Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas Informacija gali greitai kisti New Hori
New Horizons

Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie šių dienų arba ateities aktualijas. Informacija gali greitai kisti. |
New Horizons | |
| |
Organizacija: | NASA |
Šalis: | JAV |
NSSDC ID: | 2006–001 |
Misijos tikslas: | Jupiterio, Plutono, Charono, 486958 Arrokoth praskriejimai |
Misijos tipas: | praskriejimas |
Paleidimo data: | 2006 m. sausio 19 d. |
Paleidimo vieta: | Kanaveralo kyšulys, JAV |
Paleidimo įrenginys: | raketa-nešėja Atlas V-551 |
Masė: | 478 kg |
Dydis: | 2,2 × 2,1 × 2,7 m |
Misijos rezultatas: | dar vyksta |
New Horizons – NASA , kurio pirmasis tikslas buvo ištirti Plutoną ir jo palydovus, antrasis – Koiperio žiedo objektų praskriejimai ir tyrimai.
Šis zondas tapo penktuoju kosminiu aparatu, pasiekusiu antrąjį kosminį greitį ir palikusiu Saulės sistemą.
„New Horizons“ buvo paleistas į Plutoną 2006 m. sausio 19 dieną. 2007 m. vasario 28 d. jis praskriejo pro Jupiterio orbitą. Praskriejant pro jį buvo atlikti planetos ir jos palydovų tyrimai bei pasinaudota Jupiterio gravitacija greičio padidinimui. Saturno orbitą zondas peržengė 2008 m. birželio 8 d., Urano – 2011 m. kovo 18 d., Neptūno 2014 m. rugpjūčio 25 d.
„New Horizons“ praskriejo pro arčiausią tašką nuo Plutoną 2015 m. liepos 14 dieną, buvo tiriamas jo paviršius, atmosfera, magnetinis laukas ir kitos planetos savybės. taip pat ištyrė Charoną ir neseniai atrastus naujus Plutono palydovus.
Apžvalga
„New Horizons“ yra pirmoji NASA misija. Misijos kaina, įskaitant zondo ir instrumentų gamybą, paleidimą, misijos operacijas, duomenų analizę ir viešuosius ryšius, yra apie 650 milijonų JAV dolerių per 15 metų (nuo 2001 iki 2016 m.). Ankstesnė pasiūlyta misija į Plutoną – „Pluto Kuiper Express“ buvo nutraukta dėl biudžetinių priežasčių 2000 m.
Pagrindinės zondo dalys pagamintos (SwRI) ir taikomosios fiziko laboratorijoje, JAV. Misijos pagrindinis tyrėjas yra .
Taikomosios fizikos laboratorijos misijų valdymo centre atliekamas ir visas zondo valdymas po paleidimo. Moksliniai instrumentai valdomi mokslo valdymo centre (T-SOC) , Kolorade. Navigaciją, kuri nėra vykdoma realiu laiku, atlieka įvairūs rangovai.
„New Horizons“ misija suplanuota aplankyti vienintelę dar neištirtą planetą Saulės sistemoje. Kai zondas buvo paleistas, Plutonas dar buvo klasifikuojamas kaip planeta, tačiau vėliau Tarptautinė astronomų sąjunga (TAS) perkvalifikavo jį į nykštukinę planetą. Kai kurie „New Horizons“ komandos nariai, tarp jų Alan Stern, nesutinka su TAS apibrėžimu ir iki šiol vadina Plutoną devintąja Saulės sistemos planeta. Plutono palydovai Niktė ir Hidra taip pat turi sąryšių su kosminiu zondu: pirmos jų raidės yra „New Horizons“ inicialai. Palydovų atradėjai specialiai parinko tokius vardus, tuo pačiu panaudodami ir Plutono mitologiją.
Be mokslinių instrumentų kosminiame zonde keliauja ir keletas kultūrinių artefaktų. Vienas jų yra 434 738 vardų kolekcija kompaktiniame diske, „“ dalis, JAV vėliava ir kiti atminimo ženklai.
Siekiant įamžinti Plutono atradėjo vardą, kosminiame zonde yra viena uncija jo pelenų. Vienas iš mokslinių instrumentų (dulkių skaičiuoklė) pavadintas Venetia Burney vardu, kuri vaikystėje pasiūlė Plutono vardą po jo atradimo.
Paleidimas
„New Horizons“ paleidimas iš pradžių buvo suplanuotas 2006 m. sausio 11 d., bet buvo atidėtas iki sausio 17 d., siekiant atlikti „Atlas“ raketos žibalo bako tyrimus . Vėlesni atidėjimai buvo susiję su žemais debesimis, dideliais vėjais ir techninėmis problemomis, nesusijusiomis su pačia raketa, dėl kurių paleidimas buvo atidėtas dar dviem dienomis. Kosminis zondas buvo paleistas 2006 m. sausio 19 d. iš Kanaveralo kyšulio JAV karinių oro pajėgų kosminės stoties 41 paleidimo komplekso Floridoje.
Kosminis zondas buvo sėkmingai paleistas į ištrūkimo nuo saulės trajektoriją. „New Horizons“ prireikė vos 9 valandų pasiekti Mėnulio orbitą – 10 kartų greičiau nei bet kuri Apollo misija.
Nors buvo atsarginės paleidimo galimybės 2006 ar 2007 m. vasarį, tik pirmos 23 dienos 2006 m. leido planuoti skrydžio trajektoriją pro Jupiterį. Paleidimas kitu metu būtų sulėtinęs zondo trajektoriją iki Plutono 2-4 metais.
