Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Malavio Respublika angl Republic of Malawi čev Dziko la MalaŵiVėliava HerbasMalavis žemėlapyjeValstybinė kalba anglų čič
Njasalandas
| Malavio Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
Malavis žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | anglų, čičeva | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Lilongvė | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Vice prezidentas • - | - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 118 480 km2 (99) 20,6 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 18 298 679 (64) 128,8 žm./km2 (86) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2011 13,9 mlrd. $ (133) 860 $ (-) | ||||
| Valiuta | Malavio kvača (MWK) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +2 nėra | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Jungtinės Karalystės 1964 m. liepos 6 d. | ||||
| Interneto kodas | .mw | ||||
| Telefono kodas | 265 | ||||
Malavio Respublika (angl. Malawi) – nedidelė pietų Afrikos valstybė, neturinti priėjimo prie jūros, nors prekyba su kaimynėmis vyksta pro didžiulį Malavio ežerą, kurį yra pasidalinusios 3 valstybės. Dar kitaip ši valstybė vadinama , nes XX amžiaus pradžioje šioje valstybės teritorijoje buvo Njasalando Britų imperijos , kurioje toliau išsivystė Malavio Respublika. Malavis ribojasi su šiomis valstybėmis: Zambija, Mozambiku ir Tanzanija. Turistų ir kitų keliautojų Malavis vadinamas karštąja Afrikos širdimi, nes šioje valstybėje dažnai pasiekiami rekordiniai karščiai, kas yra neįprasta dykumomis nenusėtoje valstybėje.
Istorija
Malavio teritorija priklauso Afrikos savanų valstybių kultūrinei zonai. Iki pat X amžiaus dabartinėje Malavio teritorijoje gyveno tik įvairios medžiotojų-klajoklių gentys, vadinamieji akafulai. X a. čia iš šiaurės ėmė plūsti bantai, kurie įsikūrė ir ėmė telktis į gentis. Apie 1500 metus gentys susibūrė ir įkūrė Maravio imperiją, kuri be dabartinio Malavio taip pat valdė teritorijas šiaurės vakarų Mozambike bei rytų Zambijoje. Jos valdovai titulavosi .
Imperiją sudarė giminingomis bantų kalbomis kalbančios gentys, tokios kaip , , , ir . Jie visi bendrai vadinosi amaraviais. Imperija palaikė ryšius su pakrante, kur prekiavo su arabų pirkliais, daugiausia per Mozambiko uostą.
XVI a. Malavis ėmė prekiauti su portugalų kolonistais, kurie kolonizavo dabartinio Mozambiko centrines teritorijas palei Zambezės upę. Jų įkurtas miestas Tetė tapo vienu svarbiausiu prekybos punktu, per kurį portugalai prekiavo su amaraviais. Portugalai atvežė naują žemės ūkio kultūrą kukurūzą, kuri čia greitai prigijo. Iš vietos gyventojų portugalai supirkinėjo dramblio kaulą, geležį ir vergus.
Didžiausias Malavio suklestėjimas buvo XVII a., o vėliau jos galybė silpo dėl vidinių konfliktų ir išorinių tautų puldinėjimų. Imperiją galutinai sunaikino barbariškos gentys, kurios mfekanės tautų kraustymosi laikais užplūdo regioną. Jų vadas buvo . Panašiu metu iš rytų migravo , kurios apsigyveno Malavio pietrytinėje dalyje. Jao priėmė islamą iš pakrantės suahilių pirklių ir buvo svarbūs tarpininkai arabams skverbiantis į Maravio teritorijas. Malavio ežere įkurtas uostas tapo svarbiu vergų prekybos centru, iš kur musulmonų prekeiviai gabendavo vergus.
1859 m. Malavį pasiekė britų tyrinėtojas D. Livingstonas. 1891 m. Britų imperija užėmė dabartinio Malavio teritorijas ir jas administravo kaip . 1907 m. pavadinimas pakeistas į Njasalandą. Šio protektorato tautos ne kartą sukilo prieš britų valdžią. Britai aktyviai skleidė krikščionybę, kuri gana sparčiai įsigalėjo daugumos gyventojų tarpe.
