Naujasis šamanizmas

Naujasis šamanizmas (arba neošamanizmas) – bendras pavadinimas šiuolaikiniams šamanistiniams tikėjimams ir filosofinėms sistemoms. Daugumą jo pasekėjų sieja tikėjimas dvasiomis, kartais – enteogenų naudojimas, įvairios meditacijos formos. Pasekėjai dažnai praktikas konstruoja vieno ar kito pasaulio regiono (Sibiro, Pietų Amerikos ir kt.) šamaniškų tradicijų pagrindu; neretai teigia, kad jų išpažįstamas šamanizmas yra kažkurio seno tikėjimo tęsinys, pavyzdžiui, senovės druidų ar senovės baltų. Tačiau dažniausiai neošamanizmas bando remtis jau išnykusiais tikėjimais ir inkorporuoja tik dalį jų doktrinų ir praktikų, kurias pritaiko vakarietiškiems poreikiams.

Neošamanizmas yra svarbi Naujojo amžiaus tikėjimų dalis. Karlosas Kastaneda yra vienas iš įžymiausių neošamanizmo rašytojų.

Lietuvoje alternatyvaus religingumo praktikai šamanizmu susidomėjo vėlyvuoju sovietmečiu, XX a. 9-ajame dešimtmetyje, susipažinę su K. Kastanedos knygomis. XX-XXI a. veikia kelios grupės, užsiimančios praktikomis, siejamomis ir su Sibiro, ir su Pietų Amerikos tradicijomis, kai kuriais atvejais į jas įjungdamos baltiškų elementų.

Išnašos

1. Aleknaitė E. Neošamanizmas Lietuvoje: egzotiškų kultūrų žavesys, in „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“ Sud. M. Ališauskienė. VDU, Versus aureus, 2014 m. PDF
2. Aleknaitė-Škarubskė E., Pažėraitė A. Alternatyvus religingumas Lietuvoje: bendruomeniškumo formų kaita. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2024; Aleknaitė, E. Baltic Paganism in Lithuanian neoshamanic communities: Neoshamanic interpretations of a local Indo-European religious tradition. Nova religio: the journal of alternative and emergent religions. 2017, Vol. 20, iss. 3. P. 13-35. doi:10.1525/nr.2017.20.3.13.