Naujoji Rytų Prūsija (arba Naujieji Rytprūsiai) (vok. Neuostpreußen, lenk. Prusy Nowowschodnie) – Prūsijos karalystės provincija 1795–1807 m. Centras – Varšuva. 1806 m. provincijoje gyveno 914 610 gyventojų, o plotas buvo apie 55,000 km². Ribojosi su Pietų Prūsija, Rytų Prūsija, Vakarų Galicija, Gardino gubernija ir Vilniaus gubernija.
| Naujosios Rytų Prūsijos provincija vok. Provinz Neuostpreußen lenk. Prusy Nowowschodnie | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
| Administracinis centras | Varšuva | |||
| Departamentai | 2 | |||
| Gyventojų | 914,610 (1806) | |||
| Plotas | 55 000 km² | |||
Istorija
redaguotiĮkurta iš užimtų per trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą lenkų ir lietuvių žemių tarp Vyslos, Bugo ir Nemuno.
Buvo suskirstyta į 2 departamentus ir 17 apskričių:
- Balstogės departamentas:
- Balstogės
- Bielsko
- Bebro
- Dambravos
- Drohičino
- Kalvarijos
- Lomžos
- Marijampolės
- Supraslio
- Vygrių
- Plocko departamentas:
- Lipno
- Mlavos
- Ostrolenkos
- Plocko
- Pšasnyšo
- Pultusko
- Vyšogrudo
Lietuvių žemės (Užnemunė) įėjo į Balstogės departamento 3 šiaurines apskritis (vok. Kreis) – Marijampolės, Kalvarijos ir Vygrių. Provinciją panaikino 1807 m. Tilžės taika, dauguma žemių įėjo į Napoleono įkurtą Varšuvos kunigaikštystę, o Balstogės sritis atiteko Rusijos imperijai.
Valdytojai
redaguoti- Johann Heinrich von Günther (1795–1796);
- Friedrich Leopold von Schrötter (1796–1807).
- Provincija 1807 m.
- ATR padalijimai
- Prūsija 1806 m.
- Prūsijos teritorijos
- Naujoji Rytų Prūsija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Naujoji Rytų Prūsija, Kas yra Naujoji Rytų Prūsija? Ką reiškia Naujoji Rytų Prūsija?