1964 m. liepos 6 d. Njasalandas paskelbė nepriklausomybę nuo Britų imperijos ir pasivadino Malaviu, istorinės imperijos garbei. Pirmuoju prezidentu tapo , kuris netrukus tapo vienvaldžiu, pasiskelbė prezidentu iki gyvos galvos ir uždraudė visas partijas. Jo valdymo metu, kuris tęsėsi iki 1994 m., buvo įtvirtintas asmenybės kultas, diktatūra, viešpatavo griežta cenzūra. Šių priemonių dėka Bandai pavyko išsaugoti stabilumą ir tam tikrą ekonominį augimą šalyje.
Besibaigiant Šaltajam karui, Malavyje prasidėjo demokratizacijos judėjimas, o spaudžiant iš apačios buvo suorganizuotas referendumas dėl šalies ateities. 1993 m. didžiajai daliai gyventojų balsavus už demokratišką šalį, kitais metais įvyko pirmieji laisvi rinkimai, kuriuose prezidentu išrinktas (perrinktas 1999 m.). Kadangi Muluzi buvo jao tautybės musulmonas, didėjo nepasitenkinimas krikščionių daugumos tarpe.
2004 m. trečiuoju šalies prezidentu tapo krikščionis , o 2012 m. jam mirus nuo širdies smūgio, prezidente tapo . 2014 m. Banda pralaimėjo prezidento rinkimus Peteriui Mutharikai, buvusio prezidento broliui. Po 2020 m. rinkimų prezidentu tapo ., nes Konstitucinis teismas anuliavo 2019 m. rinkimų rezultatus, pagal kuriuos laimėjo Peteris Mutharika.
Politinė sistema
Malavis yra daugiapartinė demokratinė respublika, kurioje daugiausia galios turi . Konstitucija buvo galutinai priimta 1995 m. gegužės 18 d. Vyriausybė yra sudaryta iš vykdomųjų, įstatymų leidžiamųjų ir teisminių sričių. Vykdomoji valdžia yra prezidentas, viceprezidentas, parlamento pirmininkas.
Prezidentas yra renkamas kas penkerius metus, o viceprezidentą jis pats išsirenka. Valstybė gali turėti ir du viceprezidentus, bet pagal Malavio konstituciją antrasis turi būti kitos partijos narys. Vyriausybės ministrus išrenka tik valstybės prezidentas. ( ir ) yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Parlamentą irgi renka penkeriems metams. Visoje valstybėje yra iš viso 9 politinės partijos, o 2 iš jų yra valdančiųjų partijos, t. y. ir . Teisminė sritis yra grindžiama anglų modeliu ir susideda iš aukščiausiojo apeliacinio teismo ir bendrųjų, komercinių bei konstitucinių teismų arba kitaip aukščiausiojo teismo.
Administracinis suskirstymas
Malavis yra suskirstytas į 3 regionus ir 28 rajonus.
| Centrinis regionas | Šiaurės regionas | Pietų regionas |
|---|---|---|
| Dedza | Čitipa | Balaka |
| Dova | Karonga | Blantairas |
| Kasungas | Likoma | Čikvava |
| Lilongvė | Mzimba | Mačinga |
| Mčindži | Nkhata Bėjus | Mangočis |
| Nkhotakota | Rumfis | Mulandžė |
| Nitčau | Mvanza | |
| Nitčisi | Nsandžė | |
| Salima | Thjolas | |
| Folombė | ||
| Zomba | ||
| Nenas |
Geografija
Malavio valstybė išsidriekusi pagal vakarinį Malavio ežero (Njasos) krantą. Paviršių sudaro daugiausia plokščiakalniai (Njikos, ) ir aukštumos, kurių būdingas aukštis 1000–1500 m, aukščiausias yra pietuose stūksantis Mulandžės masyvas, iškylantis iki 3002 m aukščio (Sapitvos k.). Žemesnis paviršius yra tik pietinėje šalies dalyje, aplink Širės slėnį ir ties piečiausiu Širės slėnio tašku nusileidžia iki 37 m.
Šalies teritorija patenka į Zambezės baseiną. Svarbiausia Malavio upė yra Širė, kuri jungia Malavio ežerą su Zambeze. Kitos didesnės upės, tekančios į Malavio ežerą yra Dvangva, , , . Pietryčiuose telkšo dar keletas stambesnių ežerų – Čilva, Malombė, Čiuta (šis ežeras priklauso Ruvumos baseinui).
