NauriečiaiNauriečių jaunuoliai 1914 m Gyventojų skaičius 10 15 000Populiacija šalyse Nauru Australija FidžisKalba os nau
Nauriečiai

Nauriečiai | |
---|---|
Nauriečių jaunuoliai (1914 m.) | |
Gyventojų skaičius | ~10–15 000 |
Populiacija šalyse | Nauru Australija Fidžis |
Kalba (-os) | nauriečių, anglų |
Vėliava | |
Religijos | krikščionybė (protestantų bažnyčia, katalikybė) |
Giminingos etninės grupės | gilbertiečiai, maršaliečiai, kiti mikroneziečiai |
Vikiteka: | Nauriečiai |
Nauriečiai arba naurai (dei naoero) – Okeanijos tauta, susidariusi Nauru saloje Mikronezijoje. Taip pat gyvena Australijoje, Fidžyje. Populiacija apie 10–15 000 žmonių. Vartoja nauriečių kalbą, taip pat kalba angliškai, Nauru anglų pidžinu. Tikintieji – krikščionys protestantai, yra katalikų (apie trečdalis).
Nauriečiai – mišrios kilmės tauta. Jų etnogenezėje greičiausiai dalyvavo ir melaneziečiai, ir polineziečiai, ir mikroneziečiai, palikę pėdsakų nauriečių kultūroje, tačiau nei kada sala apgyvendinta (prieš 5000 ar 3000 metų), nei kokiu būdu skirtingos tautos sumišo (ar pačioje Nauru saloje, ar dar prieš tai), neaišku. Šiuolaikinė nauriečių tauta susidarė XIX a. pabaigoje sumišus Nauru salos čiabuviams ir Kiribačio gyventojams. 1920 m. smarkiai nukentėjo nuo gripo epidemijos. XX a. antroje pusėje – daug nauriečių turėjo viršsvorį ir kentėjo nuo diabeto.
Iki XX a. pradžios būta 12 matrilinijinių giminių (deibojai, eamvidamitai, eamvidarai, eamvitai, eamgumai, eanai, emėjai, eorarai, iruciai, iruvai, iviai ir ranibokai; jas dabar žymi dvylikos spindulių žvaigždė Nauru vėliavoje). Iruvai buvo XIX a. atėjūnai iš Kiribačio, o ivių ir irucių giminių linijos nunyko japonų okupacijos metu. Nauriečių visuomenėje vyravo luominė hierarchija (išsiskyrė vyresniųjų ir jaunesniųjų giminės narių, vergų grupės). Vyresnieji (temonibai) – senoliai, kaip tikėta, turėję maginių galių; jaunesnieji (amenagamiai) – didžioji dalis populiacijos; ir vergai (icijai) – paprastai tokiais tapę kaip karo grobis.
Tradiciškai vertėsi žemdirbyste (kokospalmės, pandanai, bananai), žvejyba (Anabaro ir Buados lagūnose veisė pienžuves). XX a. antroje pusėje daug perėjo dirbti į fosfatų gavybos pramonę. Dabar gyvena mažosiomis šeimomis, europietiško tipo būstuose.
- Nauriečių karys (~1880 m.)
- Naurietės Arenibeko kaime (1896 m.)
- Nauriečių policininkai
- Nauriečių karališkoji giminė (1890 m.)
Šaltiniai
- Vaughan Rapatahana, Pauline Bunce, English Language as Hydra– Its Impacts on Non-English Language Cultures. Multilingual Matters, 2012.
- First Sitting of the Fourteenth Meeting September 29th, 2004 Archyvuota kopija 2022-07-04 iš Wayback Machine projekto., naurugov.nr
- Ethnografie // Nauru: Eine Informationsseite der Deutsch-Nauruischen-Gesellschaft Archyvuota kopija 2008-05-09 iš Wayback Machine projekto.
