Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Nijolė Ambrazaitytė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Nijolė Ambrazaitytė | |
|---|---|
| Gimė | 1939 m. vasario 21 d. Burokai, Lazdijų rajonas |
| Mirė | 2016 m. lapkričio 27 d. (77 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Vincas Ambrozaitis |
| Motina | Antanina Grigelytė |
| Vaikai | Sūnus |
| Veikla | Lietuvos operos solistė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė. |
Nijolė Ambrazaitytė (1939 m. vasario 21 d. Burokų kaime, Lazdijų rajone – 2016 m. lapkričio 27 d. Vilniuje) – Lietuvos operos solistė (mecosopranas), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
Biografija
Nijolė Ambrazaitytė gimė 1939-02-21 Burokų kaime, Lazdijų rajone. Dar nespėjusi baigti pradžios mokyklos 1948 m. gegužės 22 d. kartu su seneliais ir mamos sesers šeima buvo ištremta į Krasnojarsko sritį. Pirmoji tremties vieta – Igarka, kurioje vargta iki 1956 m. 1956–1957 m. teko kurtis naujoje vietoje – gyvenvietėje. Grįžusi į Lietuvą, baigė Raseinių vidurinę mokyklą. 1959–1966 m. studijavo solinį dainavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pas docentę Eleną Dirsienę-Mažrimaitę. Nuo 1966 m. iki 1999 m – Lietuvos operos ir baleto teatro solistė. 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė, 1992–1996 m. ir 1996–2000 m. kadencijų Seimo narė, Vilniaus tremtinių bendrijos kultūros komisijos pirmininkė.
Muzikinė veikla
Dar studijuodama solinį dainavimą, 1964 m. metais sukūrė pirmąjį vaidmenį Operos ir baleto teatro scenoje (Lola, P. Mascagni „Kaimo garbė“). Diplominis Nijolės darbas – viena sudėtingiausių mecosoprano repertuaro partijų – Eboli operoje „Don Karlas".
Sukūrė apie 30 vaidmenų operose, atliko per 400 solinių koncertų. Dalyvavo daugiau nei 3 000 koncertų skirtingose programose Lietuvoje ir užsienyje. Įrašė ir išleido 8 plokšteles, apie 24 valandas įvairios muzikos. Originalo kalba atliko kompozitorių V. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. H. Hendelio, F. Šuberto, J. Bramso, A. L. Dvoržako ir H. Berliozo kūrinių.
Operose sukūrė šiuos pagrindinius vaidmenis: Karmen („Karmen“), Amneris („Aida“), Šarlotė („Verteris“), Adaldžiza („Norma“), Mirta („Pilėnai“), Eboli („Don Karlos“), Azučena („Trubadūras“), Maddalena („Rigoletto“), Fenena („Nabuko“), Marina Mnišek („Borisas Godunovas“) ir Ortrūda („Loengrinas“).
Pirmoji sudainavo V. Laurušo, E. Balsio, A. Bražinsko, K. Brundzaitės, F. Bajoro, V. Telsknio ir kt. Lietuvos kompozitorių kūrinių. Atliko solines partijas J. S. Bacho kūrinyje „Kalėdų oratorija“ ir Mišiose h-moll, G. F.
Hendelio kūriniuose „Judas Makabėjus“, „Samsonas“, L. van Bethoveno IX simfonijoje ir „Missa solemnis“, Dž. Verdžio ir A. Dvoržako kūriniuose, V. A. Mocarto „Requiem“, E. Balsio oratorijoje „Nelieskite mėlyno gaublio“.
1999 m. baigė ilgametį darbą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – 1999 m. vasario 20 d. įvyko 60-ajam Nijolės jubiliejui skirtas spektaklis G. Verdžio „Aida“. Tai buvo paskutinis jos pasirodymas Operos ir baleto teatro scenoje.
Su koncertais ir spektakliais lankėsi Mongolijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Italijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Čilėje, Peru, Kuboje, Bulgarijoje, Rumunijoje, aplankė daugybę Rusijos miestų ir miestelių.
Pedagoginė veikla
1979 m. pradėjo dėstyti Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, 1986 m. suteiktas docentės vardas.
Politinė veikla
1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė.
1990 m. kovo 11 d. Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
1992–2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo narė. Savivaldybių komiteto narė, Gamtos apsaugos komiteto narė, Tarpparlamentinių ryšių su Gruzijos Respublika grupės pirmininkė.
Apdovanojimai
1998 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.
2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos Respublikos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
2010 m. už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę apdovanota atminimo medaliu – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų.
2011 m. už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos Krašto apsaugą apdovanota Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
Meno garbės vardai
1964 m. tapo J. Vytuolio (lat. Jāzeps Vītols) vardo jaunųjų dainininkų konkurso Rygoje diplomante.
1970 m. kovo mėn. Visasąjunginio jaunųjų operos solistų konkurso Minske geriausiai koncertinei programai laureatė.
1970 m. balandžio mėn. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusios artistės vardas.
1970 m. rugsėjo mėn. Tarptautinio Dž. Enescu konkurse Rumunijoje laimėtas sidabro medalis.
1975 m. liepos mėn. suteiktas Lietuvos TSR liaudies artistės vardas.
1977 m. sausio mėn. vienintelei Lietuvos solistei suteiktas svarbiausias buvusioje TSRS liaudies artistės vardas.
Knygos
Išleido atsiminimų knygą „Virš mūsų poliarinė pašvaistė“ (2005 m.) ir knygą apie muzikinę veiklą „Skambantys operos klavyrai“ (2009 m.). Paskelbė straipsnių kultūros, tremties klausimais.
Atminimo įamžinimas
Apie Nijolę sukurti du muzikiniai filmai („Dainuoja Nijolė Ambrazaitytė“, D. Kutavičienė (1979) ir „Sėdžiu po langeliu“, K. Musnickas (1985)).
Nuorodos
- Biografija Seimo svetainėje Archyvuota kopija 2007-03-10 iš Wayback Machine projekto..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nijolė Ambrazaitytė, Kas yra Nijolė Ambrazaitytė? Ką reiškia Nijolė Ambrazaitytė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Nijole AmbrazaityteGime 1939 m vasario 21 d Burokai Lazdiju rajonasMire 2016 m lapkricio 27 d 77 metai VilniusPalaidotas a Antakalnio kapineseTevas Vincas AmbrozaitisMotina Antanina GrigelyteVaikai SunusVeikla Lietuvos operos soliste Lietuvos Respublikos Auksciausiosios Tarybos akto del Lietuvos nepriklausomos valstybes atstatymo signatare Nijole Ambrazaityte 1939 m vasario 21 d Buroku kaime Lazdiju rajone 2016 m lapkricio 27 d Vilniuje Lietuvos operos soliste mecosopranas Lietuvos Respublikos Auksciausiosios Tarybos akto del Lietuvos nepriklausomos valstybes atstatymo signatare BiografijaNijole Ambrazaityte gime 1939 02 21 Buroku kaime Lazdiju rajone Dar nespejusi baigti pradzios mokyklos 1948 m geguzes 22 d kartu su seneliais ir mamos sesers seima buvo istremta į Krasnojarsko sritį Pirmoji tremties vieta Igarka kurioje vargta iki 1956 m 1956 1957 m teko kurtis naujoje vietoje gyvenvieteje Grįzusi į Lietuva baige Raseiniu vidurine mokykla 1959 1966 m studijavo solinį dainavima Lietuvos valstybineje konservatorijoje dab Lietuvos muzikos ir teatro akademija pas docente Elena Dirsiene Mazrimaite Nuo 1966 m iki 1999 m Lietuvos operos ir baleto teatro soliste 1990 1992 m Auksciausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputate 1992 1996 m ir 1996 2000 m kadenciju Seimo nare Vilniaus tremtiniu bendrijos kulturos komisijos pirmininke Muzikine veiklaDar studijuodama solinį dainavima 1964 m metais sukure pirmajį vaidmenį Operos