Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Naujosios Gvinėjos centrinis kalnagūbrisNaujosios Gvinėjos centrinis kalnagūbris Papua Naujojoje GvinėjojeŽemynas Okeani
Naujosios Gvinėjos centrinis kalnagūbris
| Naujosios Gvinėjos centrinis kalnagūbris | |
|---|---|
| Žemynas | Okeanija |
| Šalys | Papua Naujoji Gvinėja Indonezija |
| Aukščiausias taškas | Džajos kalnas, 4884 m |
| Uolienos | metamorfinės, vulkaninės |
| Susidarymo periodas | Kreida |
| Iškasenos | auksas, varis, nafta, gamtinės dujos |
Naujosios Gvinėjos centrinis kalnagūbris (angl. New Guinea Highlands, Central Range, indonez. Pegunungan Tengah) – kalnų grandinė, besidriekianti iš rytų į vakarus per Naujosios Gvinėjos salą. Susidaręs ties , Maokės, Vudlarko ir Paukščio Galvos pusiasalio tektoninių plokščių sandūra. Driekiasi iš rytų į vakarus 1900 km, plotis iki 165 km. Aukštis siekia 4884 m (Džajos kalnas).
Rytinę kalnagūbrio dalį sudaro Oveno Stenlio kalnagūbris, besidriekiantis per Papua pusiasalį (aukštis iki 4038 m, ), toliau – Arturo Gordono, Alberto Viktoro kalnagūbriai, Bismarko kalnagūbris (aukštis iki 4509 m, Vilhelmo k.), Viktoro Emanuelio kalnagūbris. Centrinėje masyvo dalyje iškilę Žvaigždžių kalnai (aukštis iki 4760 m, Mandalos k.). Vakarinėje dalyje (Irian Džajoje) iškilę Maokės kalnai, sudaryti iš Džajavidžajos ir Sudirmano kalnagūbrių. Tai aukščiausia Naujosios Gvinėjos centrinio kalnagūbrio dalis – nors yra šalia pusiaujo, kalnų viršūnes čia dengia ledynai. Pačiuose vakaruose grandinė per skaidosi į atskirus kalnų masyvus, besidriekiančius per Paukščio Galvos ir Bomberajaus pusiasalius.
Tarpukalnių slėniai derlingi, tankiai apgyvendinti. Žemdirbystė kalnuose pradėta plėtoti maždaug prieš 10 000 metų. Europiečiai šias atokias vietas pasiekė tik XX a. 4-ajame dešimtmetyje. Kalnuose išgaunamas auksas, vario rūda, nafta, gamtinės dujos.
Kalnų šlaituose auga Centrinio kalnagūbrio drėgnieji kalnų miškai (veši , , , araukarijos, notofagai, podokarpai). Aukštikalnėse – Centrinio kalnagūbrio subalpinės pievos su rododendrų, šilauogių, , krūmokšniais, taurėpaparčiais, žolėmis.
- Naujosios Gvinėjos topografinis žemėlapis. Ryškiai matyti per salą besidriekiantys kalnai
- Sudirmano kalnagūbris
- kalnuose
- Papuasų kaimas kalnuose
Šaltiniai
- Papua New Guinea. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- „Central Range montane rain forests“. Terrestrial Ecoregions. World Wildlife Fund.
- „Central Range sub-alpine grasslands“. Terrestrial Ecoregions. World Wildlife Fund.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Naujosios Gvinėjos centrinis kalnagūbris, Kas yra Naujosios Gvinėjos centrinis kalnagūbris? Ką reiškia Naujosios Gvinėjos centrinis kalnagūbris?
Naujosios Gvinejos centrinis kalnagubrisNaujosios Gvinejos centrinis kalnagubris Papua Naujojoje GvinejojeZemynas OkeanijaSalys Papua Naujoji Gvineja IndonezijaAuksciausias taskas Dzajos kalnas 4884 mUolienos metamorfines vulkaninesSusidarymo periodas KreidaIskasenos auksas varis nafta gamtines dujos Naujosios Gvinejos centrinis kalnagubris angl New Guinea Highlands Central Range indonez Pegunungan Tengah kalnu grandine besidriekianti is rytu į vakarus per Naujosios Gvinejos sala Susidares ties Maokes Vudlarko ir Paukscio Galvos pusiasalio tektoniniu ploksciu sandura Driekiasi is rytu į vakarus 1900 km plotis iki 165 km Aukstis siekia 4884 m Dzajos kalnas Rytine kalnagubrio dalį sudaro Oveno Stenlio kalnagubris besidriekiantis per Papua pusiasalį aukstis iki 4038 m toliau Arturo Gordono Alberto Viktoro kalnagubriai Bismarko kalnagubris aukstis iki 4509 m Vilhelmo k Viktoro Emanuelio kalnagubris Centrineje masyvo dalyje iskile Zvaigzdziu kalnai aukstis iki 4760 m Mandalos k Vakarineje dalyje Irian Dzajoje iskile Maokes kalnai sudaryti is Dzajavidzajos ir Sudirmano kalnagubriu Tai auksciausia Naujosios Gvinejos centrinio kalnagubrio dalis nors yra salia pusiaujo kalnu virsunes cia dengia ledynai Paciuose vakaruose grandine per skaidosi į atskirus kalnu masyvus besidriekiancius per Paukscio Galvos ir Bomberajaus pusiasalius Tarpukalniu sleniai derlingi tankiai apgyvendinti Zemdirbyste kalnuose pradeta pletoti mazdaug pries 10 000 metu Europieciai sias atokias vietas pasieke tik XX a 4 ajame desimtmetyje Kalnuose isgaunamas auksas vario ruda nafta gamtines dujos Kalnu slaituose auga Centrinio kalnagubrio dregnieji kalnu miskai vesi araukarijos notofagai podokarpai Aukstikalnese Centrinio kalnagubrio subalpines pievos su rododendru silauogiu krumoksniais taurepaparciais zolemis Naujosios Gvinejos topografinis zemelapis Ryskiai matyti per sala besidriekiantys kalnai Sudirmano kalnagubris kalnuose Papuasu kaimas kalnuoseSaltiniaiPapua New Guinea Encyclopaedia Britannica Online www britannica com Central Range montane rain forests Terrestrial Ecoregions World Wildlife Fund Central Range sub alpine grasslands Terrestrial Ecoregions World Wildlife Fund