Būdingi savanų kraštovaizdžiai, kur vyrauja dygūs (Brachystegia) krūmynai, baobabų ir akacijų giraitės, aukštikalnėse auga lapus metančių augalų tropiniai miškai, kalnų stepės. Yra 5 nacionaliniai parkai (Malavio ežero nacionalinis parkas – pasaulio paveldo objektas).
Klimatas
Klimatas subekvatorinis, musoninis su lietinguoju laikotarpiu nuo lapkričio ar gruodžio iki kovo–balandžio bei sausringa žiema. Vidutinės mėnesio temperatūros yra nuo 14–19 °C liepą iki 23–27 °C lapkritį. Aukštumose žiemos naktimis temperatūra gali nukristi iki 6–9 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis žemumose 750–1000 mm, aukštikalnėse – 2000–2500 mm.
Ekonomika
Malavis yra viena iš prasčiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Dauguma šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kukurūzai, medvilnė, , ryžiai, riešutai, manijokai, bulvės. Tabakas, arbata, cukranendrė, tungų aliejus auginami dideliuose plotuose. Auginami naminiai paukščiai, avys, galvijai, kiaulės. Su kitų šalių pagalba Malavis pradėjo žemės ūkio produktų plėtojimo programą.
Šalyje yra mažos žvejybos ir miško produktų pramonės. Nėra išgaunamos mineralinės iškasenos, bet buvo rasta boksitų, urano ir anglies. Keletas Malavio gamintojų apdirba žemės ūkio produktus, medieną, gamina alkoholinius gėrimus, tekstilę, statybines medžiagas.
Eksportuojamas tabakas, arbata, cukrus, kava, riešutai, miško produktai. Importuojami maisto, naftos produktai, transporto įranga. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Pietų Afrika, Vokietija, JAV, Japonija.
Demografija
Malavyje gyvena virš 15 mln. gyventojų, jų 2009 m. skaičius augo 2,75 %. Manoma, kad 2050 m. šalyje bus virš 45 mln. gyventojų.
Malavyje gyvena 10 pagrindinių etninių grupių: (niakjusai), , , , , , , , , . Yra europiečių ir azijiečių kilmės gyventojų. Pagrindinės kalbos yra čevų, kuria kalba 57 % gyventojų (jos niandžų dialektu 12,8 %), – 10,1 %, tumbukų kalba – 9,5 %. Kitos vietinės kalbos: , kurią vartoja 250 tūkst. šalies pietryčiuose, , turinti 200 tūkst. kalbančiųjų pietryčiuose, lambjų, vartojama 45 tūkst. gyventojų šiaurės vakaruose, ndalių su 70 tūkst. vartotojų, niakjusų-ngondžių, kurią vartoja 300 tūkst. šiaurės Malavyje. Senų kalbą vartoja 270 tūkst. Malavio gyventojų pietuose, o tongų – 170 tūkst. šiaurėje.
Religija
Duomenys apie Malavio religiją labai varijuoja. Malavio religijos projektas, vadovaujamas Pensilvanijos universiteto 2010 m., teigia, kad 68 % Malavio gyventojų yra krikščionys, 25 % musulmonai, o likusieji pripažįsta kitas religijas. Didžiausios Malavio krikščionių grupės yra Romos katalikai ir Centrinės Afrikos presbiterionai, turintys 1,3 mln. narių. Tai didžiausia reformatų grupė šalyje. Be to Malavyje yra mažesnės anglikonų, baptistų, evangelikų, adventistų grupės. Dauguma musulmonų yra sunitai. Šalyje yra rastafarių, hinduistų, bahajų ir 300 žydų. Malavyje yra 4 % ateistų, bet prie jų gali būti priskirti išpažįstantys vietines Afrikos religijas.
Kultūra
Kita informacija
Nuorodos
- „Malawi election: Jamie Tillen wins presidential vote“. BBC. 30 May 2015. Nuoroda tikrinta 14 September 2015.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 266
- Forecast provided by
- „Languages of Malawi“. Ethnologue. SIL International. Nuoroda tikrinta 21 November 2008.
- „The Malawi Religion Project (MRP) | Malawi Longitudinal Study of Families and Health (MLSFH)“. Malawi.pop.upenn.edu. Suarchyvuotas originalas 2018-06-12. Nuoroda tikrinta 31 December 2013.
