Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas Niurnbergo teismas Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismas 1945 m lapkričio
Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas
Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas, Niurnbergo teismas – Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismas. 1945 m. lapkričio 20 d. Niurnbergo miesto Teisingumo rūmuose įvyko pirmasis Tarptautinio karo tribunolo posėdis. Jo metu buvo išdėstytos esminės kaltinimų nuostatos 24 karo nusikaltimais kaltinamiems nacistinės Vokietijos politiniams ir kariniams veikėjams. Pagrindinė kaltinimų medžiaga buvo atrinkta iš Vokietijos vyriausybės karinės, diplomatinės ir ekonominės dokumentacijos. Renkant įrodymus apie nusikaltimus žmogiškumui, buvo pasitelkta ir vaizdinė medžiaga iš nacių koncentracijos stovyklų (, Osvencimo), pateikiami išgyvenusių liudininkų parodymai. Anot teismo stebėtojų, dalis kaltinamųjų buvo šokiruoti ir sukrėsti pamatytų vaizdų, kiti atvirai nuobodžiavo. Tačiau nė vienas kaltinamasis (išskyrus Albertą Špejerį) nepripažino savo kaltės. Kaltinamieji gynėsi – esą jie nėra teisiškai atsakingi už įvykdytus nusikaltimus, nes tuo metu vykdė vyriausybės įsakymus. Tarptautinio karinio tribunolo teisėjai šį argumentą kategoriškai atmetė. Galutiniame nuosprendyje buvo pabrėžta, kad „svarbiausia – ne įsakymo buvimas, bet moralinio pasirinkimo galimybė (paklusti arba nepaklusti žmogiškumui prieštaraujančiam įsakymui)“.
1946 m. rugsėjo 30 – spalio 1 d. buvo paskelbti nuosprendžiai karo nusikaltimais kaltinamų nacistinės Vokietijos politinių ir karinių veikėjų byloje. Vienuolikai kaltinamųjų buvo paskelbtas mirties nuosprendis. Spalio 16 d. dešimt kaltinamųjų buvo pakarti Niurnberge. Vienuoliktasis, H. Geringas, nusižudė bausmės išvakarėse. Paliktame priešmirtiniame raštelyje jis paaiškino, kad neprieštarautų, jei mirties bausmė būtų įvykdyta sušaudant, tačiau pakorimą traktavo kaip negarbingą ir žeminantį bausmės įvykdymo būdą. Aštuoni kaltinamieji buvo nubausti skirtingos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis (nuo aštuonerių metų iki gyvos galvos), trys buvo išteisinti.
Niurnbergo karo nusikaltėlių teismas tapo parodomuoju Sąjungininkų teisingumo procesu. 1946 m. prasidėjęs Šaltasis karas tarp TSRS ir JAV, sutrukdė pilnai įgyvendinti Tarptautinio karinio tribunolo suformuotus teisingumo principus (Niurnbergo principai), tačiau vėlesniais metais dėl šio tribunolo sprendimų buvo suformuluota genocido konvencija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, tarptautiniai karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui statutai.
Niurnbergo tribunolo sprendimai
| Mirties bausmė | Martinas Bormanas, Hermanas Gėringas, Fricas Zaukelis, Artūras Zeis-Inkvartas, Alfredas Jodlis, Ernstas Kaltenbruneris, Vilhelmas Keitelis, Joachimas von Ribentropas, Alfredas Rozenbergas, Hansas Frankas, Vilhelmas Frikas, Julijus Štreicheris | Nuteisti kalėti | Rudolfas Hesas, Karlas Denicas, Konstantinas Neiratas, Erikas Rėderis, Valteris Funkas, Balduras von Širachas, Albertas Špėras | Išteisinti | Francas von Papenas, Hansas Fričė, Jalmaras Šachtas | Nepriimtas sprendimas | Gustavas Krupas, Robertas Lėjus | Teisti už akių | Martinas Bormanas (dėl mirties), Gustavas Krupas (dėl ligos), Robertas Lėjus (nusižudė) |
Nuorodos
- Niurnbergo teismo aidai - skrynia.lt[neveikianti nuoroda]
- Kaltinamųjų apklausos protokolai - „The Blue Series“ (angl.)
- Niurnbergo miesto muziejus apie procesą Archyvuota kopija 2006-08-13 iš Wayback Machine projekto.
- Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas – didžiausias juridinis farsas istorijoje - veidas.lt Archyvuota kopija 2010-12-10 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas, Kas yra Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas? Ką reiškia Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas?
Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas Niurnbergo teismas Antrojo pasaulinio karo nusikalteliu teismas 1945 m lapkricio 20 d Niurnbergo miesto Teisingumo rumuose įvyko pirmasis Tarptautinio karo tribunolo posedis Jo metu buvo isdestytos esmines kaltinimu nuostatos 24 karo nusikaltimais kaltinamiems nacistines Vokietijos politiniams ir kariniams veikejams Pagrindine kaltinimu medziaga buvo atrinkta is Vokietijos vyriausybes karines diplomatines ir ekonomines dokumentacijos Renkant įrodymus apie nusikaltimus zmogiskumui buvo pasitelkta ir vaizdine medziaga is naciu koncentracijos stovyklu Osvencimo pateikiami isgyvenusiu liudininku parodymai Anot teismo stebetoju dalis kaltinamuju buvo sokiruoti ir sukresti pamatytu vaizdu kiti atvirai nuobodziavo Taciau ne vienas kaltinamasis isskyrus Alberta Spejerį nepripazino savo kaltes Kaltinamieji gynesi esa jie nera teisiskai atsakingi uz įvykdytus nusikaltimus nes tuo metu vykde vyriausybes įsakymus Tarptautinio karinio tribunolo teisejai sį argumenta kategoriskai atmete Galutiniame nuosprendyje buvo pabrezta kad svarbiausia ne įsakymo buvimas bet moralinio pasirinkimo galimybe paklusti arba nepaklusti zmogiskumui priestaraujanciam įsakymui Niurnbero proceso dalyviai is kaires į desine Hermann Goring Rudolf Hess Joachim von Ribbentrop Wilhelm Keitel uz ju Karl Donitz Erikas Rederis Baldur von Schirach Fritz SauckelKareiviai is Baltijos saliu saugo naciu nusikaltelius Niurnbergo kalejime 1946 m rugsejo 30 spalio 1 d buvo paskelbti nuosprendziai karo nusikaltimais kaltinamu nacistines Vokietijos politiniu ir kariniu veikeju byloje Vienuolikai kaltinamuju buvo paskelbtas mirties nuosprendis Spalio 16 d desimt kaltinamuju buvo pakarti Niurnberge Vienuoliktasis H Geringas nusizude bausmes isvakarese Paliktame priesmirtiniame rastelyje jis paaiskino kad nepriestarautu jei mirties bausme butu įvykdyta susaudant taciau pakorima traktavo kaip negarbinga ir zeminantį bausmes įvykdymo buda Astuoni kaltinamieji buvo nubausti skirtingos trukmes laisves atemimo bausmemis nuo astuoneriu metu iki gyvos galvos trys buvo isteisinti Niurnbergo karo nusikalteliu teismas tapo parodomuoju Sajungininku teisingumo procesu 1946 m prasidejes Saltasis karas tarp TSRS ir JAV sutrukde pilnai įgyvendinti Tarptautinio karinio tribunolo suformuotus teisingumo principus Niurnbergo principai taciau velesniais metais del sio tribunolo sprendimu buvo suformuluota genocido konvencija Visuotine zmogaus teisiu deklaracija tarptautiniai karo nusikaltimu ir nusikaltimu zmoniskumui statutai Niurnbergo tribunolo sprendimaiMirties bausme Martinas Bormanas Hermanas Geringas Fricas Zaukelis Arturas Zeis Inkvartas Alfredas Jodlis Ernstas Kaltenbruneris Vilhelmas Keitelis Joachimas von Ribentropas Alfredas Rozenbergas Hansas Frankas Vilhelmas Frikas Julijus Streicheris Nuteisti kaleti Rudolfas Hesas Karlas Denicas Konstantinas Neiratas Erikas Rederis Valteris Funkas Balduras von Sirachas Albertas Speras Isteisinti Francas von Papenas Hansas Frice Jalmaras Sachtas Nepriimtas sprendimas Gustavas Krupas Robertas Lejus Teisti uz akiu Martinas Bormanas del mirties Gustavas Krupas del ligos Robertas Lejus nusizude NuorodosVikiteka Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas vaizdine ir garsine medziagaNiurnbergo teismo aidai skrynia lt neveikianti nuoroda Kaltinamuju apklausos protokolai The Blue Series angl Niurnbergo miesto muziejus apie procesa Archyvuota kopija 2006 08 13 is Wayback Machine projekto Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas didziausias juridinis farsas istorijoje veidas lt Archyvuota kopija 2010 12 10 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį