mirė 1996 m birželio 23 d 58 metai VilniusPalaidotas a Antakal
Norbertas Vėlius
| Norbertas Vėlius | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. sausio 1 d. Gulbės, Šilalės raj. |
| Mirė | 1996 m. birželio 23 d. (58 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tautybė | lietuvis |
| Vaikai | Gintautas Vėlius |
| Veikla | lietuvių etnologas, tautosakininkas ir religijotyrininkas, profesorius |
| Sritis | baltų religija ir mitologija, lietuvių tautosaka |
| Organizacijos | VDU, Šiaulių universitetas |
| Išsilavinimas | profesorius |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Mato Slančiausko premija | |
Norbertas Vėlius (1938 m. sausio 1 d. Gulbėse, Šilalės raj. – 1996 m. birželio 23 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinės) – lietuvių etnografas ir religijotyrininkas, dirbo VDU. Vienas žymiausių Lietuvos etnografijos rinkėjų, folkloristų ir baltų mitologų, pasaulyje pripažintas etninės kultūros tyrinėtojas. Vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinio sąjūdžio veikėjų. Jo vardu pavadinta Laukuvos gimnazija.
Istorija
1947–1954 m. mokėsi Laukuvos vidurinėje mokykloje. Ją baigęs pasiliko mokytojauti.
1957–1962 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo pirmo kurso (1957 m.) pradėjo rinkti ir užrašė per 30 000 lietuvių tautosakos vienetų.
1962–1989 m. dirbo Lietuvos MA Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1984 m. paskirtas Tarybų Lietuvos enciklopedijos moksliniu konsultantu.
1989 m. apsigynė daktaro disertaciją „Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis“. Tais pačiais metais už mokslinį darbą apdovanotas Lietuvos valstybine , po metų – Mato Slančiausko premija už tautosakos rinkimą, o 1993 m. už kraštotyros ekspedicijas ir monografijas – Jono Basanavičiaus premija.
Nuo 1990 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausiasis mokslinis . Vytauto Didžiojo universitete Kaune nuo 1989 m. dirbo Antropologijos, o vėliau Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėju. Tais pačiais metais pakviestas į JAV susipažinti su ten esančiais lietuvių tautosakos rinkiniais ir dalyvauti Čikagos VI meno ir mokslo simpoziume, kur skaitė pranešimą „Lietuvių etninė kultūra Vytauto Didžiojo universitete“.
1992 m. suteiktas profesoriaus vardas.
Veikla
Daugelį metų N. Vėlius dėstė tautosakos kursą Šiaulių universitete, vadovavo studentų tautosakos praktikai, dėstė lietuvių etninės kultūros įvado ir mitologijos kursus Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, Muzikos ir .
Jis buvo Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos ir Lietuvos MA Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės tarybos narys, Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų senatų narys, žurnalų Lituanistika, , Liaudies kultūra redakcijų kolegijų narys, Lietuvos mokslo tarybos Kvalifikacijos komisijos pirmininkas. Jo buvo įsteigta Lietuvių etninės kultūros draugija ir Etninės kultūros globos taryba.
Ekspedicijos
N. Vėlius aktyviai dalyvavo Kraštotyros draugijos veikloje, organizavo ekspedicijas, rinko ir užrašinėjo tautosaką ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje – kaimuose kur gyveno lietuviai.
Iš surinktos medžiagos drauge su bendraautoriais parengė kraštotyros monografijas: Zervynos (1964), Ignalinos kraštas (1966), Dieveniškės (1969), Merkinė (1970), Dubingiai (1971), Kernavė (1972), Dubičiai (1989), Gervėčiai (1989), Lietuvininkų kraštas ir Lietuvininkų žodis (1995), Lydos krašto lietuviai (t. 1–2, 2002) ir kt.
Kiti kūriniai
- Mitinės lietuvių sakmių būtybės (Vilnius, 1977).
- Senovės baltų pasaulėžiūra (1983).
- Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis (Vilnius, 1987).
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, 4 tomai (Vilnius, 1996–2005).
Sudarė ir parengė daug knygų iš tautosakos ir mitologijos:
- Lietuvių tautosaka (1967).
- Senelių pasakos (1972).
- Šiaurės Lietuvos pasakos (1974).
- Laumių dovanos: Lietuvių mitologinės sakmės (Vilnius, 1979). Išversta į rusų kalbą kaip Цветок папоротника: литовские мифологические сказания (1989), į anglų kalbą kaip Lithuanian mythological tales (1998).
- Čiulba ulba sakalas (1985).
- Sužeistas vėjas (1987).
Nuorodos
- Dokumentinis filmas apie N. Vėlių Čia ir ten (rež. Gintaras Beresnevičius ir Algirdas Tarvydas): 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis
- Bibliografija ir biblioteka // tautosmenta.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Norbertas Vėlius, Kas yra Norbertas Vėlius? Ką reiškia Norbertas Vėlius?