- Беликов В. И. Происхождение и миграции полинезийцев (по лингвистическим данным) // Пути развития Австралии и Океании: история, экономика, этнография : Сб. – М.: Наука, 1981. – С. 243–254.
- Imantas Melianas. Nauriečiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- История Науру
- Южнотихоокеанский секретариат – Науруанский план развития аквакультур.
- Науру,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nauriečiai, Kas yra Nauriečiai? Ką reiškia Nauriečiai?
NaurieciaiNaurieciu jaunuoliai 1914 m Gyventoju skaicius 10 15 000Populiacija salyse Nauru Australija FidzisKalba os naurieciu angluVeliavaReligijos krikscionybe protestantu baznycia katalikybe Giminingos etnines grupes gilbertieciai marsalieciai kiti mikronezieciaiVikiteka Naurieciai Naurieciai arba naurai dei naoero Okeanijos tauta susidariusi Nauru saloje Mikronezijoje Taip pat gyvena Australijoje Fidzyje Populiacija apie 10 15 000 zmoniu Vartoja naurieciu kalba taip pat kalba angliskai Nauru anglu pidzinu Tikintieji krikscionys protestantai yra kataliku apie trecdalis Naurieciai misrios kilmes tauta Ju etnogenezeje greiciausiai dalyvavo ir melanezieciai ir polinezieciai ir mikronezieciai palike pedsaku naurieciu kulturoje taciau nei kada sala apgyvendinta pries 5000 ar 3000 metu nei kokiu budu skirtingos tautos sumiso ar pacioje Nauru saloje ar dar pries tai neaisku Siuolaikine naurieciu tauta susidare XIX a pabaigoje sumisus Nauru salos ciabuviams ir Kiribacio gyventojams 1920 m smarkiai nukentejo nuo gripo epidemijos XX a antroje puseje daug naurieciu turejo virssvorį ir kentejo nuo diabeto Iki XX a pradzios buta 12 matrilinijiniu giminiu deibojai eamvidamitai eamvidarai eamvitai eamgumai eanai emejai eorarai iruciai iruvai iviai ir ranibokai jas dabar zymi dvylikos spinduliu zvaigzde Nauru veliavoje Iruvai buvo XIX a atejunai is Kiribacio o iviu ir iruciu giminiu linijos nunyko japonu okupacijos metu Naurieciu visuomeneje vyravo luomine hierarchija issiskyre vyresniuju ir jaunesniuju gimines nariu vergu grupes Vyresnieji temonibai senoliai kaip tiketa tureje maginiu galiu jaunesnieji amenagamiai didzioji dalis populiacijos ir vergai icijai paprastai tokiais tape kaip karo grobis Tradiciskai vertesi zemdirbyste kokospalmes pandanai bananai zvejyba Anabaro ir Buados lagunose veise pienzuves XX a antroje puseje daug perejo dirbti į fosfatu gavybos pramone Dabar gyvena mazosiomis seimomis europietisko tipo bustuose Naurieciu karys 1880 m Naurietes Arenibeko kaime 1896 m Naurieciu policininkai Naurieciu karaliskoji gimine 1890 m SaltiniaiVaughan Rapatahana Pauline Bunce English Language as Hydra Its Impacts on Non English Language Cultures Multilingual Matters 2012 First Sitting of the Fourteenth Meeting September 29th 2004 Archyvuota kopija 2022 07 04 is Wayback Machine projekto naurugov nr Ethnografie Nauru Eine Informationsseite der Deutsch Nauruischen Gesellschaft Archyvuota kopija 2008 05 09 is Wayback Machine projekto Belikov V I Proishozhdenie i migracii polinezijcev po lingvisticheskim dannym Puti razvitiya Avstralii i Okeanii istoriya ekonomika etnografiya Sb M Nauka 1981 S 243 254 Imantas Melianas Naurieciai Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 Istoriya Nauru Yuzhnotihookeanskij sekretariat Nauruanskij plan razvitiya akvakultur Nauru Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999