Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Neustrijos marka
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Neustrijos marka - pradžioje dvi markos, sukurtos 861 m. Vakarų Frankijos karaliaus Karolio Plikojo (iš Karolingų) senovinės Merovingų Neustrijos karalystės teritorijoje, vėliau sujungtos į vieną Neustrijos marką. Pirmosios dvi markos buvo skirtos prieš bretonus ir normanus. Markas valdė paskirti žmonės, vadinti markgrafais.
Bretonų marka
Senąją Bretonų marką sukūrė dar Merovingai VII a. pabaigoje ar VIII a. pradžioje. Jos centras buvo Le Manas (Le Mans). Vėliau ši valda buvo vadinama Mano hercogystė (lot. ducatus Cenomannicus). Tikslios hercogystės ribos nežinomos, jos nesutampa su vėlesnėmis Bretonų ar Normanų markomis. Žinomiausias senosios Bretonų markos markgrafas buvo Rolandas, žuvęs 778 m. Ronsevalio mūšyje. Iš jo žuvimo istorijos buvo sukurta serija legendų ir žymioji „Rolando giesmė“ (Chanson de Roland).
Karolingams atkūrus Bretonų marką pirmuoju markgrafu 861 m. buvo paskirtas , kuris žuvo 866 m. kaudamasis su vikingais. Tai parodė, kad Bretonų markai tenka kautis ne tik bretonais, bet ir su vikingais, o Normanų markai - su bretonais, ir kad abiejų markų markgrafams reikia bendradarbiauti kovose su Vakarų Frankijos priešais. Žuvusį Robertą pakeitė . 886 m. Bretonų markos markgrafas Hugas Abatas mirė, ir vietoj jo Karolis III Storasis markgrafu paskyrė Odą (Odo).
Normanų marka
Pirmasis markgrafas buvo Adalardas Senešalas. Jo valdoma marka apėmė Le Mano grafystę, todėl Le Maną valdę Rorgonidai tapo jo priešininkais. Rorgonidai intrigavo prieš Adalardą ir jo giminaičius, kurie irgi buvo įtakingi šio regiono didikai, kol Karolis atšaukė Adalardo markgrafo titulą ir markgrafu padarė vieną iš Rorgonidų. Rotgonidai marką valdė iki 885 m. Tais metais Vakarų Frankiją ėmė valdyti Karolis III Storasis, kuris markgrafu paskyrė Henriką Frankoną. Kitais, 886 m., markgrafas Henrikas Frankonas žuvo kautynėse su vikingais, vietoj jo markgrafu buvo paskirtas (Berengar II).
Suvienyta Neustrijos marka
911 m. Bretonų markos markgrafui Robertui II buvo suteikta v aldžia valdyti ir Normanų marką, dvi valdos buvo sujungtos. Robertas gavo demarchus titulą. Tais pačiais metais Karolis III Naivusis padovanojo vikingų vadui Rolui (Rollo) Ruano grafystę, kuri tapo būsimosios Normandijos hercogystės pamatu. Rolas vėliau gavo ir demarchus titulą.
Normanai palaipsniui plėtė savo žemes ir taip į jas įjungė didelę dalį Neustrijos. 987 m. Neustrijos markgrafas tapo karaliumi, ir marka nustojo egzistuoti.
Markgrafų sąrašas
Normanų marka
| Bretonų marka
| |
|
| |
|
| |
jungtinė Neustrijos marka
| ||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Neustrijos marka, Kas yra Neustrijos marka? Ką reiškia Neustrijos marka?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Neustrijos marka pradzioje dvi markos sukurtos 861 m Vakaru Frankijos karaliaus Karolio Plikojo is Karolingu senovines Merovingu Neustrijos karalystes teritorijoje veliau sujungtos į viena Neustrijos marka Pirmosios dvi markos buvo skirtos pries bretonus ir normanus Markas valde paskirti zmones vadinti markgrafais Bretonu markaSenaja Bretonu marka sukure dar Merovingai VII a pabaigoje ar VIII a pradzioje Jos centras buvo Le Manas Le Mans Veliau si valda buvo vadinama Mano hercogyste lot ducatus Cenomannicus Tikslios hercogystes ribos nezinomos jos nesutampa su velesnemis Bretonu ar Normanu markomis Zinomiausias senosios Bretonu markos markgrafas buvo Rolandas zuves 778 m Ronsevalio musyje Is jo zuvimo istorijos buvo sukurta serija legendu ir zymioji Rolando giesme Chanson de Roland Karolingams atkurus Bretonu marka pirmuoju markgrafu 861 m buvo paskirtas kuris zuvo 866 m kaudamasis su vikingais Tai parode kad Bretonu markai tenka kautis ne tik bretonais bet ir su vikingais o Normanu markai su bretonais ir kad abieju marku markgrafams reikia bendradarbiauti kovose su Vakaru Frankijos priesais Zuvusį Roberta pakeite 886 m Bretonu markos markgrafas Hugas Abatas mire ir vietoj jo Karolis III Storasis markgrafu paskyre Oda Odo Normanu markaPirmasis markgrafas buvo Adalardas Senesalas Jo valdoma marka apeme Le Mano grafyste todel Le Mana valde Rorgonidai tapo jo priesininkais Rorgonidai intrigavo pries Adalarda ir jo giminaicius kurie irgi buvo įtakingi sio regiono didikai kol Karolis atsauke Adalardo markgrafo titula ir markgrafu padare viena is Rorgonidu Rotgonidai marka valde iki 885 m Tais metais Vakaru Frankija eme valdyti Karolis III Storasis kuris markgrafu paskyre Henrika Frankona Kitais 886 m markgrafas Henrikas Frankonas zuvo kautynese su vikingais vietoj jo markgrafu buvo paskirtas Berengar II Suvienyta Neustrijos marka911 m Bretonu markos markgrafui Robertui II buvo suteikta v aldzia valdyti ir Normanu marka dvi valdos buvo sujungtos Robertas gavo demarchus titula Tais paciais metais Karolis III Naivusis padovanojo vikingu vadui Rolui Rollo Ruano grafyste kuri tapo busimosios Normandijos hercogystes pamatu Rolas veliau gavo ir demarchus titula Normanai palaipsniui plete savo zemes ir taip į jas įjunge didele dalį Neustrijos 987 m Neustrijos markgrafas tapo karaliumi ir marka nustojo egzistuoti Markgrafu sarasasNormanu marka 861 865 Adalar 861 865 Udo 861 865 Berengar I Bretonu marka 861 866 Robert I 865 878 Gosfrid 878 885 Ragenold 884 886 866 886886 896 Berengar II 896 911 unknown 886 888 Odo 888 911jungtine Neustrijos marka 911 922 922 956 956 987