Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Neokorporatyvizmas korporatyvizmas terminas vartojamas siekiant atskirti šiuolaikinį korporatyvizmą nuo viduramžių ar ne
Neokorporatyvizmas
Neokorporatyvizmas, korporatyvizmas – terminas vartojamas siekiant atskirti šiuolaikinį korporatyvizmą nuo viduramžių ar nedemokratinio valdymo formų.
Neokorporatyvizmas – interesų atstovavimo sistema, kur interesai sujungti į akivaizdžias, privalomas, baigtines, santykinai nekonkuruojančias, hierarchiškai sutvarkytas grupes. Šioms grupėms priklauso reprezentacijos teisė tam tikroje srityje ir jos įtraukiamos į nuolatinę institucionalizuotą susitarimų sistemą. Šios grupės yra pripažįstamos (jei ne sukurtos) valstybės aparato, mainais už valstybės kontrolę renkant jų lyderius bei išryškinant jų reikalavimus. Reikšmingomis interesų grupėmis paprastai laikoma pramonės vadovybė, žemės ūkio, prekybos sąjungos bei profesinės sąjungos.
Apibrėžiant siauriau korporatyvizmas yra (formali arba neformali) užparlamentinė susitarimų sistema, pagal kurią pagrindiniai sprendimai apie ekonominę ir socialinę strategiją derinami tarp vyriausybės institucijų (arba specialių organų), verslo asociacijų ir profesinių sąjungų atstovų.
Šis apibrėžimas naudoja populiariausią – trišalę korporatizmo sampratą, nors realybėje galimi atvejai, kai vienos iš šių 3 grupių trūksta. Be to, šių trijų grupių vaidmuo atskirais atvejais gali būti nevienodai svarbus, ypač kai tai liečia valstybės vaidmenį korporacinėje sistemoje. Vyriausybės kišimosi lygis gali būti nuo dominavimo ir sąlygų diktavimo kitiems 2 partneriams iki pasyvaus jų susitarimų stebėjimo. Dažnai vyriausybės vaidmuo sukuriant aukščiausio lygio darbo ir verslo organizacijas yra lemtingas, nes be vyriausybės aktyvaus vaidmens šios organizacijos greičiausiai išvis nebūtų atsiradusios, ypač kalbiškai ir etniškai fragmentuotose valstybėse.
Svarbu tai, kad demokratinio arba liberalaus korporatizmo atveju interesų grupių skaičius nėra ribojamas, tačiau tik tam tikras grupių yra vyriausybės pripažįstami korporacinės sistemos partneriai. Valstybė neapriboja į korporacijas neįeinančių grupių veikimo laisvės, nors ir suteikia privilegijas pripažintoms asociacijoms. Už šių grupių (makro lygmenyje tai profsąjungos ir darbdavių asociacijos) įsitraukimą vyriausybė gali joms suteikti paramą, pvz., užsiimti aktyviu kitų dviejų partnerių subsidijavimu, siekdama jų stabilumo arba viešo vyriausybės palaikymo iš jų pusės.
Efektyviam trijų partnerių veikimui būtina, kad kiekvienas iš jų turėtų veto teisę priimant sprendimus. Taip pat sėkmingam korporatizmo funkcionavimui būtina, kad profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos sugebėtų organizuotis į vieningas centrines organizacijas, kurios galėtų efektyviai įtakoti savo narių organizacijų elgesį. Šalyse, kur profsąjungos yra susiskaldžiusios ideologiniu pagrindu ir tarp jų vyksta konkurencija, bendras profsąjungų atstovavimas nacionaliniame lygmenyje labai sudėtingas ir reikalauja intensyvaus vyriausybės tarpininkavimo įkuriant profesinių sąjungų interesų atstovavimo sistemą.
Korporatizmo idėja yra priešinga pliuralizmui, pagal kurį dėl įtakos politinių sprendimų priėmimui varžosi neribotas skaičius organizuotų grupių. Korporatizmo šalininkų teigimu daugumoje modernių demokratijų pliuralistinė sistema dera su korporatizmo elementais. Galima teigti, kad korporatizmo teorija yra iššūkis pliuralistinei demokratijos versijai, nes korporatistinėje sistemoje „elitai veikiau suokalbiauja, o ne konkuruoja“. Korporacinėje sistemoje kova tarp darbininkų klasės ir darbdavių vyksta sudėtingoje sistemoje, veikiau panašioje į , nei į tikrą kovą. Dėl to suprantama, kodėl korporatizmas dažniausiai siejamas su socialdemokratinių partijų, kurios siekia suderinti verslo ir darbo interesus siekiant gerovės ir teisingumo, valdymu.