Zondas buvo paleistas „Lockheed Martin“ „Atlas V 551“ raketa su „ B“ trečia pakopa, siekiant padidinti heliocentrinį greitį. Tai buvo pirmas 551 konfigūracijos „Atlas V“ paleidimas ir pirmas „Atlas V“ paleidimas su papildoma trečia pakopa (paprastai ji neturi trečios pakopos). Ankstesni skrydžiai turėjo nuo nulio iki trijų kietojo kuro greitintuvų, šis − penkis. Tai leido „Atlas V 551“ raketai pasiekti 9 MN kėlimo galią. Didžiąją dalį šios galios suteikė Rusijos „“ varikliai, suteikę 4,152 MN galios. „Atlas V“ raketą šiek tiek pažeidė , kuris praūžė Floridoje 2005 m. spalio 24 d. Vienas iš kietojo kuro raketos greitintuvų buvo pažeistas durimis. Jis buvo pakeistas identišku.
„Star 48B“ trečioji pakopa taip pat skrieja hiperboline Saulės sistemos ištrūkimo trajektorija ir pasiekė Jupiterį anksčiau už „New Horizons“ zondą. Kadangi tai nėra kontroliuojamas skrydis, jis praskries už 200 000 000 km nuo Plutono.
„New Horizons“ zondui dažnai duodamas greičiausio kosminio zondo vardas, nors pasiekė didesnį greitį kritimo į Saulę metu. „New Horizons“ pasiekė didžiausią paleidimo greitį ir paliko Žemę greičiau nei bet kuris kitas kosminis aparatas iki šiol. Tai yra ir pirmas kosminis aparatas iš karto paleistas ištrūkimo nuo Saulės trajektorija, kuriai reikia apytiksliai 16,5 km/s greičio įskaitant praradimus paleidimo metu. Visgi tai nebus greičiausias kosminis zondas, paliksiantis Saulės sistemą. Juo yra „Voyager 1“ aparatas, kuris skrieja 17,145 km/s greičiu Saulės atžvilgiu.
Trajektorijos pataisymai ir instrumentų testavimas
2006 m. sausio 28 ir 30 dienomis misijos valdikliai nukreipė zondą pirmuoju trajektorijos pataisymo manevru (TPM), kurie padalyti į dvi dalis TPM-1A ir TPM-1B. Šių dviejų pataisymų bendras greitis buvo 18 km/s. TPM-1 pataisymas buvo pakankamai tikslus, todėl TPM-2, antras iš trijų suplanuotų pataisymų, buvo atšauktas.
Vasario 20 d. valdikliai inicijavo pradinius trijų mokslinių instrumentų, „Alice“ ultravioletinių spindulių spektrometro, PEPSSI energetinių dalelių spektrometro ir LORRI ilgo nuotolio matomo spektro kameros, bandymus. Jokie moksliniai tyrimai nebuvo daromi, instrumentų elektronika ir elektromechaninės dalys funkcionavo korektiškai.
Kovo 9 d. valdikliai atliko TPM-3, paskutinę iš planuotų kurso korekcijų. Varikliai buvo įjungti 76 sekundėms, koreguojant zondo greitį 1,16 m/s.
2007 m. rugsėjo 25 d. varikliai buvo paleisti 15 minučių ir 37 sekundėms, pakeičiant zondo greitį 2,37 metrais per sekundę.
2010 m. birželio 30 d. valdikliai įvykdė ketvirtą TPM, kuris truko 35,6 sekundės.
Marso orbitos ir asteroidų praskriejimas
2006 m. balandžio 7 d. kosminis zondas pasiekė Marso orbitą, judėdamas 21 km/s greičiu Saulės atžvilgiu ir būdamas 243 mln. km nuo jos.
2006 m. birželio 13 d. „New Horizons“ 101 867 km atstumu praskrido pro mažą asteroidą. Šiuo metu asteroido diametras įvertintas 2,3 km ir „New Horizons“ spektras parodė, kad objektas yra .
Kosminis zondas sėkmingai sekė asteroidą 2006 m. birželio 10-12 dienomis. Tai leido misijos komandai išbandyti zondo galimybę sekti greitai judančius objektus. „Ralph“ teleskopu buvo padarytos nuotraukos.
Jupiterio gravitacijos manevras
2006 m. rugsėjo 4 d. „New Horizons“ tolimo atstumo kamera (LORRI) padarė pirmas Jupiterio fotografijas. 2006 metų gruodį kosminis zondas pradėjo tolimesnį Jupiterio sistemos tyrimą.
Pasinaudodamas Jupiterio gravitacija, 2007 m. vasario 28 d. „New Horizons“ atliko . Jis praskriejo pro Jupiterio sistemą 21 km/s greičiu Jupiterio atžvilgiu ir 23 km/s Saulės atžvilgiu. „New Horizons“ greitis Saulės atžvilgiu padidėjo beveik 4 km/s, kosminio zondo trajektorija link Plutono paspartėjo, pasisuko 2,5 laipsnio kampu nuo plokščios Žemės orbitos. Iki 2009 m. lapkričio Saulės gravitacija sumažino kosminio zondo greitį apytiksliai iki 16,656 km/s. „New Horizons“ buvo pirmasis zondas, paleistas tiesiogiai link Jupiterio nuo „Ulysses“ kosminio zondo 1990 m.
„New Horizons“ prietaisai atliko Jupiterio vidinių palydovų, ypač Amaltėjos, orbitų matavimus. Zondo kameros atliko detalius visų keturių Galilėjaus palydovų ir Ijo ugnikalnių tyrimus, taip pat nutolusių Himalijos ir Elaros palydovų tyrimus. „New Horizons“ taip pat ištyrė Jupiterio Mažąją Raudonąją dėmę, planetos magnetosferą ir ploną žiedų sistemą.
