Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nervų sistema biologinė organų sistema kuri yra sudaryta iš specializuotų ląstelių neuronų kurie sudaro neuronų tinklą k
Nervų sistema
Nervų sistema – biologinė organų sistema, kuri yra sudaryta iš specializuotų ląstelių – neuronų, kurie sudaro neuronų tinklą, kuris koordinuoja gyvūno veiksmus ir perduoda signalus tarp skirtingų jo kūno dalių. Daugumos gyvūnų nervų sistema sudaryta iš centrinės nervų sistemos (CNS) ir iš periferinės nervų sistemos (PNS). Žmogaus CNS yra sudaryta iš galvos smegenų ir nugaros smegenų, o PNS sudaryta iš galvinių nervų (12 porų nervų, kurie eina iš galvos smegenų) ir nugarinių nervų (31 pora nervų, kurie yra susiję su nugaros smegenimis). Į PNS taip pat įeina ir autonominė nervų sistema (ANS), ji yra skirstoma į:
- simpatinė nervų sistema;
- parasimpatinė nervų sistema.
| Nervų sistema | |
|---|---|
| Duomenys | |
| Klasifikacija | |
| Lotyniškai | systema nervosum |
| MeSH | D009420 |
| TA98 | A14.0.00.000 |
| FMA | 7157 |
Gyvūnų nervų sistema koordinuoja raumenų veiklą, priima duomenis iš jutimo organų, inicijuoja veiksmus.
Nervų sistema nuolat priiminėja dirginimus iš aplinkos ir kūno vidaus, smegenyse analizuoja juos ir siunčia atsakomuosius impulsus į organus, keisdama jų veiklą. Ši nervų sistemos reakcija į dirgiklius vadinama refleksu, o neuroanatominės struktūros, garantuojančios refleksinių reakcijų vyksmą, vadinamos reflekso lanku.
Nervų sistemos funkcija yra persiųsti signalus iš vienos ląstelės į kitą, iš vienos kūno dalies, į kitą. Tačiau pasigilinus labiau, galima teigti, kad pagrindinė nervų sistemos funkcija yra kontroliuoti kūną. Tai padaroma renkant informaciją iš receptorių, siunčiant ją į centrinę nervų sistemą, kurioje gautoji medžiaga yra apdorojama ir galiausiai nusiunčiant signalą sureaguoti efektoriui (raumenims, liaukoms).
Sistemos sandara
Neuronai
| Eil. Nr. | Pavadinimas lotynų kalba | Pavadinimas lietuvių kalba | Pavadinimas anglų kalba | Paaiškinimai |
| 1. | Dendritum | Dendritas | Dendrite | Neurono atauga, priimanti signalus iš kitų neuronų. Jų yra daugiau nei matomų žvaigždžių. |
| 2. | Corpus neurale | Neurono kūnas | Soma(cell body) | Neurono dalis, prie kurios tvirtinasi ataugos. |
| 3. | Nucleus | Branduolys | Nucleus | Ląstelės struktūrinė dalis, kuri saugo didžiąją dalį ląstelės genetinės informacijos (chromosomose). |
| 4. | Stratum myelinis | Mielino dangalas | Myelin sheath | Neuronų aksonus dengiantis apvalkalas. |
| 5. | Telodendron | Aksono terminalinis galas | Axon terminal button | Aksono dalis, išskirianti neuromediatorius. |
| 6. | Axon | Aksonas | Axon | Ilga neurono atauga, perduodanti elektrinius signalus kitiems neuronams bei raumeninėms ir liaukinėms ląstelėms. |
Neuronas yra struktūrinis – funkcinis nervų sistemos vienetas. Jis geba priimti informaciją, ją paversti nerviniu impulsu ir perduoti audiniams taikiniams. Tai nejudri, su autaugomis, ilgai gyvenanti ląstelė, pilnai diferencijuota, po gimimo nesidaugina, tačiau jų ataugos gali regeneruoti. Neuronai esti įvairios formos ir dydžio, kurie priklauso nuo neurono funkcijos. Šios ląstelės gali būti skirstomos ir pagal ataugų skaičių į vienpolius (turi tik vieną ataugą), dvipolius (turi dvi ataugas), daugiapolius (turi vieną aksoną ir daugiau nei vieną dendritą) neuronus. Neuronų kūnai telkiasi CNS, periferinės, somatinės ir autonominės nervų sistemos mazguose. Jų citoplazmoje gausu mitochondijų, lizosomų, gerai išvytytas Goldžio kompleksas.
Glijos ląstelės
Taip pat dar gali būti vadinamos glijomis, neuroglijomis, gliocitais (nuo graikiško žodžio „klijai”). Tai yra pagalbinės nervų sistemos ląstelės, kurios palaiko nervų sistemą, aprūpina ją maistu, palaiko homeostazę, gamina mieliną bei dalyvauja nervinių impulsų perdavime. Mokslininkų skaičiavimais neuroglijų yra beveik dešimt kartų daugiau nei yra neuronų.
