55°57′52″ š. pl. 25°35′16″ r. ilg. / 55.96444°š. pl. 25.58778°r. ilg.
- Kitos reikšmės – Nepriklausomybės aikštė.
| Nepriklausomybės aikštė | |
|---|---|
| Nepriklausomybės aikštė 2014 m. | |
| Šalis | Lietuva |
| Miestas | Rokiškis |
| Suprojektuota | XVIII a. pab. |
| Istoriniai pavadinimai | Turgaus aikštė, Tarybų aikštė |
Nepriklausomybės aikštė – viešoji miesto erdvė Rokiškio centre, pagrindinė miesto aikštė. Pailgo stačiakampio plano, apie 65 m pločio, daugiau kaip 400 m ilgio, išsitęsusi vakarų – rytų kryptimi. Aikštę kerta Kauno gatvė, sueina Vytauto, Respublikos, Upės Tako, Laukupio ir Vilniaus gatvės; už aikštės rytinio galo link dvaro rūmų eina Tyzenhauzų alėja.
Vyrauja XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės mūriniai dviaukščiai pastatai. Aikštės vakarinėje dalyje stovi Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ir Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, vidurinėje – paminklas „Arka” Rokiškio miesto 500 metų jubiliejui atminti, rytinėje – paminklinė plokštė sovietinių represijų aukų atminimui ir paminklas Tyzenhauzų šeimai. 2025 m. duomenimis, aikštę supančiuose pastatuose veikia Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka, Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras, turizmo informacijos centras, Užimtumo tarnyba, laikraščių „Gimtasis Rokiškis” ir „Rokiškio sirena” redakcijos, kavinės, parduotuvės, fondai, draugijos, klubai ir kita. Aikštėje įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, poilsio zonos, pasodinta želdinių.
Anksčiau vadinta Turgaus, sovietmečiu – Tarybų aikšte. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, aikštei grąžintas tarpukariu buvęs pavadinimas.
Istorija
Manoma, kad aikštė Rokiškyje atsirado XVI a., pradėjus kurtis gyvenvietei. Tuomet ji buvusi užapvalinto trikampio formos. Apie 1770 m. didikams Tyzenhauzams nusprendus perkelti savo rezidenciją į Rokiškį, pradėta miestelio rekonstrukcija. Jos metu tarp tuo metu buvusios medinės bažnyčios ir statomo dvaro, beveik tuščioje miestelio vietoje, suformuota pailga aikštė, tapusi miesto plano kompozicijos centrine ašimi. Duomenų apie miestelio rekonstrukcijos ir dvaro rūmų projekto autorių nėra. Daromos prielaidos, kad juo galėjo būti Vilniaus katedros projekto autorius Laurynas Gucevičius, italų architektas Džiuzepė de Sakas ar Sudervės bažnyčios statytojas Laurynas Bortkevičius. Šalia naujai suformuotos aikštės atsirado išraiškingos architektūros klasicizmo stilistikos pastatų – ilgas, lauko akmenų mūro prekybinis pastatas, medinė austerija su 11 kolonų, medinis su 4 kolonomis ligoninės pastatas aikštės pietrytiniame kampe (pastarieji du neišlikę) ir kiti. Aikštėje vykdavo turgūs, svarbūs visuomeniniai ir kultūriniai renginiai, veikė įstaigos, parduotuvės, kioskai.
Per 1864 m. gaisrą sudegus medinei bažnyčiai, jos vietoje pastatyta nauja, mūrinė (dabartinė). Padidinus jos šventorių pasikeitė aikštės ir kelio į kapines (dabar Laukupio g.) sankryža. XX a. pradžioje aikštės būklė kritikuota tuometinėje spaudoje: aikštė buvusi negrįsta, purvina, joje telkšojusios balos, kuriose plaukioję naminiai paukščiai, priešais bažnyčią stovėjusios skurdžios krautuvėlės. Tarpukariu aikštė sutvarkyta: išgrįsta, sudėti cementiniai šaligatviai, prie bažnyčios įrengtas skveras su medeliais ir gėlynais, 1931 m. pastatytas Roberto Antinio sukurtas Nepriklausomybės paminklas. Nugriovus aikštėje buvusius nedidelius medinius pastatus ir jų vietoje pastačius didesnius mūrinius, padidintas aikštės užstatymo tankumas, išryškintos aikštės erdvės. Rekonstruoti aikštės šiaurinėje dalyje XIX a. pabaigoje pastatyti namai.
Visgi rekonstruojant aikštę neišvengta ir klaidų – 1928 m. rytinėje aikštės pusėje pastatytas banko pastatas atsidūrė tarp bažnyčios ir dvaro rūmų, taip pablogindamas ryšį tarp kompozicijos ašies dominančių, o prie prekybos namų pristatytas neišraiškingos architektūros vieno aukšto pastatas, suardęs jų harmoniją. Dar vienas namas, kuris beveik visai užstojo dvaro rūmus, pastatytas rytinėje aikštės dalyje sovietmečiu. Šeštajame dešimtmetyje aikštės dalyje prie bažnyčios prisodinta medžių, kurie ilgainiu užgožė aikštės tūrius ir Nepriklausomybės paminklą, paslėpė bažnyčią ir dvaro rūmus. 1971 m. šiaurinėje aikštės pusėje pastatytas neišraiškingos architektūros trijų aukštų plokščiu stogu Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato pastatas, pertvarkytas aikštės kampe stovėjęs XIX a. pabaigos „L” raidės formos viešbutis. Prekybos namai sovietmečiu stovėjo apleisti, kai kurių akmens mūro pastatų fasadai užtinkuoti.
Artėjant Rokiškio 500 metų jubiliejui nuspręsta aikštei grąžinti istorinę išvaizdą. 1998 m. pagal architekčių Giedrės Miknevičienės ir Marijos Ptašek projektą pradėti aikštės atstatymo darbai – iškirsti menkaverčiai medžiai, išrauti krūmai, grąžintas aikštės grindinys, restauruoti pastatai, pastatytas „Arkos” paminklas.
Paveldas
Aikštės planas, jos tūrinė ir erdvinė kompozicija, akmens mūro plytų pastatai saugomi nuo 1969 m., kai Rokiškiui suteiktas vietinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas. 2025 m. duomenimis, aikštė yra valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Rokiškio miesto istorinės dalies – sudėtyje. Į Kultūros vertybių registrą įrašytas ir Nepriklausomybės paminklas bei nemažai aikštėje stovinčių pastatų: Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia su Šv. Juozapo koplyčia, šventoriaus tvora ir vartais, Prekybos namų pastatas (Nr. 8), Zameto namas (Nr. 10), buvę užvažiuojamieji namai (Nr. 25), buvusi muzikos mokykla (Nr. 2), namai Nr. 3, 5 ir 21, buvusio banko pastatas (Kauno g. 7).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Nepriklausomybės aikštė (Rokiškis), Kas yra Nepriklausomybės aikštė (Rokiškis)? Ką reiškia Nepriklausomybės aikštė (Rokiškis)?