ir baleto teatro scenoje Lola P Mascagni Kaimo garbe Diplominis Nijoles darbas viena sudetingiausiu mecosoprano repertuaro partiju Eboli operoje Don Karlas Sukure apie 30 vaidmenu operose atliko per 400 soliniu koncertu Dalyvavo daugiau nei 3 000 koncertu skirtingose programose Lietuvoje ir uzsienyje Įrase ir isleido 8 ploksteles apie 24 valandas įvairios muzikos Originalo kalba atliko kompozitoriu V A Mocarto J S Bacho G H Hendelio F Suberto J Bramso A L Dvorzako ir H Berliozo kuriniu Operose sukure siuos pagrindinius vaidmenis Karmen Karmen Amneris Aida Sarlote Verteris Adaldziza Norma Mirta Pilenai Eboli Don Karlos Azucena Trubaduras Maddalena Rigoletto Fenena Nabuko Marina Mnisek Borisas Godunovas ir Ortruda Loengrinas Pirmoji sudainavo V Lauruso E Balsio A Brazinsko K Brundzaites F Bajoro V Telsknio ir kt Lietuvos kompozitoriu kuriniu Atliko solines partijas J S Bacho kurinyje Kaledu oratorija ir Misiose h moll G F Hendelio kuriniuose Judas Makabejus Samsonas L van Bethoveno IX simfonijoje ir Missa solemnis Dz Verdzio ir A Dvorzako kuriniuose V A Mocarto Requiem E Balsio oratorijoje Nelieskite melyno gaublio 1999 m baige ilgametį darba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 1999 m vasario 20 d įvyko 60 ajam Nijoles jubiliejui skirtas spektaklis G Verdzio Aida Tai buvo paskutinis jos pasirodymas Operos ir baleto teatro scenoje Su koncertais ir spektakliais lankesi Mongolijoje JAV Kanadoje Australijoje Italijoje Ispanijoje Suomijoje Cileje Peru Kuboje Bulgarijoje Rumunijoje aplanke daugybe Rusijos miestu ir miesteliu Pedagogine veikla1979 m pradejo destyti Lietuvos valstybineje konservatorijoje 1986 m suteiktas docentes vardas Politine veikla1990 1992 m Auksciausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputate 1990 m kovo 11 d Akto del Lietuvos nepriklausomos valstybes atstatymo signatare 1992 2000 m Lietuvos Respublikos Seimo nare Savivaldybiu komiteto nare Gamtos apsaugos komiteto nare Tarpparlamentiniu rysiu su Gruzijos Respublika grupes pirmininke Apdovanojimai1998 m uz nuopelnus Lietuvos kulturai apdovanota Didziojo Lietuvos Kunigaikscio Gedimino III laipsnio ordinu 2000 m Lietuvos nepriklausomybes medaliu Lietuvos Respublikos kariuomenes kureju savanoriu medaliu 2010 m uz nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausoma valstybe apdovanota atminimo medaliu Lietuvos nepriklausomybes atkurimui 20 metu 2011 m uz nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos Krasto apsauga apdovanota Lietuvos kariuomenes kureju savanoriu medaliu Meno garbes vardai 1964 m tapo J Vytuolio lat Jazeps Vitols vardo jaunuju dainininku konkurso Rygoje diplomante 1970 m kovo men Visasajunginio jaunuju operos solistu konkurso Minske geriausiai koncertinei programai laureate 1970 m balandzio men suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusios artistes vardas 1970 m rugsejo men Tarptautinio Dz Enescu konkurse Rumunijoje laimetas sidabro medalis 1975 m liepos men suteiktas Lietuvos TSR liaudies artistes vardas 1977 m sausio men vienintelei Lietuvos solistei suteiktas svarbiausias buvusioje TSRS liaudies artistes vardas KnygosIsleido atsiminimu knyga Virs musu poliarine pasvaiste 2005 m ir knyga apie muzikine veikla Skambantys operos klavyrai 2009 m Paskelbe straipsniu kulturos tremties klausimais Atminimo įamzinimasApie Nijole sukurti du muzikiniai filmai Dainuoja Nijole Ambrazaityte D Kutaviciene 1979 ir Sedziu po langeliu K Musnickas 1985 NuorodosBiografija Seimo svetaineje Archyvuota kopija 2007 03 10 is Wayback Machine projekto