Nipisatas

Nipisatas
Nipisatas
Koordinatės	66°48′50″ š. pl. 53°30′30″ v. ilg. / 66.81389°š. pl. 53.50833°r. ilg. / 66.81389; 53.50833
Vieta	Kekatos savivaldybė, Grenlandija
Istorija
Pastatytas	III tūkst. pr. m. e.
Sugriautas	VIII a. pr. m. e.
Tauta	paleoeskimai
Informacija
Kasinėjimų datos	1989–1994
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1557

Nipisatas (gren. Nipisat) – nedidelė šiuo metu negyvenama Grenlandijos salelė, esanti Kekatos savivaldybėje. Jos pavadinimas grenlandų kalba reiškia „jūrų gegužė“, ir taip pavadinta dėl salos formos, primenančios šią žuvį.

Sala yra reikšminga Grenlandijos archeologinė vietovė, įtraukta į pasaulio paveldo sąrašą kaip dalis objekto Aasivissuit – Nipisat. Inuitų medžioklės plotai tarp ledo ir jūros.

Geografija

Salelė yra viena iš daugelio salų ir šcherų išsimėčiusių Ikertoko fjordo žiotyse, ties Dorseto sąsiauriu. Į rytus nuo jos yra didesnė Sarfanguito sala. Pietuose ją skalauja Ikertokas, o šiaurėje Amerlokas. Artimiausia gyvenvietė yra Sisimiutas, esantis 20 km į šiaurę.

1,3 km² ploto salelė yra ~2 km ilgio ir ~0,5 km. pločio. Jos viduriu eina įduba vadinama Naqinnersuaq. Vyrauja žolinė augmenija.

Archeologija ir istorija

Nedidelė salelė skalaujama Dorseto sąsiaurio ir dviejų fiordų nuo senovės buvo labai patogi žvejybai. Todėl III tūkst. pr. m. e. pabaigoje ją apgyvendino Sakako kultūros nešėjai paleoeskimai. Čia įsikūrė jų vasaros stovykla, kuri buvo naudojama daugiau nei tūkstantį metų. Stovykla yra apie 50 m nuo kranto, tačiau dėl jūros lygio svyravimų tuo metu ji buvo salelės pakrantėje.

Nipisato stovyklą 1989 m. atrado tuometinis Sisimiuto muziejaus direktorius Finn Kramer, ir nuo tada keturias vasaras vyko archeologiniai kasinėjimai. Jų metu buvo nustatyta stovyklos chronologija, rasta daug artefaktų. Tarp jų apie tūkstantis akmeninių įrankių, kurie turi sąsajų su kitomis Sakako kultūros vietovėmis. Ypač gausūs kaulų, ragų ir dantų radiniai, kurie leidžia identifikuoti to meto gyventojų mitybą ir gana tiksliai datuoti. Tarp rastų kaulų yra įvairūs paukščiai, žuvys, jūros žinduoliai (ruoniai, jūrų vėpliai, banginiai) ir sausumos žinduoliai (šiaurės elnias, poliarinė lapė ir kt.). Daug radinių eksponuojami Sisimiuto muziejuje.

Greičiausiai apie VIII a. pr. m. e. paleoeskimų stovykla buvo apleista. Po to joje nerandama nei Dorseto, nei Tulės kultūrų palikimo.

Tik po beveik 2000 metų tarpo čia ėmė kurtis danai, kurie XVIII a. pradėjo Grenlandijos kolonizaciją. 1724 m. Nipisato salelėje buvo įkurta antroji Grenlandijoje Danijos gyvenvietė: Nipisato kolonija. Ją inicijavo danų misionierius Hansas Egedė. Čia pastatytos prekybos ir banginių medžioklės stotys. Jau kitais metais gyvenvietę sunaikino pro šalį plaukę olandų banginių medžiotojai, kurie norėjo išvengti danų konkurencijos šiaurinėse jūrose.

1729 m. karaliaus Frederiko IV įsakymų kolonija atkurta. Čia pastatyta ir tvirtovė, turėjusi ginti kolonistus nuo olandų. Tačiau jau 1731 m. kitas karalius Kristijonas VI panaikino koloniją. Netrukus ją dar kartą sudegino olandai. Tiesa, iš danų kolonijos išliko gyvenamųjų pastatų, tarybos namo, forto griuvėsiai ir sandėlys, vadinamas Illorsualik. Nuo tada sala nebegyvenama.

Išnašos

1. Gotfredsen, Anne Birgitte; Mobjerg, Tinna (2004). Nipisat - a Saqqaq Culture Site in Sisimiut, Central West Greenland. Museum Tusculanum Press. p. 7. ISBN 87-635-1264-5.
2. Aasivissuit – Nipisat. Inuit Hunting Ground between Ice and Sea
3. Vandrekort Vestgrønland: Sisimiut (Map) (1996 ed.). Cartography by Compukort, Denmark. Greenland Tourism a/s.
4. Anne Birgitte Gotfredsen and Tinna Møbjerg: Nipisat - a Saqqaq Culture Site in Sisimiut, Central West Greenland (Reports on Greenland, 31, 2004)
5. Finn Gad: History of Greenland, volume 2.1 and volume 2.2. New Nordic Publisher Arnold Busck, 1969.