Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nijolė OželytėGimė 1954 m kovo 31 d 71 metai VilniusTėvas Antanas OželisSutuoktinis ė Saulius VaitiekūnasVaikai Ieva Sau
Nijolė Vaitiekūnienė
| Nijolė Oželytė | |
|---|---|
| Gimė | 1954 m. kovo 31 d. Vilnius |
| Tėvas | Antanas Oželis |
| Sutuoktinis (-ė) | Saulius Vaitiekūnas |
| Vaikai | Ieva, Saulė, Elenytė |
| Veikla | aktorė, politinė bei visuomenės veikėja |
| Partija | 1989 m. TSKP, 1993 m. TSLK, 2000 m. NKS |
| Alma mater | 1977 m. LSSR konservatorija |
Nijolė Oželytė (g. 1954 m. kovo 31 d. Vilniuje) – Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė, aktorė, politinė bei visuomenės veikėja, TV laidų vedėja.
Biografija
1961–1972 m. mokėsi Vilniaus 23-oje vidurinėje mokykloje, 1972–1973 m. Vilniaus 1-ojoje vakarinėje pamaininėje mokykloje. 1973–1977 m. studijavo LSSR konservatorijoje.
1989 m. SSKP narė, vėliau, atsiskyrus nepriklausomai LKP, tapo LKP nare. Atgimimo metais aktyviai reiškėsi politinėje veikloje, LKP XX suvažiavime išrinkta LKP CK nare, 1990 m. balsavo už LKP atsiskyrimą nuo SSKP.
1990 m. išrinkta į LR Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą), akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė. 1993–1999 m. priklausė Tėvynės sąjungai.1995–1996 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė. 1996–2000 m. LR Seimo narė, Konservatorių moterų sąjungos pirmininkė. Nesėkmingai kandidatavo 1994 m., 2000 m. ir 2004 m. LR Seimo rinkimuose. Nuo 2000 m. Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos narė.
2000–2001 m. BTV laidos „Korida“ ir LNK laidos „Arena“ vedėja. 2001–2002 m. TV3 laidos „Moterų laimė“ vedėja. 2002–2004 m. LTV laidos „Agentūra SOS“ vedėja. 2008 m. BTV laidos „Sveikatai ir laimei“ vedėja.
Išsiskyrusi, buvęs vyras – dailininkas Saulius Vaitiekūnas. Turi tris dukteris: Ievą, Saulę ir Elenytę. Moka rusų, lenkų ir anglų kalbas.
Kontroversijos
Kaltinimai neapykantos kurstymu
2023 m. N. Oželytė susilaukė kritikos dėl savo pasisakymų apie praeivį Vasario 16-osios minėjimo metu – jis buvo pavadintas nacistu bei žydu. Signatarė savo nuomonę argumentavo tvirtindama, kad šis „panašus į žydą, ne į lietuvį. Absoliučiai, jūs juodas, lietuviai tokie nebūna, su rudomis akimis. <...> O pats esate niekas. Ir netgi ne lietuvis, žiūrint į fizionomiją.“ Prokuratūra gavo pranešimą apie įvykusį incidentą, kuriame nurodyta, jog politikė „viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti asmenį dėl rasės, plaukų ir akių spalvos, tautybės, kilmės, etninės kilmės“. Pati Oželytė socialiniuose tinkluose šį incidentą viešoje vietoje su „baubiku“ bei „jo sėbrais“ įvertino kaip provokaciją ir tikino, kad pateiktoje vaizdo medžiagoje nematyti konflikto pradžios. Pasak politikės, asmuo pavadintas „naciku“, nes šis nebuvo patenkintas jos ankstesniu ketureiliu apie ateityje išnyksiančią Lietuvą, o žydu – nes „nacikus [tai] labiausiai siutina – palyginau su tauta, ant kurios jie labiausiai varo“.
