7 05 š pl 93 48 r ilg 7 083 š pl 93 800 r ilg 7 083 93 800 Salų žemėlapis Nikobarų salos hind न क ब र IAST Nikobār angl
Nikobarų salos

7°05′ š. pl. 93°48′ r. ilg. / 7.083°š. pl. 93.800°r. ilg.
Nikobarų salos (hind. निकोबार, IAST: Nikobār, angl. Nicobar Islands) – salynas Indijos vandenyno šiaurėje, 150 km nuo Sumatros, 1300 km nuo Indostano pusiasalio, tarp Bengalijos įlankos ir Andamanų jūros. Kartu su gretimomis Andamanų salomis sudaro Indijos sąjunginę teritoriją Andamanų ir Nikobarų salas.
Salos
Salyną sudaro 3 salų grupės:
- Šiaurinė:
- (126,9 km², 17 800 gyv.)
- Batimalis (2,01 km², negyvenama)
- Vidurinė:
- Čaura (8,2 km²)
- Teresa (101,4 km², 2043 gyv.)
- Bompuka (13,3 km²)
- (174,4 km², 5386 gyv.)
- (188,2 km², 2859 gyv.)
- Nankauris (66,9 km², 1111 gyv.)
- Trinketas (17,79 km², 436 gyv.)
- Laoukas (0,01 km², negyvenama)
- Tilangčongas (16,84 km², negyvenama)
- Pietinė:
- (1045,1 km², 9440 gyv.)
- (159,1 km², 432 gyv.)
- Kondulas (4,6 km², 456 gyv. 2001 m., 2004 m. evakuoti)
- Milas (1,3 km², 150 gyv.)
- Meroė (0,52 km²), Trakas (0,26 km²), Treisas (0,26 km²), Menčalis (1,30 km²), Kabra (0,52 km²), Pidžionas ir Megapodas (0,2 km²) – visos negyvenamos.
Geografija
Salyno plotas – 1842 km². Didžiosios salos yra povandeninio kalnagūbrio viršūnės, o smulkios – koralinės kilmės. Aukštis iki 642 m (Tulijė k., Did. Nikobaro s.). Klimatas tropinis, temperatūra laikosi tarp 22–30 °C, gausu kritulių (3000–3800 mm per metus). Salas dengia visžaliai drėgnieji miškai, aukštažolės pievos. Salose gyvena nemažai endeminių paukščių rūšių.
Did. Nikobaro pietinis galas, Indiros kyšulys, yra toliausiai į pietus nutolusi Indijos vieta.
Gyventojai
2011 m. Nikobarų salose gyveno 36 842 žmonės. Pagrindinė gyvenvietė – Kempbel Bėjus (Did. Nikobaro s.). Šiame mieste yra nedidelis dokas. Kar Nikobare yra karinės bazės aerodromas.
Verčiamasi kokospalmių auginimu, kriauklių rinkimu, žvejyba, gaudymu.
Beveik visi Nikobarų gyventojai yra čiabuviai, kalbantys (austroazinių kalbų šeima). Pagrindinės tautos: , karai, čaurai, teresai.
Istorija
Nikobarų salos, kaip spėjama, gyvenamos tūkstantmečius. Jų tautos dėl atskirties išlaikė savitą gyvenimo būdą. Nikobarų pavadinimas pirmą kartą minimas III–V a. Šri Lankos budistų kronikose (Dīpavaṃsa ir Mahāvaṃsa). Čola dinastijos įrašuose vadinamos Nakkavaram, o Markas Polas salas įvardija Necuverann.
1754 m. salas kolonizuoti bandė danai (jas vadino Frederiksøerne). , valdoma iš , į Nankaurį nusiuntė misionierių ir naujakurių, tačiau šie dėl maliarijos protrūkių nepajėgė įsikurti. Apie 1773 m. salas kolonizuoti Austrijai bandė William Bolts.
1886 m. danai pardavė salas britams, kurie jas prijungė prie Britų Indijos. 1942–1945 m. buvo užkariautos japonų. 1950 m. tapo Indijos dalimi.
2004 m. salos smarkiai nukentėjo nuo Indijos vandenyno cunamio. Nikobarus užgriuvo 10–15 m bangos, vien Katčalyje galėjo žūti 4500 žmonių. Salos vietomis užlietos, perskeltos, prasmego.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 304
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nikobarų salos, Kas yra Nikobarų salos? Ką reiškia Nikobarų salos?
7 05 s pl 93 48 r ilg 7 083 s pl 93 800 r ilg 7 083 93 800 Salu zemelapis Nikobaru salos hind न क ब र IAST Nikobar angl Nicobar Islands salynas Indijos vandenyno siaureje 150 km nuo Sumatros 1300 km nuo Indostano pusiasalio tarp Bengalijos įlankos ir Andamanu juros Kartu su gretimomis Andamanu salomis sudaro Indijos sajungine teritorija Andamanu ir Nikobaru salas SalosSalyna sudaro 3 salu grupes Siaurine 126 9 km 17 800 gyv Batimalis 2 01 km negyvenama Vidurine Caura 8 2 km Teresa 101 4 km 2043 gyv Bompuka 13 3 km 174 4 km 5386 gyv 188 2 km 2859 gyv Nankauris 66 9 km 1111 gyv Trinketas 17 79 km 436 gyv Laoukas 0 01 km negyvenama Tilangcongas 16 84 km negyvenama Pietine 1045 1 km 9440 gyv 159 1 km 432 gyv Kondulas 4 6 km 456 gyv 2001 m 2004 m evakuoti Milas 1 3 km 150 gyv Meroe 0 52 km Trakas 0 26 km Treisas 0 26 km Mencalis 1 30 km Kabra 0 52 km Pidzionas ir Megapodas 0 2 km visos negyvenamos GeografijaSalyno plotas 1842 km Didziosios salos yra povandeninio kalnagubrio virsunes o smulkios koralines kilmes Aukstis iki 642 m Tulije k Did Nikobaro s Klimatas tropinis temperatura laikosi tarp 22 30 C gausu krituliu 3000 3800 mm per metus Salas dengia viszaliai dregnieji miskai aukstazoles pievos Salose gyvena nemazai endeminiu pauksciu rusiu Did Nikobaro pietinis galas Indiros kysulys yra toliausiai į pietus nutolusi Indijos vieta Sompenai 1886 m Gyventojai2011 m Nikobaru salose gyveno 36 842 zmones Pagrindine gyvenviete Kempbel Bejus Did Nikobaro s Siame mieste yra nedidelis dokas Kar Nikobare yra karines bazes aerodromas Verciamasi kokospalmiu auginimu kriaukliu rinkimu zvejyba gaudymu Beveik visi Nikobaru gyventojai yra ciabuviai kalbantys austroaziniu kalbu seima Pagrindines tautos karai caurai teresai IstorijaNikobaru salos kaip spejama gyvenamos tukstantmecius Ju tautos del atskirties islaike savita gyvenimo buda Nikobaru pavadinimas pirma karta minimas III V a Sri Lankos budistu kronikose Dipavaṃsa ir Mahavaṃsa Cola dinastijos įrasuose vadinamos Nakkavaram o Markas Polas salas įvardija Necuverann 1754 m salas kolonizuoti bande danai jas vadino Frederiksoerne valdoma is į Nankaurį nusiunte misionieriu ir naujakuriu taciau sie del maliarijos protrukiu nepajege įsikurti Apie 1773 m salas kolonizuoti Austrijai bande William Bolts 1886 m danai pardave salas britams kurie jas prijunge prie Britu Indijos 1942 1945 m buvo uzkariautos japonu 1950 m tapo Indijos dalimi 2004 m salos smarkiai nukentejo nuo Indijos vandenyno cunamio Nikobarus uzgriuvo 10 15 m bangos vien Katcalyje galejo zuti 4500 zmoniu Salos vietomis uzlietos perskeltos prasmego SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 304