Norbertas VeliusGime 1938 m sausio 1 d Gulbes Silales raj Mire 1996 m birzelio 23 d 58 metai VilniusPalaidotas a Antakalnio kapineseTautybe lietuvisVaikai Gintautas VeliusVeikla lietuviu etnologas tautosakininkas ir religijotyrininkas profesoriusSritis baltu religija ir mitologija lietuviu tautosakaOrganizacijos VDU Siauliu universitetasIssilavinimas profesoriusAlma mater Vilniaus universitetasZymus apdovanojimaiMato Slanciausko premija Jono Basanaviciaus premija Norbertas Velius 1938 m sausio 1 d Gulbese Silales raj 1996 m birzelio 23 d Vilniuje palaidotas Antakalnio kapines lietuviu etnografas ir religijotyrininkas dirbo VDU Vienas zymiausiu Lietuvos etnografijos rinkeju folkloristu ir baltu mitologu pasaulyje pripazintas etnines kulturos tyrinetojas Vienas svarbiausiu Lietuvos kulturinio sajudzio veikeju Jo vardu pavadinta Laukuvos gimnazija Istorija1947 1954 m mokesi Laukuvos vidurineje mokykloje Ja baiges pasiliko mokytojauti 1957 1962 m Vilniaus universitete studijavo lietuviu kalba ir literatura Nuo pirmo kurso 1957 m pradejo rinkti ir uzrase per 30 000 lietuviu tautosakos vienetu 1962 1989 m dirbo Lietuvos MA Lietuviu kalbos ir literaturos institute 1984 m paskirtas Tarybu Lietuvos enciklopedijos moksliniu konsultantu 1989 m apsigyne daktaro disertacija Chtoniskasis lietuviu mitologijos pasaulis Tais paciais metais uz mokslinį darba apdovanotas Lietuvos valstybine po metu Mato Slanciausko premija uz tautosakos rinkima o 1993 m uz krastotyros ekspedicijas ir monografijas Jono Basanaviciaus premija Nuo 1990 m Lietuviu literaturos ir tautosakos instituto vyriausiasis mokslinis Vytauto Didziojo universitete Kaune nuo 1989 m dirbo Antropologijos o veliau Etnologijos ir folkloristikos katedros vedeju Tais paciais metais pakviestas į JAV susipazinti su ten esanciais lietuviu tautosakos rinkiniais ir dalyvauti Cikagos VI meno ir mokslo simpoziume kur skaite pranesima Lietuviu etnine kultura Vytauto Didziojo universitete 1992 m suteiktas profesoriaus vardas VeiklaDaugelį metu N Velius deste tautosakos kursa Siauliu universitete vadovavo studentu tautosakos praktikai deste lietuviu etnines kulturos įvado ir mitologijos kursus Vytauto Didziojo ir Vilniaus universitetuose Muzikos ir Jis buvo Lietuvos mokslininku sajungos tarybos ir Lietuvos MA Lietuviu literaturos ir tautosakos instituto mokslines tarybos narys Vytauto Didziojo ir Klaipedos universitetu senatu narys zurnalu Lituanistika Liaudies kultura redakciju kolegiju narys Lietuvos mokslo tarybos Kvalifikacijos komisijos pirmininkas Jo buvo įsteigta Lietuviu etnines kulturos draugija ir Etnines kulturos globos taryba EkspedicijosN Velius aktyviai dalyvavo Krastotyros draugijos veikloje organizavo ekspedicijas rinko ir uzrasinejo tautosaka ne tik Lietuvoje bet ir Rusijoje Baltarusijoje Lenkijoje kaimuose kur gyveno lietuviai Is surinktos medziagos drauge su bendraautoriais parenge krastotyros monografijas Zervynos 1964 Ignalinos krastas 1966 Dieveniskes 1969 Merkine 1970 Dubingiai 1971 Kernave 1972 Dubiciai 1989 Gerveciai 1989 Lietuvininku krastas ir Lietuvininku zodis 1995 Lydos krasto lietuviai t 1 2 2002 ir kt Kiti kuriniaiMitines lietuviu sakmiu butybes Vilnius 1977 Senoves baltu pasauleziura 1983 Chtoniskasis lietuviu mitologijos pasaulis Vilnius 1987 Baltu religijos ir mitologijos saltiniai 4 tomai Vilnius 1996 2005 Sudare ir parenge daug knygu is tautosakos ir mitologijos Lietuviu tautosaka 1967 Seneliu pasakos 1972 Siaures Lietuvos pasakos 1974 Laumiu dovanos Lietuviu mitologines sakmes Vilnius 1979 Isversta į rusu kalba kaip Cvetok paporotnika litovskie mifologicheskie skazaniya 1989 į anglu kalba kaip Lithuanian mythological tales 1998 Ciulba ulba sakalas 1985 Suzeistas vejas 1987 NuorodosDokumentinis filmas apie N Veliu Cia ir ten rez Gintaras Beresnevicius ir Algirdas Tarvydas 1 dalis 2 dalis 3 dalis Bibliografija ir biblioteka tautosmenta lt