Pasekmės politinei sistemai
Trišalės korporatistinės interesų derinimo sistemos įsigalėjimas turi svarbių pasekmių visai politinei sistemai, nes joje didelė dalis svarbių sprendimų daroma aplenkiant parlamentą, kuris faktiškai tik formaliai tvirtina be jo dalyvavimo priimtus sprendimus. Didesnį vaidmenį už teritorinę atstovavimo sistemą (parlamentas) ima įgauti funkcinis atstovavimas ir sprendimų priėmimo procesas persikelia už parlamento įtakos ribų. Dėl to piliečių ir jų teritoriškai renkamų atstovų įtaka sprendimų priėmimui sumažėja, o politinis dalyvavimas tampa organizuotų elitų prerogatyva.
Pagrindinis korporatizmo priešininkų kaltinimas korporatyvistinei sistemai yra tai, kad ji lengvai subiurokratėja, praranda ryšį su realybe, stabdo būtinus pokyčius. Kita vertus priešingybe korporatizmui laikomas pliuralizmas naujosios dešinės politikų taip pat kritikuojamas dėl to, kad veda prie stagnacijos ir visuomenės gerovės žlugimo, besivaržant partikuliaristiniams interesams.
Istorija
Korporatizmo šaknis galime rasti XIX a. Katalikų bažnyčios visuomeninėse doktrinose. Korporatizmas buvo iškeliamas kaip atsvara komunistinėms ir liberalioms idėjoms. Korporatizmo idėjos aiškios popiežiaus Pijaus XI 1931 m. gegužės 15 d. paskelbtoje enciklikoje Quadragesimo Anno. Dar gilesnes korporatizmo šaknis galime rasti viduramžių solidarumu besiremiančių organizacijų – gildijų ir veikloje.
Korporacinės sistemos pirmiausia bandytos diegti nedemokratinėse šalyse ir buvo susijusios su autoritarine valdymo sistema. Klasikiniu nedemokratinio korporatyvizmo šalimi gali būti laikoma diktatoriaus Salazaro valdoma Portugalija. Ispanijoje generolo F. Franko valdymo laikotarpiu taip pat įgyvendinta korporatizmo forma. B. Musolinio Italija taip pat bandyta tvarkyti korporatizmo pagrindais. Dėl šios istorinės patirties korporatizmas ilgą laiką buvo siejamas su autoritarizmu ir tapo ilgą laiką politologų vengiama tema.
Modernaus korporatizmo teorija iškilo apie 70-uosius XX a. metus, siekiant paaiškinti prieštaravimus iškylančius pliuralizmo teoriją taikant mažosioms Europos demokratijoms. Bandoma išsiaiškinti kaip valstybė integruoja verslo ir darbo interesus sprendžiant makroekonomines valstybės problemas, tokias kaip infliacijos reguliavimas arba bedarbystė.
Poreikis kurti korporacinę sistemą, jos šalininkų teigimu, atsirado dėl centralizacijos ir monopolizacijos tendencijų ekonomikoje. Atsirado stambių savininkų interesus ginanti grupė. Kaip atsakas jai atsirado profesinių sąjungų federacijos. Dėl besiplečiančių valstybės funkcijų susiformavo ir valstybės - aparato korporacija. Vieną svarbiausių postūmių akademinei diskusijai padarė Philippe Schmitter straipsnis „Vis dar korporatizmo amžius?“ išspausdintas 1974 m. ir apibrėžęs pagrindinius korporatizmo bruožus.
Klasikiniais demokratinio neokorporatizmo pavyzdžiais laikoma Austrija, Nyderlandai, Šveicarija, Skandinavijos šalys (Švedija, Norvegija, Danija). Daug, nors ir nepakankamai institucionalizuoto korporatizmo bruožų yra Vokietijoje. Čia profsąjungų ir darbdavių aukščiausio lygio organizacijos taip pat turi nuolatinę konsultacijų ir susitarimų sistemą, reguliuojančią sprendimus pramonės sferoje. Tai pasiekiama dėl didelio į stambiausią sąjungą susivienijusių profsąjungų disciplinuotumu ir įtaka, tačiau vyriausybės vaidmuo šioje sistemoje nėra tiesioginis ir atviras.