Filmografija
- 1974 m. Ievutė – Žvangutis, rež. Gytis Lukšas, LKS
- 1976 m. Frida – Seklio Kalio nuotykiai, rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
- 1977 m. Stasė – Vaikinas iš Darbo gatvės, rež. Algirdas Dausa, LKS
- 1978 m. Dela – Nebūsiu gangsteris, brangioji, rež. Algimantas Puipa, LKS
- 1978 m. Rubė Adams – Veidas taikinyje, rež. Almantas Grikevičius, LKS
- 1979 m. Briun – Viešbutis „Pas žuvusį alpinistą“, rež. Grigorijus Kromanovas, Talinfilm
- 1980 m. Adelė – Dičiaus karjera, rež. Balys Bratkauskas, LTV
- 1980 m. Bušė – Kelionė į rojų, rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
- 1980 m. Maksimova – Aliarmas, rež. Jevgenijus Makarovas, Lentelefilm
- 1981 m. Airinė – Raudonmedžio rojus, 5 serijos, rež. Bronius Talačka, LTV
- 1981 m. Bertina – Amerikietiška tragedija, rež. Marijonas Giedrys, LKS
- 1981 m. Kamilė – Arkliavagio duktė, rež. Algimantas Puipa, LKS
- 1982 m. Inga – Atsiprašau, rež. Vytautas Žalakevičius, LKS
- 1983 m. Stasė – Jo žmonos išpažintis, rež. Almantas Grikevičius, LKS
- 1984 m. Ana Zaiceva – Du husarai, rež. Viačeslavas Krištofovičius, A. Dovženkos kino studija
- 1984 m. Helga Vedekind – Veik pagal situaciją, rež. Ivanas Gorobecas, Odesos kino studija
- 1984 m. Rožytė – Čia mūsų namai, rež. Saulius Vosylius, LTV
- 1985 m. Ana – Legenda apie nemirtingumą, rež. Borisas Savčenko, A. Dovženkos kino studija
- 1986 m. Jelena Tarasova – Tik vienas posūkis, rež. Aleksandras Grišinas, Odesos kino studija
- 1986 m. Vera – Skėtis naujavedžiams, rež. Rodionas Nachapetovas, Mosfilm
- 1987 m. Katerina Zinkevič – Norite – mylėkite, norite – ne…, rež. Vladimiras Kolosas, Belarusfilm
- 1989 m. Marusia – Pabaiga, rež. Nikolajus Košeliovas, Lenfilm
- 2005 m. Klara Dalrympl – Zebriukas Dryžius, JAV (įgarsino)
Bibliografija
- Nuotrupos: esė eilėmis. - 2 D.:
- D. 1 / dail. Ona Liugailienė. - Vilnius: Versmė, 2013. - 46 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-589-77-8
- D. 2 / dail. Elena Vait. - Vilnius: Petro ofsetas, 2016. - 41 p.: iliustr. - ISBN 978-609-420-502-6
Įvertinimas
- 1984 m. LSSR nusipelniusi artistė
- 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
Šaltiniai
- https://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6624&p_d=84360&p_k=1
- N. Oželytė: idealiausias partneris – vienatvė, 2012-11-17
- 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
- 1996–2000 m. kadencijos Seimo narė
- Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 337 p.
- Gafurova, J. „Kaip N. Oželytė žydus tarp lietuvių atpažįsta.“Respublika. Originalas archyvuotas 2023-02-22. Nuoroda tikrinta 2023-03-04.
- Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius: Mintis, 1986. – 81-82 p.
- https://www.kino-teatr.ru/kino/acter/w/sov/3155/works/
- „DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIOS ARTISTĖS GARBĖS VARDO SUTEIKIMO J. ONAITYTEI IR N. OŽELYTEI“. 1984 m. rugpjūčio 24 d. įsakas Nr. X-4175. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
- „Dėl apdovanojimo Lietuvos nepriklausomybės medaliu“. 2000 m. liepos 1 d. dekretas Nr. 929. Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nijolė Vaitiekūnienė, Kas yra Nijolė Vaitiekūnienė? Ką reiškia Nijolė Vaitiekūnienė?
Nijole OzelyteGime 1954 m kovo 31 d 71 metai VilniusTevas Antanas OzelisSutuoktinis e Saulius VaitiekunasVaikai Ieva Saule ElenyteVeikla aktore politine bei visuomenes veikejaPartija 1989 m TSKP 1993 m TSLK 2000 m NKSAlma mater 1977 m LSSR konservatorija Nijole Ozelyte g 1954 m kovo 31 d Vilniuje Lietuvos nepriklausomybes akto signatare aktore politine bei visuomenes veikeja TV laidu vedeja Biografija1961 1972 m mokesi Vilniaus 23 oje vidurineje mokykloje 1972 1973 m Vilniaus 1 ojoje vakarineje pamainineje mokykloje 1973 1977 m studijavo LSSR konservatorijoje 1989 m SSKP nare veliau atsiskyrus nepriklausomai LKP tapo LKP nare Atgimimo metais aktyviai reiskesi politineje veikloje LKP XX suvaziavime isrinkta LKP CK nare 1990 m balsavo uz LKP atsiskyrima nuo SSKP 1990 m isrinkta į LR Auksciausiaja Taryba Atkuriamajį Seima akto del Lietuvos nepriklausomos valstybes atstatymo signatare 1993 1999 m priklause Tevynes sajungai 1995 1996 m Vilniaus miesto savivaldybes tarybos nare 1996 2000 m LR Seimo nare Konservatoriu