Jupiterio stebėjimai
Praskriedamas pro Jupiterį, aparatas 4 mėnesius aktyviai vykdė įvairius jo stebėjimus ir tyrimus. Jupiteris yra įdomi, dinamiška stebėjimams planeta, kuri buvo mažai stebėta po Galileo kosminio zondo misijos pabaigos. Be to „New Horizons“ įrankiai naudoja naujesnes technologijas negu ankstesni praskrieję zondai. Jupiterio misija leido praktiškai ištestuoti zondo įrengimus prieš atvykimą į Plutoną. Dėl daug mažesnio atstumo nuo Jupiterio iki Žemės buvo perduota daugiau duomenų nei tikimasi gauti iš Plutono sistemos. Jupiterio fotografavimas prasidėjo 2006 m. rugsėjo 4 d.
Pagrindiniai stebėjimo tikslai buvo Jupiterio debesų dinamika ir dalelių detektavimas magnetosferos uodegoje. „New Horizons“ taip pat tyrinėjo Jupiterio naktinės pusės pašvaistes ir žaibus. „New Horizons“ pirmasis stebėjo ir planetos Mažąją Raudonąją dėmę.
Jupiterio palydovai
Praskriejimo metu pagrindiniai Galilėjaus palydovai buvo blogose pozicijose nuo zondo. Gravitacijos manevro taškas, pro kurį turėjo praskrieti zondas, buvo už milijonus kilometrų nuo visų didžiųjų palydovų. Visgi „New Horizons“ įrankiai buvo sukurti mažiems ir blausiems objektams, todėl jie vis tiek buvo moksliškai naudingi tyrėjant didelius nutolusius palydovus. LORRI ieškojo Ijo ugnikalnių ir jų išsiveržimų. Infraraudonųjų spindulių spektro LEISA įrankis leido atlikti cheminių junginių paiešką ir nustatyti naktinės pusės objektų temperatūras bei karštuosius Ijo taškus. Alice ultravioletinių spindulių įrankis buvo naudojamas Jupiterio pašvaisčių ir palydovų atmosferų paieškoms, įskaitant Ijo torą.
Buvo patikslintos kai kurių mažųjų palydovų, pavyzdžiui, Amaltėjos, orbitos.
Plutono stebėjimas
Pirmosios Plutono nuotraukos iš „New Horizons“ kosminio zondo buvo padarytos tarp 2006 m. rugsėjo 21 d. ir 24 d., testuojant LORRI įrankį. Jos buvo pateiktos plačiajai visuomenei lapkričio 28 d. Nuotraukos buvo padarytos esant 4,2 milijardo kilometrų atstumu nuo Plutono. Jos įrodė zondo gebėjimą sekti labai tolimus objektus.
Misijos metu 2015 m. liepos 14 d.ieną buvo praskrieta pro Plutoną maždaug 12500 km atstumu ir 28800 km atstumu nuo Charono. „New Horizons“ tuo metu judėjo santykiniu 13,78 km/s greičiu.
2015 m. liepos 13 d., dieną prieš arčiausią praskriejimą, „New Horizons“ instrumentais išmatuotas naujas Plutono skersmuo – jis siekia 2370 (± 20 km). Liepos 14 d. „New Horizons“ tapo pirmuoju žmogaus sukurtu aparatu priartėjusiu prie šio kosminio objekto. Jis atliko įvairius matavimus ir nuotraukas tiek Plutono, tiek jo mėnulių. Paskutiniai duomenys buvo persiųsti 2016 m. spalio 25 d.
Koiperio žiedo misija
Praskriejęs pro Plutoną, „New Horizons“ kosminis zondas tęsia kelionę pro Koiperio žiedą. Zondo komanda paprašė ir gavo leidimą pratęsti misiją iki 2021 m, su tikslu ištirti papildomus Koiperio žiedo objektus.
Dar prieš Plutono praskriejimą, misijos komanda pradėjo kitų Koiperio žiedo objektų paiešką, kurių diametras pageidautina siektų nuo 50 – 100 km ir pro kuriuos zondas galėtų praskrieti panašiu būdu kaip ir pro Plutoną. Zondo manevravimo galimybės yra ribotos, todėl ieškomi objektai turėjo būti šalia dabartinės „New Horizons“ trajektorijos, į kurią nepatenka kita panašaus dydžio nykštukinė planeta Eridė. Tinkamas regionas buvo gana arti Paukščių Tako juostos, todėl jame buvo sudėtinga ieškoti blausių objektų ir jis nebuvo gerai apžvalgytas ankstesnėse Koiperio žiedo objektų paieškose. Visuomenė taip pat prisidėjo prie misijos skenuodama teleskopų nuotraukas „Zooniverse“ projekte. 2014 metais paieškai buvo pasitelktas Hablo kosminis teleskopas, su kurio pagalba pavyko nustatyti trys potencialius objektus, komandos pažymėtus PT1, PT2 ir PT3, vėliau buvo surastas ir ketvirtas objektas, iš kurių praskriejimui 2015 metų rugpjūčio 28 dieną buvo pasirinktas PT1 arba 2014 MU69.
486958 Arrokoth praskriejimas
2015 m. du kartus buvo atliktas trajektorijos keitimas siekiant kuo arčiau praskrieti pro Koiperio juostos objektą 2014 MU69. Tai buvo pirmasis kartas, kai praskriejamas objektas dar nebuvo atrastas paleidžiant kosminį aparatą iš Žemės ir tuo pačiu šis objektas tapo tolimiausiu Saulės sistemoje, kurį aplanko kosminis zondas.
2019 m. sausio 1 d. „New Horizons“ praskriejo pro 2014 MU69 3 500 km atstumu. Iki Žemės radijo signalas nuo zondo keliavo 6 valandas.