Prie korporatyvinių valstybių paprastai nepriskiriama Jungtinė Karalystė taip pat turi tam tikrą „korporacinį pagrindą“, kuris neperaugo į korporatistinę struktūrą, nepaisant tam tikrų leiboristų vyriausybės pastangų. 1962 m. įkurtos Nacionalinės vystymosi tarybos darbas pasirodė esąs nepakankamai efektyvus. Pagrindine priežastimi paprastai nurodoma tai, kad vyriausybė nesugebėjo vykdyti politikos per šią tarybą, nes profsąjungų kongresas, vienijantis Jungtinės Karalystės profsąjungas, ir Britų pramonės konfederacija, vienijanti verslininkus, nebuvo pakankamai struktūruotos, kad savo sprendimus primestų savo narėms organizacijoms. Devintajame dešimtmetyje vyriausybės bandymas įtraukti į „socialinį kontraktą“ vien tik profsąjungas, nesitariant su darbdaviais (t. y. bandant kurti binarę korporacinę struktūrą) taip pat nepavyko dėl profsąjungų nesugebėjimo deleguoti interesų ir laikytis vieningos pozicijos.
Panaši situacija yra ir Prancūzijoje, kur, išskyrus žemės ūkio politiką, korporatizmo praktiškai nėra. Priežastys – susiskaldžiusios profsąjungos, kurios dažnai ir nepakankamai reprezentatyvios. Be to, viena iš profsąjungų yra kontroliuojama komunistų, kurie nelabai linkę bendradarbiauti su vyriausybe.
Korporatizmo elementų yra visose šiuolaikinėse demokratijose, tarp jų ir Lietuvoje („Trišalė taryba“). Korporatyvine galima apibūdinti beveik visų Vakarų Europos demokratijų žemės ūkio sprendimų priėmimo politiką.
Nuorodos
- Dunleavy, Patrick and Brendan O'Leary. Valstybės teorijos (Vilnius:Pradai, 1996), p.173. ISBN 9789986752530
- David Held. Models of Democracy.- Polity Press, 1996. ISBN 9780745617497
- Dunleavy, Patrick and Brendan O'Leary. Valstybės teorijos (Vilnius:Pradai, 1996), p.158. ISBN 9789986752530
- Birch, Anthony H. The concepts and theories of modern democracy (London: Rutledge, 1993), p. 198. ISBN 9780415091084
- Ralf Dahrendorf. Modernus socialinis konfliktas (Vilnius: Pradai, 1996), p.88. ISBN 9986405912
- Birch, Anthony H. The British Systems of Government.- (London: Allen and Unwin, 1986), p.110. ISBN 9780043201930. Taip pat Birch, Anthony H. The concepts and theories of modern democracy (London: Rutledge, 1996), p. 199. ISBN 9780415091084
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Neokorporatyvizmas, Kas yra Neokorporatyvizmas? Ką reiškia Neokorporatyvizmas?
Neokorporatyvizmas korporatyvizmas terminas vartojamas siekiant atskirti siuolaikinį korporatyvizma nuo viduramziu ar nedemokratinio valdymo formu Neokorporatyvizmas interesu atstovavimo sistema kur interesai sujungti į akivaizdzias privalomas baigtines santykinai nekonkuruojancias hierarchiskai sutvarkytas grupes Sioms grupems priklauso reprezentacijos teise tam tikroje srityje ir jos įtraukiamos į nuolatine institucionalizuota susitarimu sistema Sios grupes yra pripazįstamos jei ne sukurtos valstybes aparato mainais uz valstybes kontrole renkant ju lyderius bei isryskinant ju reikalavimus Reiksmingomis interesu grupemis paprastai laikoma pramones vadovybe zemes ukio prekybos sajungos bei profesines sajungos Apibreziant siauriau korporatyvizmas yra formali arba neformali uzparlamentine susitarimu sistema pagal kuria pagrindiniai sprendimai apie ekonomine ir socialine strategija derinami tarp vyriausybes instituciju arba specialiu organu verslo asociaciju ir profesiniu sajungu atstovu Sis apibrezimas naudoja populiariausia trisale korporatizmo samprata nors realybeje galimi atvejai kai vienos is siu 3 grupiu truksta Be to siu triju grupiu vaidmuo atskirais atvejais gali buti nevienodai svarbus ypac kai tai liecia valstybes vaidmenį korporacineje sistemoje Vyriausybes kisimosi lygis gali buti nuo dominavimo ir salygu diktavimo kitiems 2 partneriams iki pasyvaus ju susitarimu stebejimo Daznai vyriausybes