Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mtvakazis Mthwakazi ikikolonijinės Afrikos valstybė gyvavusi XIX a diddžiojoje dalyje dabartinės Zimbabvės teritorijos V
Ndebelių karalystė
Mtvakazis (Mthwakazi) – ikikolonijinės Afrikos valstybė gyvavusi XIX a. diddžiojoje dalyje dabartinės Zimbabvės teritorijos. Vakaruose valstybė yra dažniau žinoma ją sukūrusios tautos () pavadinimu: Ndebelė, Matabelė, Matabelelandas. Valstybės dinastija buvo vadinama Khumalo dinastija (Khumalo).
| Mthwakazi Mtvakazis | ||||
| buvusi karalystė | ||||
| ||||
| Sostinė | Bulavajas | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Nkosi | ||||
| 1857–1868 | Mzilikazis | |||
| 1868–1894 | Lobengula | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Įkūrimas | 1840 m., 1840 | |||
| - Antrasis matabelių karas | 1896 m. | |||
Istorija
Iki ndebelių atėjimo į Zimbabvės plynaukštę regioną valdė Rozvių karalystė. Tačiau ją nuo XVIII a. pabaigoje siaubė sausra, vidiniai genčių judėjimai bei puolimai iš kaimyninių šalių. Tuo pat metu į pietus nuo Rozvių imperijos (į pietus nuo Limpopo) konsolidavosi gentys, sukūrę savo valstybes , , o vėliau – . Šiuose įvykiuose atsidūrė ngunių Khumalo klanas, vadovaujamas . Iš pradžių palaikęs Zulu valdovo Šakos pusę, vėliau Mzilikazis išvedė savo klaną (apie 20 tūkst. žmonių) į šiaurę, apie 1838 m. persikeldamas per Limpopo. Iš pradžių jis migravo į dab. Botsvanos teritoriją, vėliau į dab. Zambiją, kol apie 1840 m. iš šiaurės vėl migravo į pietus, t. y. į Rozvių valstybės teritorijas. Čia jis rado nusiaubtą karalystę, kurią prieš keletą metų buvo nusiaubusi kita ngunių grupuotė – vadovaujami .
Mzilikazis įsitvirtino netoli nuo Rozvių sostinės , naujai įkurtoje gyvenvietėje, pavadintoje Bulavajo (tai reiškė „skerdynių vieta“) ir čia įkūrė savo karalystę. Iš čia jis kovojo su paskutiniuoju rozvių valdovu , kol jį galutinai nugalėjo 1857 m. Tuo metu khumalo klanas, jau vadinamas , jau turėjo kontrolę visoje buvusioje Rozvių imperijos teritorijose, t. y. apėmė beveik visą dabartinę Zimbabvę. Mzilikaziui pavyko sutvirtinti centrinę valdžią per ypač karingus būrius, kurie rezidavo įtvirtintose gyvenvietėse. Visa karalystė buvo paremta karine jėga ir agresija prieš vietos gyventojus (kalangus ir šonus).
Po Mzilikazio mirties 1868 m. karalystėje prasidėjo pilietinis karas dėl paveldėjimo, kuriame pergalę šventė . Jis savo valdymo metu tiesiogiai susidūrė su augančiais europiečių interesais regione, kuriuos ypač domino aukso ištekliai. Mainais už gerovės prekes ir ginklus, jis pasirašė keletą kontroversiškų sutarčių su Britų imperija. Viena jų, 1888 m. Rudo koncesija, suteikė britų atstovui Sesiliui Rodui visas teises į karalystės mineralinius išteklius. Tai leido įkurti ir sudarė prielaidas krašto kolonizacijai.
1891 m. Britai užėmė šiaurines karalystės teritorijas (Mašonalandą). 1893 m. ndebelių įvykdyti žiaurumai prieš vietos gyventojus šonus tapo britams pretekstu užpulti Lobengulos karalystę, taip pradedant . Nors jo metu Lobengulos pajėgos buvo apie 100 tūkst., o britų – vos 700 karių, britų pusėje buvo to meto modernios technologijos ir šaunamieji ginklai, dėl ko karas pasibaigė visiška britų pergale. Sunaikinus Bulavają, Lobengulai pavyko pabėgti, tačiau jau 1894 m. jis mirė neaiškiomis aplinkybėmis, palikdamas karalystę be valdovo.
Ndebelių ir šonų bei kalangų pasipriešinimas britams tęsėsi iki 1896 m., tačiau buvo galutinai nuslopintas, ir karalystės teritorijos inkorporuotos į Pietų Rodeziją.
Valdovai
- 1821 - 1868 ka Mthsobana Khumalo
- 1837 - 1839 ka Mzilikazi Khumalo (išrinktas karaliumi laikinai dingus Mzilikaziui)
- 1868 - 1870 ka Mzingeli Khumalo (regentas, valdęs iki įsitvirtinant Lobengulai)
- 1870 - 1894 ka Mzilikazi Khumalo
- 1894 - 1896 Khumalo (regentas)
- 1896 ka Lopengule Khumalo (nepripažintas Britų vyriausybės)
Nuorodos
- Gray, Richard. The Cambridge History of Africa, Volume 4. Cambridge University Press.