Mokslininkai užsibrėžė atlikti geologinius, morfologinius objekto tyrimus, atlikti paviršiaus stebėjimą ir žemėlapio sukūrimą. Sausio 2 d. gautos nuotraukos parodė, kad šis objektas yra binarinis, kažkada buvęs dviejų skirtingų objektų darinys. Didesnę jo dalį mokslininkai pavadino „Ultima“, mažesnę – „Thule“. Tokiu būtu bendras objekto pavadinimas tapo „Ultima Thule“. Iki 2020 m. rugsėjo planuojama atsisiųsti visus praskriejimo metu gautus duomenis iš zondo į Žemę.
2019 m. lapkričio 12 d. ceremonijos metu objektas buvo pavadintas Arokoto vardu. Šis vardas duotas nuo išnykusios Algonkinų kalbos pošeimio pouhatanų kalbos žodžio, reiškiančio įkvėpimą stebėti žvaigždes ir dangų.
Tolimesni tyrimai
Praskriejus 486958 Arrokoth objektą zondas dar turėjo energijos veikti iki pat 2030 m. Komandos vadovas teigė, kad zondas dar atliks bent vieną Koiperio juostos tolimojo objekto praskriejimą ir tyrimus. Tai priklausys nuo to, ar objektų trajektorija bus palanki zondo skriejimo trajektorijai.
Nuorodos
- Puslapis, apžvelgiantis naujienas apie šią misiją (anglų k.)
- NASA New Horizons puslapis Archyvuota kopija 2015-07-26 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
Šaltiniai
- New Horizons Receives Mission Extension to Kuiper Belt, Dawn to Remain at Ceres Archyvuota kopija 2016-08-20 iš Wayback Machine projekto.
- „Departments of Space Studies & Space Operations“ (PDF). Southwest Research Institute Planetary Science Directorate website. Southwest Research Institute. Nuoroda tikrinta 2010 m. kovo 14 d..
- „Unabashedly Onward to the Ninth Planet“. New Horizons website. Johns Hopkins APL. Suarchyvuotas originalas 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2008 m. spalio 25 d..
- "Pluto’s Two Small Moons Christened Nix and Hydra". Pranešimas spaudai. Archived from the original on 2011-03-09. https://www.webcitation.org/5x3rrTZyz?url=http://www.jhuapl.edu/newscenter/pressreleases/2006/060622.asp. Prieigos data 2008 m. spalio 25 d..
- „Send Your Name to Pluto“. New Horizons website. Johns Hopkins APL. Suarchyvuotas originalas 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2009 m. sausio 30 d..
- „Pluto Mission to Carry Piece of SpaceShipOne“. Space.com. 2005 m. gruodžio 20 d. Suarchyvuota iš originalo 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2013-01-14.
- „To Pluto, With Postage“. collectSPACE. 2008 m. spalio 28 d. Suarchyvuota iš originalo 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2013-01-14.
- „New Horizons launches on voyage to Pluto and beyond“. spaceFlightNow. 2006 m. sausio 19 d. Suarchyvuota iš originalo 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2010 m. gruodžio 1 d..
- 'Direct From Pluto': Science Channel to Air New Horizons' Flyby Images
- „Damage prompts booster replacement for Pluto probe“. spaceFlightNow. Suarchyvuota iš originalo 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2007 m. liepos 31 d..
- Tariq Malik. „Derelict Booster to Beat Pluto Probe to Jupiter“. Space.com. Suarchyvuota iš originalo 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2006 m. rugsėjo 22 d..
- Stern, Alan (2006-01-31). „Our Aim Is True“. The PI's Perspective. Johns Hopkins APL. Suarchyvuotas originalas 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2006 m. birželio 11 d..
- Stern, Alan (2006-02-27). „Boulder and Baltimore“. The PI's Perspective. Johns Hopkins APL. Suarchyvuotas originalas 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2006 m. birželio 11 d..
- „New Horizons Adjusts Course Towards Jupiter“. JHU/APL. 2006 m. kovo 9 d. Suarchyvuotas originalas 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2011 m. gegužės 29 d..
- Buckley, M. (2007 m. rugsėjo 27 d.). „Maneuver Puts New Horizons on a Straight Path to Pluto“. Suarchyvuotas originalas 2011-03-01. Nuoroda tikrinta 2011 m. gegužės 1 d..
- „Course Correction Keeps New Horizons on Path to Pluto“. JHU/APL. 2010 m. liepos 1 d. Suarchyvuotas originalas 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2011 m. sausio 14 d..
- „Outbound for the Frontier, New Horizons Crosses the Orbit of Mars“. Johns Hopkins APL. 2006 m. balandžio 7 d. Suarchyvuotas originalas 2006-04-13. Nuoroda tikrinta 2013-01-14.
- „New Horizons Tracks an Asteroid“. Johns Hopkins APL. 2006 m. birželio 15 d. Suarchyvuotas originalas 2006-06-19. Nuoroda tikrinta 2013-01-14.
- „Jupiter Ahoy!“. Pluto.jhuapl.edu. Suarchyvuotas originalas 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2008 m. spalio 27 d..
- Peat, Chris. „Spacecraft escaping the Solar System“. Heavens Above GmbH. Suarchyvuotas originalas 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2011 m. gegužės 29 d..
- „Fantastic Flyby – NASA Science“. NASA. 2007 m. gegužės 1 d. Suarchyvuotas originalas 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2011 m. gegužės 29 d..
- Malik, Tariq (2007 m. vasario 28 d.). „Pluto probe gets an eyeful in Jupiter flyby“. msnbc.com. Suarchyvuotas originalas 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2011 m. gegužės 29 d..
- K. Beisser (2006 m. lapkričio 28 d.). „New Horizons, Not Quite to Jupiter, Makes First Pluto Sighting“. JHU/APL. Suarchyvuotas originalas 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2011 m. sausio 13 d..
- Pluto Is Larger Than Thought, Has Ice Cap, NASA Probe Reveals
- No More Data From Pluto
- Atkinson, Nancy (2010 m. lapkričio 11 d.). „Stellar Occultation by Eris“. Universe Today. Suarchyvuotas originalas 2011-03-09. Nuoroda tikrinta 2011 m. gegužės 29 d..