Nervų sistemos anatomija
Nervų sistema skirstoma į:
- centrinė nervų sistema
- galvos smegenys (encephalon)
- galinės smegenys (telencephalon)
- apsiaustas (pallidum)
- kaktinė skiltis (lobus frontalis)
- momeninė skiltis (lobus parietalis)
- pakaušinė skiltis (lobus occipitalis)
- smilkininė skiltis (lobus temporalis)
- sala (insula)
- uodžiamosios smegenys (rhinencephallon)
- Dantytasis vingis (gyrus dentatus)
- Šoninis smilkinio vingis (gyrus occipitotemporalis lateralis)
- Hipokampas (hippocampus)
- šoniniai skilveliai (ventriculus lateralis)
- pamato mazgai
- Uodegotasis branduolys (nucleus caudatus)
- Lęšinis branduolys (nucleus lentiformis)
- užtvara(claustrum)
- Migdolinis kūnas (corpus amygdaloideum)
- apsiaustas (pallidum)
- smegenėlės (cerebellum)
- kirminas (vermis)
- du pusrutuliai (hemispherium cerebri)
- smegenų kamienas (truncus cerebri)
- pailgosios smegenys (myelencephalon)
- tiltas(anatomija) (pons)
- vidurinės smegenys (mesencephalon)
- keturkalnis (lamina tecti)
- smegenų kojytės (pedunculi cerebri)
- tarpinės smegenys (diencephalon)
- gumburas (thalamus)
- antgumburis (epithalamus)
- pogumburis (hypothalamus)
- užgumburis (metathalamus)
- galinės smegenys (telencephalon)
- nugaros smegenys (medulla spinalis)
- galvos smegenys (encephalon)
- periferinė nervų sistema (PNS)
Refleksai
Refleksas – tai nervų sistemos, kartu ir viso organizmo atsakomoji reakcija į dirgiklius. Neuroanatominės struktūros, garantuojančios refleksinių reakcijų vyksmą, vadinamos reflekso lanku. Jis sudarytas iš aferentinės bei eferentinės dalių ir reflekso centro. Reflekso lanko aferentinę dalį sudaro juntamoji nervinė ląstelė. Jos dendritas organuose baigiasi juntamąja galūne, receptoriumi, kuris dirginimą paverčia nerviniu impulsu. Nervinis impulsas iš receptoriaus per juntamosios ląstelės aksoną patenka į smegenis ir sužadina judinamąjį neuroną. Jo aksonas nueina į organus (efektorius), skatindamas juos veikti. Smegenų vietos, kuriose nervinis impulsas iš aferentinės reflekso lanko dalies perduodamas efektoriniam neuronui, vadinamos reflekso centrais.
Refleksai, kurie yra įgimti ir vyksta automatiškai, nedalyvaujant mūsų sąmonei, yra vadinami nesąlyginiais refleksais. Jų centrai yra nugaros smegenyse, smegenų kamiene ir tarpinėse smegenyse. Greta įgimtų, nesąlyginių refleksų, dar yra skiriami sąlyginiai refleksai. Tai yra individualiai įgytos organizmo reakcijos. Šių refleksų centrai yra galvos smegenų žievėje.
Sinapsė
Sinapsė yra jungtis, kuri pritaikyta nerviniams signalams perduoti. Daugiausia yra tokių sinapsių, kurios yra tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito. Pagal veikimo principą yra išskiriami du sinapsės tipai: cheminės ir elektrinės.
Cheminė sinapsė
Sinapsę sudaro aksono svogūnėlio (sustorėjęs aksono galiukas) priešsinapsinė (presinapsinė) membrana, posinapsinė arba postsinapsinė membrana (kito neurono dendrito membrana) ir sinapsinis plyšys tarp jų. Jungtis tarp neuronų ir raumens ląstelių vadinama neuroraumenine sinapse. Kuomet nervinis impulsas pasiekia aksono svogūnėlį, jo membrana tampa pralaidi jonams, kurie paveikia aktino filamentus taip, kad jie ima tempti sinapsines pūsleles, pripildytas mediatoriais, link presinapsinės membranos. Kai pūslelės susilieja su membrana, mediatoriai išsilieja į sinapsinį plyšį. Difuzijos būdu jie pasiekia postsinapsinę membraną ir susilieja su receptoriais.
Elektrinė sinapsė
Elektrinės sinapsės struktūra nuo cheminės skiriasi tuo, kad nėra sinapsinio plyšio, postsinapsinė ir presinapsinė membranos yra susiglaudusios. Impulsas yra perduodamas jonams tekant plyšinės jungties kanalais. Būtent šiuo būdu impulsai daugiausia perduodami CNS nervais.
