Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Nikomacho etika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nikomacho etika – tai garsiausias Aristotelio etikos veikalas. Šis darbas vaidina išskirtinį vaidmenį apibrėžiant Aristotelio etiką ir yra sudarytas iš dešimties knygų. Šios knygos paremtos užrašais iš Aristotelio paskaitų Licėjuje. Pavadinimas dažnai yra laikomas nuoroda į filosofo sūnų Nikomachą, kuriam darbas galimai buvo skirtas arba, kuris prisidėjo prie veikalo redagavimo (nors jaunas amžius padaro tai mažiau tikėtina). Tačiau, Aristotelio darbas taip pat galėjo būti skirtas ir jo tėvui, kurio vardas taip pat buvo Nikomachas.
Tema
Darbo tema – jau Sokrato iškeltas klausimas, kaip žmogus turi gyventi, kurį anksčiau tyrinėjo Aristotelio draugas ir mokytojas Platonas. Savo metafizikoje, Aristotelis apibūdino kaip Sokratas, Platono draugas ir mokytojas, pasuko filosofiją link žmogiškųjų klausimų, kai Ikisokratikų filosofija buvo teorinė. Etika, Aristotelio požiūriu, yra labiau praktinė, nei teorinė. Kitaip tariant, tai ne tik pamąstymai apie gerą gyvenimą, nes ji taip pat turi ir tikslą sukurti gerą gyvenimą. Dėl šios priežasties, Aristotelio etika yra susijusi ir su kitu praktiniu filosofo darbu – Politika. Jos tikslas lygiai toks pat – padaryti žmones gerais. Etika, šiuo atveju moko, kaip žmonės turėtų teisingai ir kokybiškai gyventi, kai politika labiau remiasi įstatymų kūrėjų perspektyva ir žiūri į bendrą visuomenės gėrį.
Santrauka
Aristotelis įrodinėja, kad teisingas metodas, studijuojant Etiką ar Politiką, kurie moko apie tai kas gražu ar teisinga, yra pradėti nuo to, ką gerai išauklėti ir patirties turintys žmonės laiko tiesa ir nuo šios vietos kilti į aukštesnį supratimą.
Šį požiūrį Aristotelis pradeda sakydamas, jog aukščiausias gėris žmonėms, didžiausias žmogaus praktinio mąstymo tikslas yra , graikų kalbos žodis, dažniausiai verčiamas kaip gerovė ar laimė. Savo ruožtu filosofas teigia, kad laimė tinkamai suprantama, kaip dinamiškas ir stabilus būvimas veiksme (energeia), kuris specifiškai būdingas žmogaus sielai (psuche), nes ji tobuliausia ir dorybingiausia. Jei yra kelios dorybės, tai ta, kuri yra tobuliausia ir labiausiai užbaigta bei geriausia iš jų ir bus laikoma laimingiausia. Tobulas žmogus tokiu atveju bus tas, kuris gyvena gyvenimą gerai ir gražiai (kalos). Aristotelio teigimu, toks žmogus taip pat turėtų būti ir rimtas (spoudaios) žmogus, tokia pat prasme, kaip atskiriame rimtus arfininkus nuo kitų. Pradėdamas nuo šio taško, jis taip pat tvirtina, kad žmogaus dorybė savyje turi atsispindėti mąstyme ir kalboje (logos), nes tai pagrindinė žmogaus gyvenimo užduotis.