- „IceHunters“. Zooniverse. 2011. Suarchyvuotas originalas 2014-05-05. Nuoroda tikrinta 2011 m. birželio 27 d..
- „IceHunters project complete“. Zooniverse. 2012. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 7 d..
- NASA's New Horizons on new post-Pluto mission Archyvuota kopija 2015-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- New Horizons extended mission target selected
- New Horizons Kuiper Belt Extended Mission
- The Hunt Is On for Moons Around Ultima Thule
- What to Expect When New Horizons Visits 2014 MU69, Ultima Thule
- New Horizons Kuiper Belt Flyby Object Officially Named 'Arrokoth'
- New Horizons May Make Yet Another Flyby After Ultima Thule
Citavimo klaida: <ref>
žymė vardu "Moore-2010", apibrėžta <references>
, nėra naudojama ankstesniame tekste.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie New Horizons, Kas yra New Horizons? Ką reiškia New Horizons?
Siame straipsnyje pateikiama informacija apie siu dienu arba ateities aktualijas Informacija gali greitai kisti New HorizonsOrganizacija NASASalis JAVNSSDC ID 2006 001Misijos tikslas Jupiterio Plutono Charono 486958 Arrokoth praskriejimaiMisijos tipas praskriejimasPaleidimo data 2006 m sausio 19 d Paleidimo vieta Kanaveralo kysulys JAVPaleidimo įrenginys raketa neseja Atlas V 551Mase 478 kgDydis 2 2 2 1 2 7 mMisijos rezultatas dar vyksta New Horizons NASA kurio pirmasis tikslas buvo istirti Plutona ir jo palydovus antrasis Koiperio ziedo objektu praskriejimai ir tyrimai Sis zondas tapo penktuoju kosminiu aparatu pasiekusiu antrajį kosminį greitį ir palikusiu Saules sistema New Horizons buvo paleistas į Plutona 2006 m sausio 19 diena 2007 m vasario 28 d jis praskriejo pro Jupiterio orbita Praskriejant pro jį buvo atlikti planetos ir jos palydovu tyrimai bei pasinaudota Jupiterio gravitacija greicio padidinimui Saturno orbita zondas perzenge 2008 m birzelio 8 d Urano 2011 m kovo 18 d Neptuno 2014 m rugpjucio 25 d New Horizons praskriejo pro arciausia taska nuo Plutona 2015 m liepos 14 diena buvo tiriamas jo pavirsius atmosfera magnetinis laukas ir kitos planetos savybes taip pat istyre Charona ir neseniai atrastus naujus Plutono palydovus Apzvalga New Horizons misijos logotipas New Horizons yra pirmoji NASA misija Misijos kaina įskaitant zondo ir instrumentu gamyba paleidima misijos operacijas duomenu analize ir viesuosius rysius yra apie 650 milijonu JAV doleriu per 15 metu nuo 2001 iki 2016 m Ankstesne pasiulyta misija į Plutona Pluto Kuiper Express buvo nutraukta del biudzetiniu priezasciu 2000 m Pagrindines zondo dalys pagamintos SwRI ir taikomosios fiziko laboratorijoje JAV Misijos pagrindinis tyrejas yra Taikomosios fizikos laboratorijos misiju valdymo centre atliekamas ir visas zondo valdymas po paleidimo Moksliniai instrumentai valdomi mokslo valdymo centre T SOC Kolorade Navigacija kuri nera vykdoma realiu laiku atlieka įvairus rangovai New Horizons misija suplanuota aplankyti vienintele dar neistirta planeta Saules sistemoje Kai zondas buvo paleistas Plutonas dar buvo klasifikuojamas kaip planeta taciau veliau Tarptautine astronomu sajunga TAS perkvalifikavo jį į nykstukine planeta Kai kurie New Horizons komandos nariai tarp ju Alan Stern nesutinka su TAS apibrezimu ir iki siol vadina Plutona devintaja Saules sistemos planeta Plutono palydovai Nikte ir Hidra taip pat turi sarysiu su kosminiu zondu pirmos ju raides yra New Horizons inicialai Palydovu atradejai specialiai parinko tokius vardus tuo paciu panaudodami ir Plutono mitologija Be moksliniu instrumentu kosminiame zonde keliauja ir keletas kulturiniu artefaktu Vienas ju yra 434 738 vardu kolekcija kompaktiniame diske dalis JAV veliava ir kiti atminimo zenklai Siekiant įamzinti Plutono atradejo varda kosminiame zonde yra viena uncija jo pelenu Vienas is moksliniu instrumentu dulkiu skaiciuokle pavadintas Venetia Burney vardu kuri vaikysteje pasiule Plutono varda po jo atradimo Paleidimas New Horizons paleidimo metu New Horizons paleidimas is pradziu buvo suplanuotas 2006 m sausio 11 d bet buvo atidetas iki sausio 17 d siekiant atlikti Atlas raketos zibalo bako tyrimus Velesni atidejimai buvo susije su zemais debesimis dideliais vejais ir techninemis problemomis nesusijusiomis su pacia raketa del kuriu paleidimas buvo atidetas dar dviem dienomis Kosminis zondas buvo paleistas 2006 m sausio 19 d is Kanaveralo kysulio JAV kariniu oro pajegu kosmines stoties 41 paleidimo komplekso Floridoje Kosminis zondas buvo sekmingai paleistas į istrukimo nuo saules trajektorija New Horizons prireike vos 9 valandu pasiekti Menulio orbita 10 kartu greiciau nei bet kuri Apollo misija Nors buvo atsargines paleidimo galimybes 2006 ar 2007 m vasarį tik pirmos 23 dienos 2006 m leido planuoti skrydzio trajektorija pro Jupiterį Paleidimas kitu metu butu suletines zondo trajektorija iki Plutono 2 4 metais Zondas buvo paleistas Lockheed Martin Atlas V 551 raketa