- (page 63)
- Joshua Project. „Jews in Malawi“. Joshuaproject.net. Nuoroda tikrinta 19 April 2013.
- „Malawi“. International Religious Freedom Report 2007. U.S. Department of State. 14 September 2007. Nuoroda tikrinta 18 December 2008.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Njasalandas, Kas yra Njasalandas? Ką reiškia Njasalandas?
Malavio Respublika angl Republic of Malawi cev Dziko la MalaŵiVeliava HerbasMalavis zemelapyjeValstybine kalba anglu cicevaSostine ir didziausias miestas LilongveValstybes vadovai Prezidentas Vice prezidentas Plotas Is viso vandens 118 480 km2 99 20 6 Gyventoju 2017 Tankis 18 298 679 64 128 8 zm km2 86 BVP Is viso Vienam gyventojui 2011 13 9 mlrd 133 860 Valiuta Malavio kvaca MWK Laiko juosta Vasaros laikas UTC 2 neraNepriklausomybe Paskelbta nuo Jungtines Karalystes 1964 m liepos 6 d Interneto kodas mwTelefono kodas 265 Malavio Respublika angl Malawi nedidele pietu Afrikos valstybe neturinti priejimo prie juros nors prekyba su kaimynemis vyksta pro didziulį Malavio ezera kurį yra pasidalinusios 3 valstybes Dar kitaip si valstybe vadinama nes XX amziaus pradzioje sioje valstybes teritorijoje buvo Njasalando Britu imperijos kurioje toliau issivyste Malavio Respublika Malavis ribojasi su siomis valstybemis Zambija Mozambiku ir Tanzanija Turistu ir kitu keliautoju Malavis vadinamas karstaja Afrikos sirdimi nes sioje valstybeje daznai pasiekiami rekordiniai karsciai kas yra neįprasta dykumomis nenusetoje valstybeje IstorijaPagrindiniai straipsniai ir Afrikos savanu valstybes Malavio teritorija priklauso Afrikos savanu valstybiu kulturinei zonai Iki pat X amziaus dabartineje Malavio teritorijoje gyveno tik įvairios medziotoju klajokliu gentys vadinamieji akafulai X a cia is siaures eme plusti bantai kurie įsikure ir eme telktis į gentis Apie 1500 metus gentys susibure ir įkure Maravio imperija kuri be dabartinio Malavio taip pat valde teritorijas siaures vakaru Mozambike bei rytu Zambijoje Jos valdovai titulavosi Imperija sudare giminingomis bantu kalbomis kalbancios gentys tokios kaip ir Jie visi bendrai vadinosi amaraviais Imperija palaike rysius su pakrante kur prekiavo su arabu pirkliais daugiausia per Mozambiko uosta XVI a Malavis eme prekiauti su portugalu kolonistais kurie kolonizavo dabartinio Mozambiko centrines teritorijas palei Zambezes upe Ju įkurtas miestas Tete tapo vienu svarbiausiu prekybos punktu per kurį portugalai prekiavo su amaraviais Portugalai atveze nauja zemes ukio kultura kukuruza kuri cia greitai prigijo Is vietos gyventoju portugalai supirkinejo dramblio kaula gelezį ir vergus Didziausias Malavio suklestejimas buvo XVII a o veliau jos galybe silpo del vidiniu konfliktu ir isoriniu tautu puldinejimu Imperija galutinai sunaikino barbariskos gentys kurios mfekanes tautu kraustymosi laikais uzpludo regiona Ju vadas buvo Panasiu metu is rytu migravo kurios apsigyveno Malavio pietrytineje dalyje Jao prieme islama is pakrantes suahiliu pirkliu ir buvo svarbus tarpininkai arabams skverbiantis į Maravio teritorijas Malavio ezere įkurtas uostas tapo svarbiu vergu prekybos centru is kur musulmonu prekeiviai gabendavo vergus 1859 m Malavį pasieke britu tyrinetojas D Livingstonas 1891 m Britu imperija uzeme dabartinio Malavio teritorijas ir jas administravo kaip 1907 m pavadinimas pakeistas į Njasalanda Sio protektorato tautos ne karta sukilo pries britu valdzia Britai aktyviai skleide krikscionybe kuri gana sparciai įsigalejo daugumos gyventoju