Šaltiniai
- Kazys Algimantas Tamašauskas, Rimvydas Stropus, 2013 m. Žmogaus anatomija. KMU leidykla. Kaunas
Nuorodos
- Žmogaus smegenys ir narkotinės medžiagos Archyvuota kopija 2017-07-08 iš Wayback Machine projekto.
- Daugiau apie neuroną
- Nervų sistemos skirstymas
Galvos smegenys - Nugaros smegenys - Centrinė nervų sistema - Periferinė nervų sistema - Somatinė nervų sistema - Autonominė nervų sistema - Simpatinė nervų sistema - Parasimpatinė nervų sistema
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nervų sistema, Kas yra Nervų sistema? Ką reiškia Nervų sistema?
Nervu sistema biologine organu sistema kuri yra sudaryta is specializuotu lasteliu neuronu kurie sudaro neuronu tinkla kuris koordinuoja gyvuno veiksmus ir perduoda signalus tarp skirtingu jo kuno daliu Daugumos gyvunu nervu sistema sudaryta is centrines nervu sistemos CNS ir is periferines nervu sistemos PNS Zmogaus CNS yra sudaryta is galvos smegenu ir nugaros smegenu o PNS sudaryta is galviniu nervu 12 poru nervu kurie eina is galvos smegenu ir nugariniu nervu 31 pora nervu kurie yra susije su nugaros smegenimis Į PNS taip pat įeina ir autonomine nervu sistema ANS ji yra skirstoma į simpatine nervu sistema parasimpatine nervu sistema Nervu sistemaDuomenysKlasifikacijaLotyniskai systema nervosumMeSH D009420TA98 A14 0 00 000FMA 7157 Gyvunu nervu sistema koordinuoja raumenu veikla priima duomenis is jutimo organu inicijuoja veiksmus Nervu sistema nuolat priimineja dirginimus is aplinkos ir kuno vidaus smegenyse analizuoja juos ir siuncia atsakomuosius impulsus į organus keisdama ju veikla Si nervu sistemos reakcija į dirgiklius vadinama refleksu o neuroanatomines strukturos garantuojancios refleksiniu reakciju vyksma vadinamos reflekso lanku Nervu sistemos funkcija yra persiusti signalus is vienos lasteles į kita is vienos kuno dalies į kita Taciau pasigilinus labiau galima teigti kad pagrindine nervu sistemos funkcija yra kontroliuoti kuna Tai padaroma renkant informacija is receptoriu siunciant ja į centrine nervu sistema kurioje gautoji medziaga yra apdorojama ir galiausiai nusiunciant signala sureaguoti efektoriui raumenims liaukoms Sistemos sandaraNeuronai Neurono sandaraEil Nr Pavadinimas lotynu kalba Pavadinimas lietuviu kalba Pavadinimas anglu kalba Paaiskinimai1 Dendritum Dendritas Dendrite Neurono atauga priimanti signalus is kitu neuronu Ju yra daugiau nei matomu zvaigzdziu 2 Corpus neurale Neurono kunas Soma cell body Neurono dalis prie kurios tvirtinasi ataugos 3 Nucleus Branduolys Nucleus Lasteles strukturine dalis kuri saugo didziaja dalį lasteles genetines informacijos chromosomose 4 Stratum myelinis Mielino dangalas Myelin sheath Neuronu aksonus dengiantis apvalkalas 5 Telodendron Aksono terminalinis galas Axon terminal button Aksono dalis isskirianti neuromediatorius 6 Axon Aksonas Axon Ilga neurono atauga perduodanti elektrinius signalus kitiems neuronams bei raumeninems ir liaukinems lastelems Neuronas yra strukturinis funkcinis nervu sistemos vienetas Jis geba priimti informacija ja paversti nerviniu impulsu ir perduoti audiniams taikiniams Tai nejudri su autaugomis ilgai gyvenanti lastele pilnai diferencijuota po gimimo nesidaugina taciau ju ataugos gali regeneruoti Neuronai esti įvairios formos ir dydzio kurie priklauso nuo neurono funkcijos Sios lasteles gali buti skirstomos ir pagal ataugu skaiciu į vienpolius turi tik viena atauga dvipolius turi dvi ataugas daugiapolius turi viena aksona ir daugiau nei viena dendrita neuronus Neuronu kunai telkiasi CNS periferines somatines ir autonomines nervu sistemos mazguose Ju citoplazmoje gausu mitochondiju lizosomu gerai isvytytas Goldzio kompleksas Glijos lasteles Taip pat dar gali buti vadinamos glijomis neuroglijomis gliocitais nuo graikisko zodzio klijai Tai yra pagalbines nervu sistemos lasteles kurios palaiko nervu sistema aprupina ja maistu palaiko homeostaze gamina mielina bei dalyvauja nerviniu impulsu perdavime Mokslininku