su B trecia pakopa siekiant padidinti heliocentrinį greitį Tai buvo pirmas 551 konfiguracijos Atlas V paleidimas ir pirmas Atlas V paleidimas su papildoma trecia pakopa paprastai ji neturi trecios pakopos Ankstesni skrydziai turejo nuo nulio iki triju kietojo kuro greitintuvu sis penkis Tai leido Atlas V 551 raketai pasiekti 9 MN kelimo galia Didziaja dalį sios galios suteike Rusijos varikliai suteike 4 152 MN galios Atlas V raketa siek tiek pazeide kuris prauze Floridoje 2005 m spalio 24 d Vienas is kietojo kuro raketos greitintuvu buvo pazeistas durimis Jis buvo pakeistas identisku track source source source source New Horizons zondas paleistas Kanaveralo kysulio JAV kariniu oro pajegu kosmines stoties 2006 m sausio 19 d Star 48B trecioji pakopa taip pat skrieja hiperboline Saules sistemos istrukimo trajektorija ir pasieke Jupiterį anksciau uz New Horizons zonda Kadangi tai nera kontroliuojamas skrydis jis praskries uz 200 000 000 km nuo Plutono New Horizons zondui daznai duodamas greiciausio kosminio zondo vardas nors pasieke didesnį greitį kritimo į Saule metu New Horizons pasieke didziausia paleidimo greitį ir paliko Zeme greiciau nei bet kuris kitas kosminis aparatas iki siol Tai yra ir pirmas kosminis aparatas is karto paleistas istrukimo nuo Saules trajektorija kuriai reikia apytiksliai 16 5 km s greicio įskaitant praradimus paleidimo metu Visgi tai nebus greiciausias kosminis zondas paliksiantis Saules sistema Juo yra Voyager 1 aparatas kuris skrieja 17 145 km s greiciu Saules atzvilgiu Trajektorijos pataisymai ir instrumentu testavimas2006 m sausio 28 ir 30 dienomis misijos valdikliai nukreipe zonda pirmuoju trajektorijos pataisymo manevru TPM kurie padalyti į dvi dalis TPM 1A ir TPM 1B Siu dvieju pataisymu bendras greitis buvo 18 km s TPM 1 pataisymas buvo pakankamai tikslus todel TPM 2 antras is triju suplanuotu pataisymu buvo atsauktas Vasario 20 d valdikliai inicijavo pradinius triju moksliniu instrumentu Alice ultravioletiniu spinduliu spektrometro PEPSSI energetiniu daleliu spektrometro ir LORRI ilgo nuotolio matomo spektro kameros bandymus Jokie moksliniai tyrimai nebuvo daromi instrumentu elektronika ir elektromechanines dalys funkcionavo korektiskai Kovo 9 d valdikliai atliko TPM 3 paskutine is planuotu kurso korekciju Varikliai buvo įjungti 76 sekundems koreguojant zondo greitį 1 16 m s 2007 m rugsejo 25 d varikliai buvo paleisti 15 minuciu ir 37 sekundems pakeiciant zondo greitį 2 37 metrais per sekunde 2010 m birzelio 30 d valdikliai įvykde ketvirta TPM kuris truko 35 6 sekundes Marso orbitos ir asteroidu praskriejimas2006 m balandzio 7 d kosminis zondas pasieke Marso orbita judedamas 21 km s greiciu Saules atzvilgiu ir budamas 243 mln km nuo jos 2006 m birzelio 13 d New Horizons 101 867 km atstumu praskrido pro maza asteroida Siuo metu asteroido diametras įvertintas 2 3 km ir New Horizons spektras parode kad objektas yra Kosminis zondas sekmingai seke asteroida 2006 m birzelio 10 12 dienomis Tai leido misijos komandai isbandyti zondo galimybe sekti greitai judancius objektus Ralph teleskopu buvo padarytos nuotraukos Jupiterio gravitacijos manevras New Horizons periapsyje su Jupiteriu 2007 m vasario 28 d 2006 m rugsejo 4 d New Horizons tolimo atstumo kamera LORRI padare pirmas Jupiterio fotografijas 2006 metu gruodį kosminis zondas pradejo tolimesnį Jupiterio sistemos tyrima Pasinaudodamas Jupiterio gravitacija 2007 m vasario 28 d New Horizons atliko Jis praskriejo pro Jupiterio sistema 21 km s greiciu Jupiterio atzvilgiu ir 23 km s Saules atzvilgiu New Horizons greitis Saules atzvilgiu padidejo beveik 4 km s kosminio zondo trajektorija link Plutono paspartejo pasisuko 2 5 laipsnio kampu nuo plokscios Zemes orbitos Iki 2009 m lapkricio Saules gravitacija sumazino kosminio zondo greitį apytiksliai iki 16 656 km s New Horizons buvo pirmasis zondas paleistas tiesiogiai link Jupiterio nuo Ulysses kosminio zondo 1990 m New Horizons prietaisai atliko Jupiterio vidiniu palydovu ypac Amaltejos orbitu matavimus Zondo kameros atliko detalius visu keturiu Galilejaus palydovu ir Ijo ugnikalniu tyrimus taip pat nutolusiu Himalijos ir Elaros palydovu tyrimus New Horizons taip pat istyre Jupiterio Mazaja Raudonaja deme planetos magnetosfera ir plona ziedu sistema Jupiteris ir IjoJupiterio palydovas IjoJupiterio palydovas EuropaJupiterio palydovas GanimedasJupiterio palydovas KalistaJupiteris ir Galilejaus palydovai Jupiterio stebejimai Jupiteris pro infraraudonuju spinduliu kamera Praskriedamas pro Jupiterį aparatas 4 menesius aktyviai vykde įvairius jo stebejimus ir tyrimus Jupiteris yra įdomi dinamiska stebejimams planeta kuri buvo mazai stebeta po Galileo kosminio zondo misijos pabaigos Be to New Horizons įrankiai naudoja naujesnes technologijas negu ankstesni praskrieje zondai Jupiterio misija leido praktiskai istestuoti zondo įrengimus pries atvykima į Plutona Del daug