Noimano architektūra

Noimano architektūra (kartais vadinama Prinstono architektūra) – , kurioje kompiuterio vykdoma programa laikoma toje pačioje atmintyje kaip ir duomenys, kuriuos ta programa naudoja, skirtingai negu , kurioje programos duomenys ir komandos saugomos skirtingose atminties erdvėse. Architektūra tapo daugelio šiuolaikinių kompiuterių pagrindu ir paremta 1945 m. Džono fon Noimano publikacija „First Draft of a Report on the EDVAC“, kurioje aprašyti šie kompiuterio komponentai:

• procesorius su aritmetiniu loginiu įrenginiu ir procesoriaus registrais
• valdymo įtaisas su komandų registru ir programos skaitikliu
• atmintis, kur saugomi duomenys ir komandos
• išorinė didelės talpos atmintinė
• įvesties ir išvesties sistema

Nors architektūra pavadinta matematiko ir kompiuterių mokslininko fon Noimano vardu, pirmieji idėją 1944 m. pasiūlė ENIAC dizaineriai Džonas Maklis ir Džonas Ekertas, o fon Noimanas iš tikrųjų sukūrė ir patobulino jų koncepciją.

Pirmieji kompiuteriai, paremti šia architektūra, buvo EDSAC and UNIVAC.

Šaltiniai

1. Bartnykas, Kęstutis (2020). Kompiuterių sandara. Procesoriaus ir atminties įrenginių veikimo pagrindai (2 leid.). Vilnius: Technika. p. 66. ISBN 978-609-476-227-7.
2. First Draft of a Report on the EDVAC, 1945. Nuoroda tikrinta 24 rugpjūčio 2011  Archyvuota kopija 2013-03-14 iš Wayback Machine projekto..
3. Ganesan 2009.
4. McCartney, S. (1999). ENIAC, The Triumphs and Tragedies of the World's First Computer. Walker Publishing Company. pp. 90–95, 114–128.
5. „Who Gets Credit for the Computer?: An Exchange“. 2012-09-27. Suarchyvuotas originalas 2019-04-17. Nuoroda tikrinta 2020-04-30.

Literatūra

• Ganesan, Deepak (2009). The von Neumann Model (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) April 25, 2012. Nuoroda tikrinta 2011-10-22.