Nuo šios vietos, filosofas pradeda diskusiją apie tai, ką reiškia etika. Prie šio termino tobulinimo, Aristotelio veikalas ypač prisidėjo. Aristotelio etika yra apie tai, kas padaro charakterį dorybingu. Be dorybėmis paremto charakterio, anot filosofo, laimė yra negalima. Tačiau, jis pateikia būtinų veiksmų seką, kuria reikia vadovautis norint jos siekti. Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo dorų veiksmų, kurie dažniausiai įtakojami mokytojų ir leidžia plėtotis teigiamiems įpročiams. Šie, savo ruožtu, gali sudaryti sąlygas vystytis geram ir stabiliam charakteriui, kur įpročiai tampa savanoriškais ir tokiu būdu pasiekiama eudaimonia. Charakteris šiuo atveju graikiškai būtų verčiamas kaip ethos ir susijęs su tokiais moderniais žodžiais, kaip etika, etiškas ir etosas. Vis dėlto, Aristotelis nelygina charakterio su įpročiu, nes tikras charakteris sudarytas iš sąmoningų sprendimų, priešingai nei įprotis. Priešingai nei būdamas įpročiu, charakteris yra hexis, kaip sveikata ar žinios, tai reiškia, kad jis yra tvirtas temperamentas, kuris turi būti siekiamas ir išlaikomas įdedant bent šiek tiek pastangų. Tačiau, geri įpročiai yra pamatas geram charakteriui.
Aukščiausio tipo dorybės
Tęsdamas, filosofas apibūdina aukščiausio tipo dorybes, kuriose atsispindi visos charakterio savybės. Tokio tipo dorybės reiškia ne tik gerą charakterį, bet, tam tikra prasme, ir išmintį. Jis sako, kad yra keturios didžiosios dorybės, kurios reikalauja visų etinių dorybių:
- Buvimas „didžios sielos“, yra dorybė, kurią turintis žmogus, tikrai nusipelno aukščiausių pagyrų ir turi teisingą požiūrį į garbę, kurią tokia dorybė gali suteikti. Tai pirmas atvejis, kurį autorius mini diskusijoje, kaip praktinį dorybių ir ydų pavyzdį, 1123b IV knygoje.
- Teisingumo ir sąžiningumo tipas, kurį turi geras valdovas, geranoriškoje bendruomenėje. Panašus apibūdinimas naudojamas specialioje diskusijoje apie vertybes teisingume, 1129b V knygoje.
- Phronesis arba praktinis sprendimas rodomas gerų lyderių yra kita dorybė minima tokiu principu, 1144b VI knygoje.
- Buvimo geru draugu dorybė yra paskutinis pavyzdys, 1157a VIII knygoje.
Tampa aišku, kad pagirtinos dorybės savo aukščiausia forma, netgi tokios, kaip drąsa, reikalauja intelektinių dorybių. Tokį stilių Aristotelis pasirenka naudoti kaip pagrindinę savo diskusijos temą ir asocijuoja su Sokratu. Iš tiesų panašias idėjas galime rasti ir Platono aprašinėjamuose Sokrato dialoguose. Aristotelis taip pat daro ir pats, nors ir prisiekia dirbti kitaip nei Platonas ir stengiasi pradėti nuo to, su kuo sutiktų gerai išauklėtas žmogus (VII knyga). Aristotelis, vis dėlto, galiausiai teigia, kad pati didžiausia iš visų žmogiškųjų vertybių yra ne praktinė, o kontempliatyvi išmintis. Tačiau šios aukščiausios būklės pasiekimas yra neatskiriamas nuo visų charakterio dorybių pasiekimo ar moralinių dorybių.
Tai, kaip Aristotelis eskizuoja didžiausią gėrį žmogui, įtraukiant tiek praktinę, tiek teorinę pusę, kurios reikalingos viena kitai, taip pat yra Sokrato ir Platono tradicija, kaip priešprieša Ikisokratikų filosofijai.