- Msindo, Enocent. 2012. Ethnicity in Zimbabwe: Transformations in Kalanga and Ndebele Societies 1860–1990. University of Rochester Press. p. 35-36.
| Mfekanės valstybės ir jų įkūrėjai | |
|---|---|
| : () | () | (Šaka) | () | () | Svaziai () | Mtvakazis () Soto-Tsvana: Bapedi () | Basotai (Mošoešoe I) | () | Tsvanai | Bamangvatai | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ndebelių karalystė, Kas yra Ndebelių karalystė? Ką reiškia Ndebelių karalystė?
Mtvakazis Mthwakazi ikikolonijines Afrikos valstybe gyvavusi XIX a diddziojoje dalyje dabartines Zimbabves teritorijos Vakaruose valstybe yra dazniau zinoma ja sukurusios tautos pavadinimu Ndebele Matabele Matabelelandas Valstybes dinastija buvo vadinama Khumalo dinastija Khumalo Mthwakazi Mtvakazisbuvusi karalyste 1840 1896 Location ofSostine BulavajasValdymo forma monarchijaNkosi 1857 1868 Mzilikazis 1868 1894 LobengulaEra Naujieji laikai Įkurimas 1840 m 1840 Antrasis matabeliu karas 1896 m IstorijaLobengula Mtvakazio karalius Iki ndebeliu atejimo į Zimbabves plynaukste regiona valde Rozviu karalyste Taciau ja nuo XVIII a pabaigoje siaube sausra vidiniai genciu judejimai bei puolimai is kaimyniniu saliu Tuo pat metu į pietus nuo Rozviu imperijos į pietus nuo Limpopo konsolidavosi gentys sukure savo valstybes o veliau Siuose įvykiuose atsidure nguniu Khumalo klanas vadovaujamas Is pradziu palaikes Zulu valdovo Sakos puse veliau Mzilikazis isvede savo klana apie 20 tukst zmoniu į siaure apie 1838 m persikeldamas per Limpopo Is pradziu jis migravo į dab Botsvanos teritorija veliau į dab Zambija kol apie 1840 m is siaures vel migravo į pietus t y į Rozviu valstybes teritorijas Cia jis rado nusiaubta karalyste kuria pries keleta metu buvo nusiaubusi kita nguniu grupuote vadovaujami Mzilikazis įsitvirtino netoli nuo Rozviu sostines naujai įkurtoje gyvenvieteje pavadintoje Bulavajo tai reiske skerdyniu vieta ir cia įkure savo karalyste Is cia jis kovojo su paskutiniuoju rozviu valdovu kol jį galutinai nugalejo 1857 m Tuo metu khumalo klanas jau vadinamas jau turejo kontrole visoje buvusioje Rozviu imperijos teritorijose t y apeme beveik visa dabartine Zimbabve Mzilikaziui pavyko sutvirtinti centrine valdzia per ypac karingus burius kurie rezidavo įtvirtintose gyvenvietese Visa karalyste buvo paremta karine jega ir agresija pries vietos gyventojus kalangus ir sonus Po Mzilikazio mirties 1868 m karalysteje prasidejo pilietinis karas del paveldejimo kuriame pergale svente Jis savo valdymo metu tiesiogiai susidure su auganciais europieciu interesais regione kuriuos ypac domino aukso istekliai Mainais uz geroves prekes ir ginklus jis pasirase keleta kontroversisku sutarciu su Britu imperija Viena ju 1888 m Rudo koncesija suteike britu atstovui Sesiliui Rodui visas teises į karalystes mineralinius isteklius Tai leido įkurti ir sudare prielaidas krasto kolonizacijai Sanganio musis pirmajame matabeliu kare 1891 m Britai uzeme siaurines karalystes teritorijas Masonalanda 1893 m ndebeliu įvykdyti ziaurumai pries vietos gyventojus sonus tapo britams pretekstu uzpulti Lobengulos karalyste taip pradedant Nors jo metu Lobengulos pajegos buvo apie 100 tukst o britu vos 700 kariu britu puseje buvo to meto modernios technologijos ir saunamieji ginklai del ko karas pasibaige visiska britu pergale Sunaikinus Bulavaja Lobengulai pavyko pabegti taciau jau 1894 m jis mire neaiskiomis aplinkybemis palikdamas karalyste be valdovo Ndebeliu ir sonu bei kalangu pasipriesinimas britams tesesi iki 1896 m taciau buvo galutinai nuslopintas ir karalystes teritorijos inkorporuotos į Pietu Rodezija Valdovai1821 1868 ka Mthsobana Khumalo 1837 1839 ka Mzilikazi Khumalo isrinktas karaliumi laikinai dingus Mzilikaziui 1868 1870 ka Mzingeli Khumalo regentas valdes iki įsitvirtinant Lobengulai 1870 1894 ka Mzilikazi Khumalo 1894 1896 Khumalo regentas 1896 ka Lopengule Khumalo nepripazintas Britu vyriausybes NuorodosGray Richard The Cambridge History of Africa Volume 4 Cambridge University Press Msindo Enocent 2012 Ethnicity in Zimbabwe Transformations in Kalanga and Ndebele Societies 1860 1990 University of Rochester Press p 35 36 Mfekanes valstybes ir ju įkurejai Saka Svaziai Mtvakazis Soto Tsvana Bapedi Basotai Mosoesoe I Tsvanai Bamangvatai