Nindubas

Nindubas (Nindub) arba Ninduba – dievas Mesopotamijos mitologijoje, siejamas su egzorcizmais. Daugiausia paliudytas Lagašo miesto-valstybės šaltiniuose, tarp kurių ankstyvojo dinastinio laikotarpio aukojimų sąrašai ir Gudėjos cilindrai. Šiame krašte vis dar garbintas Trečiosios Ūro dinastijos laikotarpiu. Visgi Senosios Babilonijos karalystės laikotarpiu jau paliudytas menkai – paminėtas tik nedaugelyje dievų sąrašų, manoma, atspindinčių senovinę tradiciją.

Dievavardis ir bruožai

Dantiraščiu dievavardis buvo užrašomas ^dnin-dub ar rečiau ^dnin-dub-ba. Įprastas vertimas – „molio lentelės viešpats“. Visgi, kaip argumentuoja Gebhard J. Selz, tai, kad Lagašo aukojimų sąrašuose Nindubas suporuotas su dievybe ^dnin-ùr, verčia manyti, jog dievavardis anksčiau galėjo remtis kita ženklo dub reikšme – 'sulyginti' (antonimas ùr 'prikrauti).

Remiantis Nindubas vaidmeniu literatūriniame tekste, išraižytame ant Gudėjos cilindrų, manoma, kad jis įsivaizduotas kaip dieviškasis egzorcistas.

Siūlymas, kad Nindubas buvo tapatus Nindarai, laikomas nepagrįstu.

Paliudijimai

Nindubas pirmąsyk paminėtas ankstyvojo dinastinio laikotarpio dievų sąraše iš Faros. Galbūt minimas ir to pat meto mįslėse iš Lagašo, tačiau šiame kontekste vardas gali būti Nanšės epitetas, o ne žymėti savarankišką dievybę. Alternatyvi interpretacija – tekstas Nindubą tik sieja su šia deive. Aukojimų sąrašai iš to paties miesto-valstybės, daugiausia dėmesio skiriantys Nanšės dievybių ratui, liudija, kad Nindubas reguliariai aukota šios deivės kulto centre NINA (Tel Zurgulas), paprastai drauge su dievybe ^dnin-ùr. Apie dievą liudija ir teoforinis asmenvardis Ur-Nindub.

Dabartinius laikus pasiekė įrašo, pažyminčio, kad Gudėja pastatydino Nindubui šventyklą, kopijos iš Uruko ir Tel Zurgulo. Valdovas į dievą kreipiasi kaip į „savo viešpatį“. Pasak Andrew R. George, neaišku, kuriame iš šių miestų šventykla stovėjo, nežinomas ir jos ceremoninis pavadinimas. Nindubas taip pat minimas Gudėjos cilindruose. Ant jų įrašyta kompozicija, Dietz Otto Edzard apibūdinta kaip „šventyklos himnas“, esti vienas ilgiausių literatūrinių tekstų šumerų kalba ir įamžina E-ninnu, Ningirsu šventyklos, stovėjusios Girsu, rekonstrukciją. Šiame tekste Nindubas apibūdinamas kaip karys, laikantis lapis lazuli plokštę, ant kurios išraižė šventyklos planą. Kaip „pirmutinis Eridu apvalymo žynys“, dievas atsakingas už jo aprūpinimą smilkalais. Manoma, jog tai rodo, kad Nindubas sietas su egzorcizmais ir užkalbėjimais. Užbaigus pasiruošimus, jis „pripildydavo šventovę klegesio ir triukšmo“.

Trečiosios Ūro dinastijos laikotarpiu Nindubas Lagaše ir Girsu tebebuvo garbinamas. Visgi iš Senosios Babilonijos karalystės laikotarpio išlikusios vos dvi nuorodos į šią dievybę, abi jos – įrašai dievų sąrašuose, manoma, atspindintys archajiškesnes šio žanro kompozicijas.Mario dievų sąrašo atveju Grégoire Nicolet pasiūlyta dievavardžio perraša ^dnin-dub (priešingai nei Wilfred G. Lambert iš pradžių pasiūlyta ^dnin-UM) remiasi tuo, kad netoli paminėta Ninmada, ši dievybė, kaip ir Nindub, figūruoja Gudėjos cilindrų tekste.

Išnašos

1. Nicolet 2022, p. 55.
2. Cavigneaux & Krebernik 1998, p. 339.
3. Selz 1995, p. 217.
4. Selz 1995, p. 218.
5. Edzard 1997, p. 133.
6. Edzard 1997, p. 134.
7. George 1993, p. 167.
8. Edzard 1997, p. 72.
9. Edzard 1997, p. 68.
10. Edzard 1997, p. 90.
11. Edzard 1997, p. 91.
12. Nicolet 2022, p. 36.