Svarba
Nikomacho etika laikoma vienu iš svarbiausių istorinių filosofinių darbų. Ji turėjo didžiulę įtaką Europos viduramžių laikotarpiu ir tapo vienu iš pagrindinių viduramžių filosofijos darbų. Dėl to, šis darbas netiesiogiai tapo ypač svarbus moderniosios filosofijos, teisės ir teologijos vystymuisi. Daug Nikomacho etikos dalių yra gerai žinomos įvairiose srityse. Viduramžiais, Alberto Didžiojo teigimu, Aristotelio etikos ir Krikščioniškosios teologijos sintezė plačiai paplito Europoje. Nors įvairūs filosofai jau nuo seniausių laikų turėjo įtakos krikščioniškajam pasauliui, vakarų Europoje, Aristotelis tapo „didžiuoju filosofu“. Tačiau, naujausios kartos, originalų Aristotelio darbą vėl laiko svarbiu šaltiniu. Juo savo darbuose rėmėsi, tokie moderniosios filosofijos autoriai kaip Hans-George Gadamer, Martha Nussbaum ir kiti.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nikomacho etika, Kas yra Nikomacho etika? Ką reiškia Nikomacho etika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Nikomacho etika tai garsiausias Aristotelio etikos veikalas Sis darbas vaidina isskirtinį vaidmenį apibreziant Aristotelio etika ir yra sudarytas is desimties knygu Sios knygos paremtos uzrasais is Aristotelio paskaitu Licejuje Pavadinimas daznai yra laikomas nuoroda į filosofo sunu Nikomacha kuriam darbas galimai buvo skirtas arba kuris prisidejo prie veikalo redagavimo nors jaunas amzius padaro tai maziau tiketina Taciau Aristotelio darbas taip pat galejo buti skirtas ir jo tevui kurio vardas taip pat buvo Nikomachas Pirmasis virselisTemaDarbo tema jau Sokrato iskeltas klausimas kaip zmogus turi gyventi kurį anksciau tyrinejo Aristotelio draugas ir mokytojas Platonas Savo metafizikoje Aristotelis apibudino kaip Sokratas Platono draugas ir mokytojas pasuko filosofija link zmogiskuju klausimu kai Ikisokratiku filosofija buvo teorine Etika Aristotelio poziuriu yra labiau praktine nei teorine Kitaip tariant tai ne tik pamastymai apie gera gyvenima nes ji taip pat turi ir tiksla sukurti gera gyvenima Del sios priezasties Aristotelio etika yra susijusi ir su kitu praktiniu filosofo darbu Politika Jos tikslas lygiai toks pat padaryti zmones gerais Etika siuo atveju moko kaip zmones turetu teisingai ir kokybiskai gyventi kai politika labiau remiasi įstatymu kureju perspektyva ir ziuri į bendra visuomenes gerį Aristotelio biustasSantraukaAristotelis įrodineja kad teisingas metodas studijuojant Etika ar Politika kurie moko apie tai kas grazu ar teisinga yra pradeti nuo to ka gerai isaukleti ir patirties turintys zmones laiko tiesa ir nuo sios vietos kilti į aukstesnį supratima Sį poziurį Aristotelis pradeda sakydamas jog auksciausias geris zmonems didziausias zmogaus praktinio mastymo tikslas yra graiku kalbos zodis dazniausiai verciamas kaip gerove ar laime Savo ruoztu filosofas teigia kad laime tinkamai suprantama kaip dinamiskas ir stabilus buvimas veiksme energeia kuris specifiskai budingas zmogaus sielai psuche nes ji tobuliausia ir dorybingiausia Jei yra kelios dorybes tai ta kuri yra tobuliausia ir labiausiai uzbaigta bei geriausia is ju ir bus laikoma laimingiausia Tobulas zmogus tokiu atveju bus tas kuris gyvena gyvenima gerai ir graziai kalos Aristotelio teigimu toks zmogus taip pat turetu buti ir rimtas spoudaios zmogus tokia pat prasme kaip atskiriame rimtus arfininkus nuo kitu Pradedamas nuo sio tasko jis taip pat tvirtina kad zmogaus dorybe savyje turi atsispindeti mastyme ir kalboje logos nes tai pagrindine zmogaus gyvenimo uzduotis Nuo sios vietos filosofas pradeda diskusija apie tai ka reiskia etika Prie sio termino tobulinimo Aristotelio veikalas ypac prisidejo Aristotelio etika yra apie tai kas padaro charakterį