vaidmuo sukuriant auksciausio lygio darbo ir verslo organizacijas yra lemtingas nes be vyriausybes aktyvaus vaidmens sios organizacijos greiciausiai isvis nebutu atsiradusios ypac kalbiskai ir etniskai fragmentuotose valstybese Svarbu tai kad demokratinio arba liberalaus korporatizmo atveju interesu grupiu skaicius nera ribojamas taciau tik tam tikras grupiu yra vyriausybes pripazįstami korporacines sistemos partneriai Valstybe neapriboja į korporacijas neįeinanciu grupiu veikimo laisves nors ir suteikia privilegijas pripazintoms asociacijoms Uz siu grupiu makro lygmenyje tai profsajungos ir darbdaviu asociacijos įsitraukima vyriausybe gali joms suteikti parama pvz uzsiimti aktyviu kitu dvieju partneriu subsidijavimu siekdama ju stabilumo arba vieso vyriausybes palaikymo is ju puses Efektyviam triju partneriu veikimui butina kad kiekvienas is ju turetu veto teise priimant sprendimus Taip pat sekmingam korporatizmo funkcionavimui butina kad profesines sajungos ir darbdaviu organizacijos sugebetu organizuotis į vieningas centrines organizacijas kurios galetu efektyviai įtakoti savo nariu organizaciju elgesį Salyse kur profsajungos yra susiskaldziusios ideologiniu pagrindu ir tarp ju vyksta konkurencija bendras profsajungu atstovavimas nacionaliniame lygmenyje labai sudetingas ir reikalauja intensyvaus vyriausybes tarpininkavimo įkuriant profesiniu sajungu interesu atstovavimo sistema Korporatizmo ideja yra priesinga pliuralizmui pagal kurį del įtakos politiniu sprendimu priemimui varzosi neribotas skaicius organizuotu grupiu Korporatizmo salininku teigimu daugumoje moderniu demokratiju pliuralistine sistema dera su korporatizmo elementais Galima teigti kad korporatizmo teorija yra issukis pliuralistinei demokratijos versijai nes korporatistineje sistemoje elitai veikiau suokalbiauja o ne konkuruoja Korporacineje sistemoje kova tarp darbininku klases ir darbdaviu vyksta sudetingoje sistemoje veikiau panasioje į nei į tikra kova Del to suprantama kodel korporatizmas dazniausiai siejamas su socialdemokratiniu partiju kurios siekia suderinti verslo ir darbo interesus siekiant geroves ir teisingumo valdymu Pasekmes politinei sistemaiTrisales korporatistines interesu derinimo sistemos įsigalejimas turi svarbiu pasekmiu visai politinei sistemai nes joje didele dalis svarbiu sprendimu daroma aplenkiant parlamenta kuris faktiskai tik formaliai tvirtina be jo dalyvavimo priimtus sprendimus Didesnį vaidmenį uz teritorine atstovavimo sistema parlamentas ima įgauti funkcinis atstovavimas ir sprendimu priemimo procesas persikelia uz parlamento įtakos ribu Del to pilieciu ir ju teritoriskai renkamu atstovu įtaka sprendimu priemimui sumazeja o politinis dalyvavimas tampa organizuotu elitu prerogatyva Pagrindinis korporatizmo priesininku kaltinimas korporatyvistinei sistemai yra tai kad ji lengvai subiurokrateja praranda rysį su realybe stabdo butinus pokycius Kita vertus priesingybe korporatizmui laikomas pliuralizmas naujosios desines politiku taip pat kritikuojamas del to kad veda prie stagnacijos ir visuomenes geroves zlugimo besivarzant partikuliaristiniams interesams IstorijaKorporatizmo saknis galime rasti XIX a Kataliku baznycios visuomeninese doktrinose Korporatizmas buvo iskeliamas kaip atsvara komunistinems ir liberalioms idejoms Korporatizmo idejos aiskios popieziaus Pijaus XI 1931 m geguzes 15 d paskelbtoje enciklikoje Quadragesimo Anno Dar gilesnes korporatizmo saknis galime rasti viduramziu solidarumu besiremianciu organizaciju gildiju ir veikloje Korporacines sistemos pirmiausia bandytos diegti nedemokratinese salyse ir buvo susijusios su autoritarine valdymo sistema Klasikiniu nedemokratinio korporatyvizmo salimi gali buti laikoma diktatoriaus Salazaro valdoma Portugalija Ispanijoje generolo