mazesnio atstumo nuo Jupiterio iki Zemes buvo perduota daugiau duomenu nei tikimasi gauti is Plutono sistemos Jupiterio fotografavimas prasidejo 2006 m rugsejo 4 d Pagrindiniai stebejimo tikslai buvo Jupiterio debesu dinamika ir daleliu detektavimas magnetosferos uodegoje New Horizons taip pat tyrinejo Jupiterio naktines puses pasvaistes ir zaibus New Horizons pirmasis stebejo ir planetos Mazaja Raudonaja deme Ijo ugnikalnio issiverzimo animacija Jupiterio palydovai Praskriejimo metu pagrindiniai Galilejaus palydovai buvo blogose pozicijose nuo zondo Gravitacijos manevro taskas pro kurį turejo praskrieti zondas buvo uz milijonus kilometru nuo visu didziuju palydovu Visgi New Horizons įrankiai buvo sukurti maziems ir blausiems objektams todel jie vis tiek buvo moksliskai naudingi tyrejant didelius nutolusius palydovus LORRI ieskojo Ijo ugnikalniu ir ju issiverzimu Infraraudonuju spinduliu spektro LEISA įrankis leido atlikti cheminiu junginiu paieska ir nustatyti naktines puses objektu temperaturas bei karstuosius Ijo taskus Alice ultravioletiniu spinduliu įrankis buvo naudojamas Jupiterio pasvaisciu ir palydovu atmosferu paieskoms įskaitant Ijo tora Buvo patikslintos kai kuriu mazuju palydovu pavyzdziui Amaltejos orbitos Plutono stebejimasAnimacija is pirmuju New Horizons zondo Plutono nuotrauku Pirmosios Plutono nuotraukos is New Horizons kosminio zondo buvo padarytos tarp 2006 m rugsejo 21 d ir 24 d testuojant LORRI įrankį Jos buvo pateiktos placiajai visuomenei lapkricio 28 d Nuotraukos buvo padarytos esant 4 2 milijardo kilometru atstumu nuo Plutono Jos įrode zondo gebejima sekti labai tolimus objektus Misijos metu 2015 m liepos 14 d iena buvo praskrieta pro Plutona mazdaug 12500 km atstumu ir 28800 km atstumu nuo Charono New Horizons tuo metu judejo santykiniu 13 78 km s greiciu 2015 m liepos 13 d diena pries arciausia praskriejima New Horizons instrumentais ismatuotas naujas Plutono skersmuo jis siekia 2370 20 km Liepos 14 d New Horizons tapo pirmuoju zmogaus sukurtu aparatu priartejusiu prie sio kosminio objekto Jis atliko įvairius matavimus ir nuotraukas tiek Plutono tiek jo menuliu Paskutiniai duomenys buvo persiusti 2016 m spalio 25 d Koiperio ziedo misijaPraskriejes pro Plutona New Horizons kosminis zondas tesia kelione pro Koiperio zieda Zondo komanda paprase ir gavo leidima pratesti misija iki 2021 m su tikslu istirti papildomus Koiperio ziedo objektus Dar pries Plutono praskriejima misijos komanda pradejo kitu Koiperio ziedo objektu paieska kuriu diametras pageidautina siektu nuo 50 100 km ir pro kuriuos zondas galetu praskrieti panasiu budu kaip ir pro Plutona Zondo manevravimo galimybes yra ribotos todel ieskomi objektai turejo buti salia dabartines New Horizons trajektorijos į kuria nepatenka kita panasaus dydzio nykstukine planeta Eride Tinkamas regionas buvo gana arti Pauksciu Tako juostos todel jame buvo sudetinga ieskoti blausiu objektu ir jis nebuvo gerai apzvalgytas ankstesnese Koiperio ziedo objektu paieskose Visuomene taip pat prisidejo prie misijos skenuodama teleskopu nuotraukas Zooniverse projekte 2014 metais paieskai buvo pasitelktas Hablo kosminis teleskopas su kurio pagalba pavyko nustatyti trys potencialius objektus komandos pazymetus PT1 PT2 ir PT3 veliau buvo surastas ir ketvirtas objektas is kuriu praskriejimui 2015 metu rugpjucio 28 diena buvo pasirinktas PT1 arba 2014 MU69 486958 Arrokoth praskriejimas486958 Arrokoth vaizdas 2015 m du kartus buvo atliktas trajektorijos keitimas siekiant kuo arciau praskrieti pro Koiperio juostos objekta 2014 MU69 Tai buvo pirmasis kartas kai praskriejamas objektas dar nebuvo atrastas paleidziant kosminį aparata is Zemes ir tuo paciu sis objektas tapo tolimiausiu Saules sistemoje kurį aplanko kosminis zondas 2019 m sausio 1 d New Horizons praskriejo pro 2014 MU69 3 500 km atstumu Iki Zemes radijo signalas nuo zondo keliavo 6 valandas Mokslininkai uzsibreze atlikti geologinius morfologinius objekto tyrimus atlikti pavirsiaus stebejima ir zemelapio sukurima Sausio 2 d gautos nuotraukos parode kad sis objektas yra binarinis kazkada buves dvieju skirtingu objektu darinys Didesne jo dalį mokslininkai pavadino Ultima mazesne Thule Tokiu butu bendras objekto pavadinimas tapo Ultima Thule Iki 2020 m rugsejo planuojama atsisiusti visus praskriejimo metu gautus duomenis is zondo į Zeme 2019 m lapkricio 12 d ceremonijos metu objektas buvo pavadintas Arokoto vardu Sis vardas duotas nuo isnykusios Algonkinu kalbos poseimio pouhatanu kalbos zodzio reiskiancio įkvepima stebeti zvaigzdes ir dangu Tolimesni tyrimaiPraskriejus 486958 Arrokoth objekta zondas dar turejo energijos veikti iki pat 2030 m Komandos vadovas teige kad zondas dar atliks bent viena Koiperio juostos tolimojo objekto praskriejima ir tyrimus Tai priklausys nuo to ar objektu trajektorija bus palanki zondo skriejimo trajektorijai NuorodosPuslapis apzvelgiantis naujienas