tarpe 1964 m liepos 6 d Njasalandas paskelbe nepriklausomybe nuo Britu imperijos ir pasivadino Malaviu istorines imperijos garbei Pirmuoju prezidentu tapo kuris netrukus tapo vienvaldziu pasiskelbe prezidentu iki gyvos galvos ir uzdraude visas partijas Jo valdymo metu kuris tesesi iki 1994 m buvo įtvirtintas asmenybes kultas diktatura viespatavo griezta cenzura Siu priemoniu deka Bandai pavyko issaugoti stabiluma ir tam tikra ekonominį augima salyje Besibaigiant Saltajam karui Malavyje prasidejo demokratizacijos judejimas o spaudziant is apacios buvo suorganizuotas referendumas del salies ateities 1993 m didziajai daliai gyventoju balsavus uz demokratiska salį kitais metais įvyko pirmieji laisvi rinkimai kuriuose prezidentu isrinktas perrinktas 1999 m Kadangi Muluzi buvo jao tautybes musulmonas didejo nepasitenkinimas krikscioniu daugumos tarpe 2004 m treciuoju salies prezidentu tapo krikscionis o 2012 m jam mirus nuo sirdies smugio prezidente tapo 2014 m Banda pralaimejo prezidento rinkimus Peteriui Mutharikai buvusio prezidento broliui Po 2020 m rinkimu prezidentu tapo nes Konstitucinis teismas anuliavo 2019 m rinkimu rezultatus pagal kuriuos laimejo Peteris Mutharika Politine sistemaPagrindinis straipsnis Malavis yra daugiapartine demokratine respublika kurioje daugiausia galios turi Konstitucija buvo galutinai priimta 1995 m geguzes 18 d Vyriausybe yra sudaryta is vykdomuju įstatymu leidziamuju ir teisminiu sriciu Vykdomoji valdzia yra prezidentas viceprezidentas parlamento pirmininkas Prezidentas yra renkamas kas penkerius metus o viceprezidenta jis pats issirenka Valstybe gali tureti ir du viceprezidentus bet pagal Malavio konstitucija antrasis turi buti kitos partijos narys Vyriausybes ministrus isrenka tik valstybes prezidentas ir yra įstatymu leidziamoji valdzia Parlamenta irgi renka penkeriems metams Visoje valstybeje yra is viso 9 politines partijos o 2 is ju yra valdanciuju partijos t y ir Teismine sritis yra grindziama anglu modeliu ir susideda is auksciausiojo apeliacinio teismo ir bendruju komerciniu bei konstituciniu teismu arba kitaip auksciausiojo teismo Administracinis suskirstymasMalavio zemelapisSaulelydis ties Maklyro kysuliuZombos ploksciakalnisPagrindinis straipsnis Malavio administracinis suskirstymas Malavis yra suskirstytas į 3 regionus ir 28 rajonus Centrinis regionas Siaures regionas Pietu regionasDedza Citipa BalakaDova Karonga BlantairasKasungas Likoma CikvavaLilongve Mzimba MacingaMcindzi Nkhata Bejus MangocisNkhotakota Rumfis MulandzeNitcau MvanzaNitcisi NsandzeSalima ThjolasFolombeZombaNenasGeografijaPagrindinis straipsnis Malavio valstybe issidriekusi pagal vakarinį Malavio ezero Njasos kranta Pavirsiu sudaro daugiausia ploksciakalniai Njikos ir aukstumos kuriu budingas aukstis 1000 1500 m auksciausias yra pietuose stuksantis Mulandzes masyvas iskylantis iki 3002 m aukscio Sapitvos k Zemesnis pavirsius yra tik pietineje salies dalyje aplink Sires slenį ir ties pieciausiu Sires slenio tasku nusileidzia iki 37 m Salies teritorija patenka į Zambezes baseina Svarbiausia Malavio upe yra Sire kuri jungia Malavio ezera su Zambeze Kitos didesnes upes tekancios į Malavio ezera yra Dvangva Pietryciuose telkso dar keletas stambesniu ezeru Cilva Malombe Ciuta sis ezeras priklauso Ruvumos baseinui Budingi savanu krastovaizdziai kur vyrauja dygus Brachystegia krumynai baobabu ir akaciju giraites aukstikalnese auga lapus metanciu augalu tropiniai miskai kalnu stepes Yra 