F Franko valdymo laikotarpiu taip pat įgyvendinta korporatizmo forma B Musolinio Italija taip pat bandyta tvarkyti korporatizmo pagrindais Del sios istorines patirties korporatizmas ilga laika buvo siejamas su autoritarizmu ir tapo ilga laika politologu vengiama tema Modernaus korporatizmo teorija iskilo apie 70 uosius XX a metus siekiant paaiskinti priestaravimus iskylancius pliuralizmo teorija taikant mazosioms Europos demokratijoms Bandoma issiaiskinti kaip valstybe integruoja verslo ir darbo interesus sprendziant makroekonomines valstybes problemas tokias kaip infliacijos reguliavimas arba bedarbyste Poreikis kurti korporacine sistema jos salininku teigimu atsirado del centralizacijos ir monopolizacijos tendenciju ekonomikoje Atsirado stambiu savininku interesus ginanti grupe Kaip atsakas jai atsirado profesiniu sajungu federacijos Del besiplecianciu valstybes funkciju susiformavo ir valstybes aparato korporacija Viena svarbiausiu postumiu akademinei diskusijai padare Philippe Schmitter straipsnis Vis dar korporatizmo amzius isspausdintas 1974 m ir apibrezes pagrindinius korporatizmo bruozus Klasikiniais demokratinio neokorporatizmo pavyzdziais laikoma Austrija Nyderlandai Sveicarija Skandinavijos salys Svedija Norvegija Danija Daug nors ir nepakankamai institucionalizuoto korporatizmo bruozu yra Vokietijoje Cia profsajungu ir darbdaviu auksciausio lygio organizacijos taip pat turi nuolatine konsultaciju ir susitarimu sistema reguliuojancia sprendimus pramones sferoje Tai pasiekiama del didelio į stambiausia sajunga susivienijusiu profsajungu disciplinuotumu ir įtaka taciau vyriausybes vaidmuo sioje sistemoje nera tiesioginis ir atviras Prie korporatyviniu valstybiu paprastai nepriskiriama Jungtine Karalyste taip pat turi tam tikra korporacinį pagrinda kuris neperaugo į korporatistine struktura nepaisant tam tikru leiboristu vyriausybes pastangu 1962 m įkurtos Nacionalines vystymosi tarybos darbas pasirode esas nepakankamai efektyvus Pagrindine priezastimi paprastai nurodoma tai kad vyriausybe nesugebejo vykdyti politikos per sia taryba nes profsajungu kongresas vienijantis Jungtines Karalystes profsajungas ir Britu pramones konfederacija vienijanti verslininkus nebuvo pakankamai strukturuotos kad savo sprendimus primestu savo narems organizacijoms Devintajame desimtmetyje vyriausybes bandymas įtraukti į socialinį kontrakta vien tik profsajungas nesitariant su darbdaviais t y bandant kurti binare korporacine struktura taip pat nepavyko del profsajungu nesugebejimo deleguoti interesu ir laikytis vieningos pozicijos Panasi situacija yra ir Prancuzijoje kur isskyrus zemes ukio politika korporatizmo praktiskai nera Priezastys susiskaldziusios profsajungos kurios daznai ir nepakankamai reprezentatyvios Be to viena is profsajungu yra kontroliuojama komunistu kurie nelabai linke bendradarbiauti su vyriausybe Korporatizmo elementu yra visose siuolaikinese demokratijose tarp ju ir Lietuvoje Trisale taryba Korporatyvine galima apibudinti beveik visu Vakaru Europos demokratiju zemes ukio sprendimu priemimo politika NuorodosDunleavy Patrick and Brendan O Leary Valstybes teorijos Vilnius Pradai 1996 p 173 ISBN 9789986752530 David Held Models of Democracy Polity Press 1996 ISBN 9780745617497 Dunleavy Patrick and Brendan O Leary Valstybes teorijos Vilnius Pradai 1996 p 158 ISBN 9789986752530 Birch Anthony H The concepts and theories of modern democracy London Rutledge 1993 p 198 ISBN 9780415091084 Ralf Dahrendorf Modernus socialinis konfliktas Vilnius Pradai 1996 p 88 ISBN 9986405912 Birch Anthony H The British Systems of Government London Allen and Unwin 1986 p 110 ISBN 9780043201930 Taip pat Birch Anthony H The concepts and theories of modern democracy London Rutledge 1996 p 199 ISBN 9780415091084