apie sia misija anglu k NASA New Horizons puslapis Archyvuota kopija 2015 07 26 is Wayback Machine projekto anglu k SaltiniaiNew Horizons Receives Mission Extension to Kuiper Belt Dawn to Remain at Ceres Archyvuota kopija 2016 08 20 is Wayback Machine projekto Departments of Space Studies amp Space Operations PDF Southwest Research Institute Planetary Science Directorate website Southwest Research Institute Nuoroda tikrinta 2010 m kovo 14 d Unabashedly Onward to the Ninth Planet New Horizons website Johns Hopkins APL Suarchyvuotas originalas 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2008 m spalio 25 d Pluto s Two Small Moons Christened Nix and Hydra Pranesimas spaudai Archived from the original on 2011 03 09 https www webcitation org 5x3rrTZyz url http www jhuapl edu newscenter pressreleases 2006 060622 asp Prieigos data 2008 m spalio 25 d Send Your Name to Pluto New Horizons website Johns Hopkins APL Suarchyvuotas originalas 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2009 m sausio 30 d Pluto Mission to Carry Piece of SpaceShipOne Space com 2005 m gruodzio 20 d Suarchyvuota is originalo 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2013 01 14 To Pluto With Postage collectSPACE 2008 m spalio 28 d Suarchyvuota is originalo 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2013 01 14 New Horizons launches on voyage to Pluto and beyond spaceFlightNow 2006 m sausio 19 d Suarchyvuota is originalo 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2010 m gruodzio 1 d Direct From Pluto Science Channel to Air New Horizons Flyby Images Damage prompts booster replacement for Pluto probe spaceFlightNow Suarchyvuota is originalo 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2007 m liepos 31 d Tariq Malik Derelict Booster to Beat Pluto Probe to Jupiter Space com Suarchyvuota is originalo 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2006 m rugsejo 22 d Stern Alan 2006 01 31 Our Aim Is True The PI s Perspective Johns Hopkins APL Suarchyvuotas originalas 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2006 m birzelio 11 d Stern Alan 2006 02 27 Boulder and Baltimore The PI s Perspective Johns Hopkins APL Suarchyvuotas originalas 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2006 m birzelio 11 d New Horizons Adjusts Course Towards Jupiter JHU APL 2006 m kovo 9 d Suarchyvuotas originalas 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2011 m geguzes 29 d Buckley M 2007 m rugsejo 27 d Maneuver Puts New Horizons on a Straight Path to Pluto Suarchyvuotas originalas 2011 03 01 Nuoroda tikrinta 2011 m geguzes 1 d Course Correction Keeps New Horizons on Path to Pluto JHU APL 2010 m liepos 1 d Suarchyvuotas originalas 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2011 m sausio 14 d Outbound for the Frontier New Horizons Crosses the Orbit of Mars Johns Hopkins APL 2006 m balandzio 7 d Suarchyvuotas originalas 2006 04 13 Nuoroda tikrinta 2013 01 14 New Horizons Tracks an Asteroid Johns Hopkins APL 2006 m birzelio 15 d Suarchyvuotas originalas 2006 06 19 Nuoroda tikrinta 2013 01 14 Jupiter Ahoy Pluto jhuapl edu Suarchyvuotas originalas 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2008 m spalio 27 d Peat Chris Spacecraft escaping the Solar System Heavens Above GmbH Suarchyvuotas originalas 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2011 m geguzes 29 d Fantastic Flyby NASA Science NASA 2007 m geguzes 1 d Suarchyvuotas originalas 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2011 m geguzes 29 d Malik Tariq 2007 m vasario 28 d Pluto probe gets an eyeful in Jupiter flyby msnbc com Suarchyvuotas originalas 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2011 m geguzes 29 d K Beisser 2006 m lapkricio 28 d New Horizons Not Quite to Jupiter Makes First Pluto Sighting JHU APL Suarchyvuotas originalas 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2011 m sausio 13 d Pluto Is Larger Than Thought Has Ice Cap NASA Probe Reveals No More Data From Pluto Atkinson Nancy 2010 m lapkricio 11 d Stellar Occultation by Eris Universe Today Suarchyvuotas originalas 2011 03 09 Nuoroda tikrinta 2011 m geguzes 29 d IceHunters Zooniverse 2011 Suarchyvuotas originalas 2014 05 05 Nuoroda tikrinta 2011 m birzelio 27 d IceHunters project complete Zooniverse 2012 Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 7 d NASA s New Horizons on new post Pluto mission Archyvuota kopija 2015 10 28 is Wayback Machine projekto New Horizons extended mission target selected New Horizons Kuiper Belt Extended Mission The Hunt Is On for Moons Around Ultima Thule What to Expect When New Horizons Visits 2014 MU69 Ultima Thule New Horizons Kuiper Belt Flyby Object Officially Named Arrokoth New Horizons May Make Yet Another Flyby After Ultima Thule Citavimo klaida lt ref gt zyme vardu Moore 2010 apibrezta lt references gt nera naudojama ankstesniame tekste