moteru sajungos pirmininke Nesekmingai kandidatavo 1994 m 2000 m ir 2004 m LR Seimo rinkimuose Nuo 2000 m Nuosaikiuju konservatoriu sajungos nare 2000 2001 m BTV laidos Korida ir LNK laidos Arena vedeja 2001 2002 m TV3 laidos Moteru laime vedeja 2002 2004 m LTV laidos Agentura SOS vedeja 2008 m BTV laidos Sveikatai ir laimei vedeja Issiskyrusi buves vyras dailininkas Saulius Vaitiekunas Turi tris dukteris Ieva Saule ir Elenyte Moka rusu lenku ir anglu kalbas KontroversijosKaltinimai neapykantos kurstymu 2023 m N Ozelyte susilauke kritikos del savo pasisakymu apie praeivį Vasario 16 osios minejimo metu jis buvo pavadintas nacistu bei zydu Signatare savo nuomone argumentavo tvirtindama kad sis panasus į zyda ne į lietuvį Absoliuciai jus juodas lietuviai tokie nebuna su rudomis akimis lt gt O pats esate niekas Ir netgi ne lietuvis ziurint į fizionomija Prokuratura gavo pranesima apie įvykusį incidenta kuriame nurodyta jog politike viesai tyciojosi niekino skatino neapykanta kurste diskriminuoti asmenį del rases plauku ir akiu spalvos tautybes kilmes etnines kilmes Pati Ozelyte socialiniuose tinkluose sį incidenta viesoje vietoje su baubiku bei jo sebrais įvertino kaip provokacija ir tikino kad pateiktoje vaizdo medziagoje nematyti konflikto pradzios Pasak politikes asmuo pavadintas naciku nes sis nebuvo patenkintas jos ankstesniu ketureiliu apie ateityje isnyksiancia Lietuva o zydu nes nacikus tai labiausiai siutina palyginau su tauta ant kurios jie labiausiai varo Filmografija1974 m Ievute Zvangutis rez Gytis Luksas LKS 1976 m Frida Seklio Kalio nuotykiai rez Arunas Zebriunas LKS 1977 m Stase Vaikinas is Darbo gatves rez Algirdas Dausa LKS 1978 m Dela Nebusiu gangsteris brangioji rez Algimantas Puipa LKS 1978 m Rube Adams Veidas taikinyje rez Almantas Grikevicius LKS 1979 m Briun Viesbutis Pas zuvusį alpinista rez Grigorijus Kromanovas Talinfilm 1980 m Adele Diciaus karjera rez Balys Bratkauskas LTV 1980 m Buse Kelione į roju rez Arunas Zebriunas LKS 1980 m Maksimova Aliarmas rez Jevgenijus Makarovas Lentelefilm 1981 m Airine Raudonmedzio rojus 5 serijos rez Bronius Talacka LTV 1981 m Bertina Amerikietiska tragedija rez Marijonas Giedrys LKS 1981 m Kamile Arkliavagio dukte rez Algimantas Puipa LKS 1982 m Inga Atsiprasau rez Vytautas Zalakevicius LKS 1983 m Stase Jo zmonos ispazintis rez Almantas Grikevicius LKS 1984 m Ana Zaiceva Du husarai rez Viaceslavas Kristofovicius A Dovzenkos kino studija 1984 m Helga Vedekind Veik pagal situacija rez Ivanas Gorobecas Odesos kino studija 1984 m Rozyte Cia musu namai rez Saulius Vosylius LTV 1985 m Ana Legenda apie nemirtinguma rez Borisas Savcenko A Dovzenkos kino studija 1986 m Jelena Tarasova Tik vienas posukis rez Aleksandras Grisinas Odesos kino studija 1986 m Vera Sketis naujavedziams rez Rodionas Nachapetovas Mosfilm 1987 m Katerina Zinkevic Norite mylekite norite ne rez Vladimiras Kolosas Belarusfilm 1989 m Marusia Pabaiga rez Nikolajus Koseliovas Lenfilm 2005 m Klara Dalrympl Zebriukas Dryzius JAV įgarsino BibliografijaNuotrupos ese eilemis 2 D D 1 dail Ona Liugailiene Vilnius Versme 2013 46 p iliustr ISBN 978 9955 589 77 8 D 2 dail Elena Vait Vilnius Petro ofsetas 2016 41 p iliustr ISBN 978 609 420 502 6Įvertinimas1984 m LSSR nusipelniusi artiste 2000 m Lietuvos nepriklausomybes medalisSaltiniaihttps www3 lrs lt pls inter w5 show p r 6624 amp p d 84360 amp p k 1 N Ozelyte idealiausias partneris vienatve 2012 11 17 2004 m Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 1996 2000 m kadencijos Seimo nare Kas yra kas Lietuvos moterys Kaunas Neolitas 2007 337 p Gafurova J Kaip N Ozelyte zydus tarp lietuviu atpazįsta Respublika Originalas archyvuotas 2023 02 22 Nuoroda tikrinta 2023 03 04 Laimonas Tapinas Lietuvos kinematografininkai Vilnius Mintis 1986 81 82 p https www kino teatr ru kino acter w sov 3155 works DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIOS ARTISTĖS GARBĖS VARDO SUTEIKIMO J ONAITYTEI IR N OZELYTEI 1984 m rugpjucio 24 d įsakas Nr X 4175 Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba Nuoroda tikrinta 2024 06 04 Del apdovanojimo Lietuvos nepriklausomybes medaliu 2000 m liepos 1 d dekretas Nr 929 Lietuvos Respublikos Prezidentas Nuoroda tikrinta 2024 06 04