skaiciavimais neurogliju yra beveik desimt kartu daugiau nei yra neuronu Nervu sistemos anatomija Nervu sistema skirstoma į centrine nervu sistema galvos smegenys encephalon galines smegenys telencephalon apsiaustas pallidum kaktine skiltis lobus frontalis momenine skiltis lobus parietalis pakausine skiltis lobus occipitalis smilkinine skiltis lobus temporalis sala insula uodziamosios smegenys rhinencephallon Dantytasis vingis gyrus dentatus Soninis smilkinio vingis gyrus occipitotemporalis lateralis Hipokampas hippocampus soniniai skilveliai ventriculus lateralis pamato mazgai Uodegotasis branduolys nucleus caudatus Lesinis branduolys nucleus lentiformis uztvara claustrum Migdolinis kunas corpus amygdaloideum smegeneles cerebellum kirminas vermis du pusrutuliai hemispherium cerebri smegenu kamienas truncus cerebri pailgosios smegenys myelencephalon tiltas anatomija pons vidurines smegenys mesencephalon keturkalnis lamina tecti smegenu kojytes pedunculi cerebri tarpines smegenys diencephalon gumburas thalamus antgumburis epithalamus pogumburis hypothalamus uzgumburis metathalamus nugaros smegenys medulla spinalis periferine nervu sistema PNS Refleksai Refleksas tai nervu sistemos kartu ir viso organizmo atsakomoji reakcija į dirgiklius Neuroanatomines strukturos garantuojancios refleksiniu reakciju vyksma vadinamos reflekso lanku Jis sudarytas is aferentines bei eferentines daliu ir reflekso centro Reflekso lanko aferentine dalį sudaro juntamoji nervine lastele Jos dendritas organuose baigiasi juntamaja galune receptoriumi kuris dirginima pavercia nerviniu impulsu Nervinis impulsas is receptoriaus per juntamosios lasteles aksona patenka į smegenis ir suzadina judinamajį neurona Jo aksonas nueina į organus efektorius skatindamas juos veikti Smegenu vietos kuriose nervinis impulsas is aferentines reflekso lanko dalies perduodamas efektoriniam neuronui vadinamos reflekso centrais Refleksai kurie yra įgimti ir vyksta automatiskai nedalyvaujant musu samonei yra vadinami nesalyginiais refleksais Ju centrai yra nugaros smegenyse smegenu kamiene ir tarpinese smegenyse Greta įgimtu nesalyginiu refleksu dar yra skiriami salyginiai refleksai Tai yra individualiai įgytos organizmo reakcijos Siu refleksu centrai yra galvos smegenu zieveje SinapseSinapse yra jungtis kuri pritaikyta nerviniams signalams perduoti Daugiausia yra tokiu sinapsiu kurios yra tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito Pagal veikimo principa yra isskiriami du sinapses tipai chemines ir elektrines Chemine sinapse Sinapse sudaro aksono svogunelio sustorejes aksono galiukas priessinapsine presinapsine membrana posinapsine arba postsinapsine membrana kito neurono dendrito membrana ir sinapsinis plysys tarp ju Jungtis tarp neuronu ir raumens lasteliu vadinama neuroraumenine sinapse Kuomet nervinis impulsas pasiekia aksono svogunelį jo membrana tampa pralaidi jonams kurie paveikia aktino filamentus taip kad jie ima tempti sinapsines pusleles pripildytas mediatoriais link presinapsines membranos Kai pusleles susilieja su membrana mediatoriai issilieja į sinapsinį plysį Difuzijos budu jie pasiekia postsinapsine membrana ir susilieja su receptoriais Elektrine sinapse Elektrines sinapses struktura nuo chemines skiriasi tuo kad nera sinapsinio plysio postsinapsine ir presinapsine membranos yra susiglaudusios Impulsas yra perduodamas jonams tekant plysines jungties kanalais Butent siuo budu impulsai daugiausia perduodami CNS nervais SaltiniaiKazys Algimantas Tamasauskas Rimvydas Stropus 2013 m Zmogaus anatomija KMU leidykla KaunasNuorodosZmogaus smegenys ir narkotines medziagos Archyvuota kopija 2017 07 08 is Wayback Machine projekto Daugiau apie neurona Nervu sistemos skirstymas v rZmogaus organu sistemos Nervu sistema Galvos smegenys Nugaros smegenys Centrine nervu sistema Periferine nervu sistema Somatine nervu sistema Autonomine nervu sistema Simpatine nervu sistema Parasimpatine nervu sistema