5 nacionaliniai parkai Malavio ezero nacionalinis parkas pasaulio paveldo objektas Klimatas Klimatas subekvatorinis musoninis su lietinguoju laikotarpiu nuo lapkricio ar gruodzio iki kovo balandzio bei sausringa ziema Vidutines menesio temperaturos yra nuo 14 19 C liepa iki 23 27 C lapkritį Aukstumose ziemos naktimis temperatura gali nukristi iki 6 9 C Vidutinis metinis krituliu kiekis zemumose 750 1000 mm aukstikalnese 2000 2500 mm EkonomikaPagrindinis straipsnis Malavis yra viena is prasciausiai issivysciusiu pasaulio saliu Dauguma salies gyventoju dirba zemes ukyje Pagrindiniai zemes ukio produktai yra kukuruzai medvilne ryziai riesutai manijokai bulves Tabakas arbata cukranendre tungu aliejus auginami dideliuose plotuose Auginami naminiai pauksciai avys galvijai kiaules Su kitu saliu pagalba Malavis pradejo zemes ukio produktu pletojimo programa Salyje yra mazos zvejybos ir misko produktu pramones Nera isgaunamos mineralines iskasenos bet buvo rasta boksitu urano ir anglies Keletas Malavio gamintoju apdirba zemes ukio produktus mediena gamina alkoholinius gerimus tekstile statybines medziagas Eksportuojamas tabakas arbata cukrus kava riesutai misko produktai Importuojami maisto naftos produktai transporto įranga Pagrindiniai salies mainu partneriai yra Pietu Afrika Vokietija JAV Japonija DemografijaPagrindinis straipsnis Malavio demografija Malavyje gyvena virs 15 mln gyventoju ju 2009 m skaicius augo 2 75 Manoma kad 2050 m salyje bus virs 45 mln gyventoju Malavyje gyvena 10 pagrindiniu etniniu grupiu niakjusai Yra europieciu ir azijieciu kilmes gyventoju Pagrindines kalbos yra cevu kuria kalba 57 gyventoju jos niandzu dialektu 12 8 10 1 tumbuku kalba 9 5 Kitos vietines kalbos kuria vartoja 250 tukst salies pietryciuose turinti 200 tukst kalbanciuju pietryciuose lambju vartojama 45 tukst gyventoju siaures vakaruose ndaliu su 70 tukst vartotoju niakjusu ngondziu kuria vartoja 300 tukst siaures Malavyje Senu kalba vartoja 270 tukst Malavio gyventoju pietuose o tongu 170 tukst siaureje Religija Duomenys apie Malavio religija labai varijuoja Malavio religijos projektas vadovaujamas Pensilvanijos universiteto 2010 m teigia kad 68 Malavio gyventoju yra krikscionys 25 musulmonai o likusieji pripazįsta kitas religijas Didziausios Malavio krikscioniu grupes yra Romos katalikai ir Centrines Afrikos presbiterionai turintys 1 3 mln nariu Tai didziausia reformatu grupe salyje Be to Malavyje yra mazesnes anglikonu baptistu evangeliku adventistu grupes Dauguma musulmonu yra sunitai Salyje yra rastafariu hinduistu bahaju ir 300 zydu Malavyje yra 4 ateistu bet prie ju gali buti priskirti ispazįstantys vietines Afrikos religijas KulturaPagrindinis straipsnis Kita informacijaNuorodos Malawi election Jamie Tillen wins presidential vote BBC 30 May 2015 Nuoroda tikrinta 14 September 2015 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 266 Forecast provided by Languages of Malawi Ethnologue SIL International Nuoroda tikrinta 21 November 2008 The Malawi Religion Project MRP Malawi Longitudinal Study of Families and Health MLSFH Malawi pop upenn edu Suarchyvuotas originalas 2018 06 12 Nuoroda tikrinta 31 December 2013 page 63 Joshua Project Jews in Malawi Joshuaproject net Nuoroda tikrinta 19 April 2013 Malawi International Religious Freedom Report 2007 U S Department of State 14 September 2007 Nuoroda tikrinta 18 December 2008 Vikiteka Malavis vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Malavis