dorybingu Be dorybemis paremto charakterio anot filosofo laime yra negalima Taciau jis pateikia butinu veiksmu seka kuria reikia vadovautis norint jos siekti Pirmiausia reiketu pradeti nuo doru veiksmu kurie dazniausiai įtakojami mokytoju ir leidzia pletotis teigiamiems įprociams Sie savo ruoztu gali sudaryti salygas vystytis geram ir stabiliam charakteriui kur įprociai tampa savanoriskais ir tokiu budu pasiekiama eudaimonia Charakteris siuo atveju graikiskai butu verciamas kaip ethos ir susijes su tokiais moderniais zodziais kaip etika etiskas ir etosas Vis delto Aristotelis nelygina charakterio su įprociu nes tikras charakteris sudarytas is samoningu sprendimu priesingai nei įprotis Priesingai nei budamas įprociu charakteris yra hexis kaip sveikata ar zinios tai reiskia kad jis yra tvirtas temperamentas kuris turi buti siekiamas ir islaikomas įdedant bent siek tiek pastangu Taciau geri įprociai yra pamatas geram charakteriui Auksciausio tipo dorybesTesdamas filosofas apibudina auksciausio tipo dorybes kuriose atsispindi visos charakterio savybes Tokio tipo dorybes reiskia ne tik gera charakterį bet tam tikra prasme ir ismintį Jis sako kad yra keturios didziosios dorybes kurios reikalauja visu etiniu dorybiu Buvimas didzios sielos yra dorybe kuria turintis zmogus tikrai nusipelno auksciausiu pagyru ir turi teisinga poziurį į garbe kuria tokia dorybe gali suteikti Tai pirmas atvejis kurį autorius mini diskusijoje kaip praktinį dorybiu ir ydu pavyzdį 1123b IV knygoje Teisingumo ir saziningumo tipas kurį turi geras valdovas geranoriskoje bendruomeneje Panasus apibudinimas naudojamas specialioje diskusijoje apie vertybes teisingume 1129b V knygoje Phronesis arba praktinis sprendimas rodomas geru lyderiu yra kita dorybe minima tokiu principu 1144b VI knygoje Buvimo geru draugu dorybe yra paskutinis pavyzdys 1157a VIII knygoje Tampa aisku kad pagirtinos dorybes savo auksciausia forma netgi tokios kaip drasa reikalauja intelektiniu dorybiu Tokį stiliu Aristotelis pasirenka naudoti kaip pagrindine savo diskusijos tema ir asocijuoja su Sokratu Is tiesu panasias idejas galime rasti ir Platono aprasinejamuose Sokrato dialoguose Aristotelis taip pat daro ir pats nors ir prisiekia dirbti kitaip nei Platonas ir stengiasi pradeti nuo to su kuo sutiktu gerai isaukletas zmogus VII knyga Aristotelis vis delto galiausiai teigia kad pati didziausia is visu zmogiskuju vertybiu yra ne praktine o kontempliatyvi ismintis Taciau sios auksciausios bukles pasiekimas yra neatskiriamas nuo visu charakterio dorybiu pasiekimo ar moraliniu dorybiu Tai kaip Aristotelis eskizuoja didziausia gerį zmogui įtraukiant tiek praktine tiek teorine puse kurios reikalingos viena kitai taip pat yra Sokrato ir Platono tradicija kaip priespriesa Ikisokratiku filosofijai SvarbaNikomacho etika laikoma vienu is svarbiausiu istoriniu filosofiniu darbu Ji turejo didziule įtaka Europos viduramziu laikotarpiu ir tapo vienu is pagrindiniu viduramziu filosofijos darbu Del to sis darbas netiesiogiai tapo ypac svarbus moderniosios filosofijos teises ir teologijos vystymuisi Daug Nikomacho etikos daliu yra gerai zinomos įvairiose srityse Viduramziais Alberto Didziojo teigimu Aristotelio etikos ir Krikscioniskosios teologijos sinteze placiai paplito Europoje Nors įvairus filosofai jau nuo seniausiu laiku turejo įtakos krikscioniskajam pasauliui vakaru Europoje Aristotelis tapo didziuoju filosofu Taciau naujausios kartos originalu Aristotelio darba vel laiko svarbiu saltiniu Juo savo darbuose remesi tokie moderniosios filosofijos autoriai kaip Hans George Gadamer Martha Nussbaum ir kiti Sis straipsnis apie filosofija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį