Natūralizacija pilietybės suteikimas užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės apatridui PolitikaKiekviena
Natūralizacija

Natūralizacija – pilietybės suteikimas užsienio valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės (apatridui).
Politika
Kiekviena valstybė turi teisę nustatyti savas pilietybės įgijimo natūralizacijos būdu sąlygas. Vienos valstybės vykdo labai griežtą natūralizacijos politiką, o kitos – laisvesnę. Valstybėse, kuriose vyrauja ius sanguinis („kraujo teisės“) principas (Šveicarijoje, Vokietijoje), natūralizacija yra suprantama kaip nedažna kai kuriems individams teikiama privilegija; jos procedūra yra ilga ir sudėtinga, o kiekvienas pilietybės įgijimo prašymas yra kruopščiai ištiriamas. Šiuo atveju natūralizacija yra neskatinama ir neremiama.
Valstybėse, kuriose vyrauja ius soli („saulės teisės“) principas, natūralizacija yra aktyviai remiama. Jos procedūra yra paprasta, o daugumos pilietybės įgijimo prašymų tikrinimas yra paviršutiniškas. Pavyzdžiui, imigracijos šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje) pilietybė yra pagrįsta ius soli principu, kuriuo remiantis imigrantų vaikus yra lengva inkorporuoti į tautą. Šios šalys traktuoja imigrantus kaip būsimus piliečius, kurie pilietybę gali įgyti ius domicilli būdu.
Vis tik, nepaisant to, jog natūralizacijos politikos aspektai paliekami išimtinei suverenių valstybių kompetencijai, šalys ratifikavusios, pavyzdžiui, ar , kartu įsipareigoja laikytis ir šiose konvencijose įtvirtintų, natūralizacijos politiką reglamentuojančių, nuostatų. Europos Pilietybės Konvencijoje numatyta, kad kiekviena valstybė, esanti šios Konvencijos narė, įsipareigoja užtikrinti, kad jos teritorijoje teisėtai ir nuolat gyvenantys asmenys galėtų natūralizacijos būdu įgyti pilietybę. Taip pat, nustatant natūralizacijos sąlygas, laikotarpis, kurį asmuo privalo nuolat gyventi valstybės teritorijoje iki prašymo pateikimo dienos, negali būti ilgesnis kaip dešimt metų. Tuo tarpu Ženevos Konvencijoje šalims narėms įtvirtinta pareiga – palengvinti pilietybės įgijimo natūralizacijos būdu sąlygas bei pagreitinti pačią natūralizacijos procedūrą pabėgėliams. Šalys narės įpareigojamos atsižvelgti į ypatingą pabėgėlių statusą ir nereikalauti, jog šie iš savo kilmės valstybės institucijų gautų dokumentus, kuriuos paprastai turi pateikti valstybėje besinatūralizuojantis asmuo. Be to, privalu netaikyti kalbos žinių ir ankstesnės pilietybės atsisakymo reikalavimų.
Pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka sąlygos
Šalies pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jeigu jis atitinka nustatytas sąlygas. Bendrosios, dažniausiai būtinos sąlygos: tam tikrą laiką išgyventi šalyje (); atsisakyti ankstesnės pilietybės; turėti pastovų legalų pajamų šaltinį, būstą; pasižymėti geromis moralinėmis savybėmis (pavyzdžiui, turėti „švarią“ kriminalinę praeitį); gerbti šalies tradicijas ir principus; pateikti reikalingus dokumentus, kaip įrodymus apie gyvenimą šalyje (priešingu atveju, paaiškėjus apie netinkamus, padirbtus dokumentus, pilietybė gali būti atimta); išlaikyti valstybinės kalbos ir Konstitucijos bei istorijos pagrindų egzaminus; viešai prisiekti ištikimybę valstybei, kurios pilietybę asmuo siekia įgyti natūralizacijos būdu. Taip pat pasitaiko ir specifiškesnių natūralizacijos salygų. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad pilietybės suteikimas nekeltų pavojaus diplomatiniams santykiams su kitomis valstybėmis (Portugalija bei Liuksemburgas), asmuo siekiantis įgyti pilietybę būtų geros sveikatos būklės (Prancūzija) ar „sveiko proto“ (Jungtinė Karalystė), netarnautų kitų šalių kariniuose padaliniuose.
Natūralizacijos būdo porūšiai
jus domicilli, , , , , .
Šeimyninė natūralizacija
Šeimyninės natūralizacijos atveju pilietybės prašo sutuoktinis arba pilietybė suteikiama įvaikintam vaikui. Tokiais atvejais taikomos tam tikros natūralizacijos procedūrų ir sąlygų lengvatos.
pripažįsta kiekvienos valstybės teisę taikyti savo nacionalinius teisės aktus, sprendžiant kas gali tapti konkrečios valstybės piliečiu. Tačiau, tuo pačiu, Konvencija įtvirtina ir svarbią ją ratifikuojančių valstybių pareigą – atsižvelgti į konkrečias asmenų grupes, kurioms turi būti taikomos švelnesnės (facilitate) pilietybės įgijimo natūralizacijos būdu sąlygos. Nepaisant to, jog terminas „palengvinti“ (facilitate) nėra apibrėžtas Konvencijoje, nacionalinių teismų praktika rodo, jog natūralizacijos sąlygų palengvinimas apima ne tik natūralizacijos procedūrų valstybėse supaprastinimą, tačiau ir valstybių pareigą tam tikroms grupėms asmenų taikyti švelnesnes natūralizacijos sąlygas. Tokių sąlygų supaprastinimas apima: sutrumpintą sėslumo cenzo trukmę, mažiau griežtus reikalavimus mokėti valstybinę kalbą, lengvesnę natūralizacijos procedūrą, žemesnį natūralizacijos mokestį ir pan. Europos Pilietybės Konvencija piliečių sutuoktinius priskiria prie asmenų, kuriems pilietybės sąlygos turi būti palengvintos.
ES
Nustatant natūralizacijos sąlygas natūralizuotis siekiantiems piliečių sutuoktiniams, dauguma senųjų Europos Sąjungos valstybių narių reikalauja, jog santuoka truktų nustatytą laiko tarpą ir (ar) minimalaus kartu su sutuoktinių nugyvento laiko cenzo ir (ar) nustatytą laikotarpį sutuoktiniai kartu vestų bendrą šeimos ūkį. Valstybių reikalaujamas santuokos laikotarpis, šiuo aspektu, paprastai svyruoja nuo vienerių iki trejų metų. Reikalavimas vesti bendrą namų ūkį daugelyje Europos valstybių yra tarp šešių mėnesių ir trejų metų, neretai derinamas kartu su santuokos trukmės reikalavimu. Tuo tarpu sėslumo cenzas dažniausiai susiejamas su santuokos trukme bei minimaliu bendrai su sutuoktiniu nugyvento laiko cenzu. Daugumoje senųjų ES valstybių šis reikalavimas varijuoja nuo šešių mėnesių iki šešerių metų.
Austrija
Pavyzdžiui, Austrijoje reikalaujama vienerių metų santuokos su Austrijos piliečiu ir mažiausiai ketverių metų gyvenimo šalyje arba dvejų metų santuokos ir trejų metų išgyvenimo šalyje.
Belgija
Belgija įstatymais nenustato jokio santuokos trukmės laikotarpio. Lieka tik nuostata, jog santuoka turi būti teisėta (galiojanti), kuomet Belgijos piliečio sutuoktinis (-ė) siekia įgyti šalies pilietybę. Tačiau susituokusi pora, idant sutuoktinis (-ė) gautų Belgijos pilietybę, turi išgyventi Belgijoje bent trejus metus. Belgijos piliečio sutuoktinio (-ės) natūralizacija taip pat įmanoma, jei sutuoktiniai Belgijoje kartu išgyvena bent šešis mėnesius bei sutuoktinis (-ė) turi galiojantį leidimą gyventi šalyje bent 3 mėnesius per pastaruosius 3 metus.
Danija
Danijoje natūralizuotis siekiančiam sutuoktiniui (-ei) reikia: išgyventi aštuonerius metus šalyje ir vienerius – santuokoje su Danijos piliečiu; arba septynerius metus išgyventi Danijoje ir dvejus metus santuokoje su Danijos piliečiu; arba šešerius metus gyventi Danijoje ir atitinkamai trejus metus santuokoje su Danijos piliečiu.
Prancūzija
Prancūzijoje sutuoktiniui (-ei) norinčiam (-iai) įgyti šios valstybės pilietybę natūralizacijos būdu, reikia išgyventi bent vienerius metus šalyje bei dvejus metus santuokoje kartu su Prancūzijos piliečiu. Jei sutuoktinis (-ė) netenkina pirmojo reikalavimo, t. y. nėra išgyvenęs (-usi) šalyje bent vienerių metų, tuomet jam (jai) reikia santuokoje su Prancūzijos piliečiu išgyventi bent trejus metus.
Italija
Italijoje piliečių sutuoktiniai (-ės) gali natūralizuotis, jei gyvena šalyje ne mažiau šešių mėnesių arba trejus metus gyvena santuokoje su Italijos piliečiu, priklausomai kas įvyks pirmiau.
Nyderlandai
Nyderlanduose piliečių sutuoktiniai (-ės) gali įgyti šios valstybės pilietybę natūralizacijos būdu, jei bent trejus metus gyvena santuokoje su Nyderlandų piliečiu bei veda bendrą šeimos ūkį. Nyderlandų piliečių sutuoktiniai (-ės) taip pat gali įgyti pilietybę pagal deklaraciją, tačiau tik šalyje išgyvenus penkiolika metų ir iš jų trejus metus santuokoje su Nyderlandų piliečiu.
Švedija
Švedijoje sutuoktinis (-ė) gali natūralizuotis jei yra išgyvenęs (-usi) šalyje bent 3 metus, dvejus metus santuokoje su Švedijos piliečiu bei bent metus kartu veda bendrą namų ūkį. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, kuris buvo susituokęs su Švedijos piliečiu bent dešimt metų, tačiau gyveno užsienyje (išskyrus jo (jos) kilmės šalį), gali būti atleidžiamas nuo reikalavimo šalyje išgyventi trejus metus, bet tik tuo atveju, jei įrodomi stiprūs ryšiai su Švedijos valstybe.
Jungtinė Karalystė
Jungtinės Karalystės natūralizacija yra kai asmuo yra susituokęs su Jungtinės Karalystės piliečiu. Sąlygos:
- pragyventi ne mažiau nei 3 metus (kitose šalyse per ši laikotarpį galima praleisti ne daugiau nei 270 dienų);
- turėti leidimą nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje mažiausiai 12 mėnesių;
- kitose šalyse praleisti ne daugiau kaip 90 dienų per pastaruosius 12 mėnesių;
- išlaikyti žinių apie gyvenimą Jungtinėje Karalystėje ir kalbos testus;
- turėti „švarią” kriminalinę praeitį.
Slovėnija
Santuokoje 2 metus išgyvenus su Slovėnijos piliečiu natūralizacijos būdu pilietybei gauti užsienietis turi:
- išlaikyti bazinį slovėnų kalbos egzamino lygį,
- įrodyti kad nebuvo nuteistas kalėti Slovėnijoje ilgiau kaip 1 metai,
- jog nebuvo panaikintas leidimas gyventi Slovėnijoje, gyveno joje nuolatos,
- jog asmuo išsprendė visą mokesčio įsipareigojimą,
- jog asmens natūralizacija neiškelia grėsmės saugumui, gynybai ir viešajai tvarkai,
- bei turi pajamų šaltinį kaip garantą.
Lenkija
Lenkijoje užsieniečiui santuoka su Lenkijos piliečiu minimali 3 metai ir nemažiau 2 metai prieš pateikiant prašymą, gyventi Lenkijoje be pertraukos, turint gyvenamosios vietos leidimą.
Vengrija
Vengrijoje sutuoktinis (-ė) gali natūralizuotis jei yra išgyvenęs (-usi) santuokoje ne mažiau kaip 3 metus, arba santuoka buvo nutraukta dėl sutuoktinio mirties.
Santuokos trukmės reikalavimas
Vienerių metų santuokos trukmės reikalavimas yra Ispanijoje, dvejų metų Vokietijoje ir trejų metų Airijoje, Liuksemburge bei Portugalijoje. Šiuo aspektu Vokietijos sutuoktinių natūralizacija apribota tik tiek, kiek valdžia gali atmesti natūralizuotis siekiančių sutuoktinių paraiškas, kuomet santuokos tęsiasi tik oficialiai. Airija šiuo atveju reikalauja, kad vienas sutuoktinių (Airijos pilietis) pateiktų ministrui rašytinį patvirtinimą, jog susituokusi pora iš tiesų gyvena kartu, t. y. kaip vyras ir žmona. Graikojoje pareiškėjas gali būti natūralizuotas po trejų metų santuokos, tačiau tik jei jis ar ji turi bendrą vaiką, gimusį santuokos metu. Kitaip, natūralizuotis siekiančiam sutuoktiniui, šioje valstybėje taikomos bendros pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka sąlygos.
Bendras namų ūkis bent trejus metus turi būti vedamas taip pat ir Suomijoje bei Liuksemburge. Tuo tarpu, kai kurios Europos valstybės (pavyzdžiui, Portugalija), siekiant užtikrinti, kad natūralizuotis siekiančių asmenų priėjimas prie pilietybės nebūtų susijęs su bendro gyvenimo aplinkybe, nedeklaruoja reikalavimo, jog būtų vedamas bendras namų ūkis.
Kiti ribojimai
Apskritai pastebima, kad 1990 m. daugumoje senųjų ES valstybių įvykę natūralizacijos politikos pokyčiai daugiausiai sąlygojo naujus papildomus apribojimus. Natūralizuotis siekiantiems piliečių sutuoktiniams, kaip ir kitiems asmenims, buvo įvesti tiek Konstitucijos žinių (Danija, Graikija) bei nacionalinės kalbos testai (Austrija, Danija, Liuksemburgas, Prancūzija), tiek ir abiejų tipų testai (Olandija, Jungtinė Karalystė). Be to, pavyzdžiui, Portugalijos atveju, nuo 1994 m. atsirado reikalavimas piliečių sutuoktiniams įrodyti, jog tarp jų ir Portugalijos bendruomenės egzistuoja efektyvus ryšys.
Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai Europos valstybių taiko specialias nuostatas švelninančias natūralizacijos sąlygas piliečių sutuoktiniams. Tačiau, pilietybės įgijimo natūralizacijos būdu sąlygų palengvinimas besinatūralizuojantiems užsienio piliečių sutuoktiniams tarp senųjų Europos Sąjungos valstybių egzistuoja tik Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Liuksemburge. Be to, tokiu atveju, vienintelis natūralizacijos sąlygų sušvelninimas – šalyje reikalaujamo pragyventi laiko sutrumpinimas, pavyzdžiui, iki dvejų metų Liuksemburge ar iki septynerių metų Austrijoje.
Natūralizacija Lietuvoje
Lietuvos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka sąlygos:
- išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
- prašymo pateikimo metu turi dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
- gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų;
- turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;
- išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
- yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Šeimyninė natūralizacija Lietuvoje
Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka Pilietybės įstatymo sąlygas. Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir pastaruosius 5 metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir atitinka Pilietybės įstatymo sąlygas.
Asmeniui, pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu ilgiau kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos teritorijoje 5 metus, jei šis asmuo atitinka Pilietybės įstatymo nustatytas sąlygas.
Taip pat skaitykite
Filiacija
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas
Literatūra
- Vytautas Sinkevičius. Lietuvos Respublikos pilietybė 1918-1990 metais. Vilnius, 2002 m.
- Rogers Brubaker. Pilietybė ir tautiškumas Prancūzijoje ir Vokietijoje. Vilnius, 1998 m.
- Odmalm Pontus. Migration policies and political participation: inclusion or intrusion in western Europe. Jungtinė Karalystė, 2005 m.
- Rosemory Sales. Understanding immigration and refugee policy: contradictions and continuities. Jungtinė Karalystė, 2007 m.
- Baubӧck R, Essbøll E, Groenendijk K, Waldrauch H. Acquisition and Loss of Nationality Policies and Trends in 15 European State States. Vol. 1: Comperative Analyses. Olandija, 2006 m.
- Faist Th. Dual Citizenship in Europe: From Nationhood to Societal Integration. Jungtinė Karalystė, 2007 m.
- Europos Pilietybės Konvencija Archyvuota kopija 2010-07-17 iš Wayback Machine projekto., Strasburgas, 6 XI 1997.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Natūralizacija, Kas yra Natūralizacija? Ką reiškia Natūralizacija?
Naturalizacija pilietybes suteikimas uzsienio valstybes pilieciui ar asmeniui be pilietybes apatridui PolitikaKiekviena valstybe turi teise nustatyti savas pilietybes įgijimo naturalizacijos budu salygas Vienos valstybes vykdo labai griezta naturalizacijos politika o kitos laisvesne Valstybese kuriose vyrauja ius sanguinis kraujo teises principas Sveicarijoje Vokietijoje naturalizacija yra suprantama kaip nedazna kai kuriems individams teikiama privilegija jos procedura yra ilga ir sudetinga o kiekvienas pilietybes įgijimo prasymas yra kruopsciai istiriamas Siuo atveju naturalizacija yra neskatinama ir neremiama Valstybese kuriose vyrauja ius soli saules teises principas naturalizacija yra aktyviai remiama Jos procedura yra paprasta o daugumos pilietybes įgijimo prasymu tikrinimas yra pavirsutiniskas Pavyzdziui imigracijos salyse Jungtinese Amerikos Valstijose Kanadoje Australijoje pilietybe yra pagrįsta ius soli principu kuriuo remiantis imigrantu vaikus yra lengva inkorporuoti į tauta Sios salys traktuoja imigrantus kaip busimus piliecius kurie pilietybe gali įgyti ius domicilli budu Vis tik nepaisant to jog naturalizacijos politikos aspektai paliekami isimtinei suvereniu valstybiu kompetencijai salys ratifikavusios pavyzdziui ar kartu įsipareigoja laikytis ir siose konvencijose įtvirtintu naturalizacijos politika reglamentuojanciu nuostatu Europos Pilietybes Konvencijoje numatyta kad kiekviena valstybe esanti sios Konvencijos nare įsipareigoja uztikrinti kad jos teritorijoje teisetai ir nuolat gyvenantys asmenys galetu naturalizacijos budu įgyti pilietybe Taip pat nustatant naturalizacijos salygas laikotarpis kurį asmuo privalo nuolat gyventi valstybes teritorijoje iki prasymo pateikimo dienos negali buti ilgesnis kaip desimt metu Tuo tarpu Zenevos Konvencijoje salims narems įtvirtinta pareiga palengvinti pilietybes įgijimo naturalizacijos budu salygas bei pagreitinti pacia naturalizacijos procedura pabegeliams Salys nares įpareigojamos atsizvelgti į ypatinga pabegeliu statusa ir nereikalauti jog sie is savo kilmes valstybes instituciju gautu dokumentus kuriuos paprastai turi pateikti valstybeje besinaturalizuojantis asmuo Be to privalu netaikyti kalbos ziniu ir ankstesnes pilietybes atsisakymo reikalavimu Pilietybes suteikimo naturalizacijos tvarka salygosSalies pilietybe gali buti suteikiama asmeniui jeigu jis atitinka nustatytas salygas Bendrosios dazniausiai butinos salygos tam tikra laika isgyventi salyje atsisakyti ankstesnes pilietybes tureti pastovu legalu pajamu saltinį busta pasizymeti geromis moralinemis savybemis pavyzdziui tureti svaria kriminaline praeitį gerbti salies tradicijas ir principus pateikti reikalingus dokumentus kaip įrodymus apie gyvenima salyje priesingu atveju paaiskejus apie netinkamus padirbtus dokumentus pilietybe gali buti atimta islaikyti valstybines kalbos ir Konstitucijos bei istorijos pagrindu egzaminus viesai prisiekti istikimybe valstybei kurios pilietybe asmuo siekia įgyti naturalizacijos budu Taip pat pasitaiko ir specifiskesniu naturalizacijos salygu Pavyzdziui reikalaujama kad pilietybes suteikimas nekeltu pavojaus diplomatiniams santykiams su kitomis valstybemis Portugalija bei Liuksemburgas asmuo siekiantis įgyti pilietybe butu geros sveikatos bukles Prancuzija ar sveiko proto Jungtine Karalyste netarnautu kitu saliu kariniuose padaliniuose Naturalizacijos budo porusiaijus domicilli Seimynine naturalizacijaSeimynines naturalizacijos atveju pilietybes praso sutuoktinis arba pilietybe suteikiama įvaikintam vaikui Tokiais atvejais taikomos tam tikros naturalizacijos proceduru ir salygu lengvatos pripazįsta kiekvienos valstybes teise taikyti savo nacionalinius teises aktus sprendziant kas gali tapti konkrecios valstybes pilieciu Taciau tuo paciu Konvencija įtvirtina ir svarbia ja ratifikuojanciu valstybiu pareiga atsizvelgti į konkrecias asmenu grupes kurioms turi buti taikomos svelnesnes facilitate pilietybes įgijimo naturalizacijos budu salygos Nepaisant to jog terminas palengvinti facilitate nera apibreztas Konvencijoje nacionaliniu teismu praktika rodo jog naturalizacijos salygu palengvinimas apima ne tik naturalizacijos proceduru valstybese supaprastinima taciau ir valstybiu pareiga tam tikroms grupems asmenu taikyti svelnesnes naturalizacijos salygas Tokiu salygu supaprastinimas apima sutrumpinta seslumo cenzo trukme maziau grieztus reikalavimus moketi valstybine kalba lengvesne naturalizacijos procedura zemesnį naturalizacijos mokestį ir pan Europos Pilietybes Konvencija pilieciu sutuoktinius priskiria prie asmenu kuriems pilietybes salygos turi buti palengvintos ESNustatant naturalizacijos salygas naturalizuotis siekiantiems pilieciu sutuoktiniams dauguma senuju Europos Sajungos valstybiu nariu reikalauja jog santuoka truktu nustatyta laiko tarpa ir ar minimalaus kartu su sutuoktiniu nugyvento laiko cenzo ir ar nustatyta laikotarpį sutuoktiniai kartu vestu bendra seimos ukį Valstybiu reikalaujamas santuokos laikotarpis siuo aspektu paprastai svyruoja nuo vieneriu iki treju metu Reikalavimas vesti bendra namu ukį daugelyje Europos valstybiu yra tarp sesiu menesiu ir treju metu neretai derinamas kartu su santuokos trukmes reikalavimu Tuo tarpu seslumo cenzas dazniausiai susiejamas su santuokos trukme bei minimaliu bendrai su sutuoktiniu nugyvento laiko cenzu Daugumoje senuju ES valstybiu sis reikalavimas varijuoja nuo sesiu menesiu iki seseriu metu Austrija Pavyzdziui Austrijoje reikalaujama vieneriu metu santuokos su Austrijos pilieciu ir maziausiai ketveriu metu gyvenimo salyje arba dveju metu santuokos ir treju metu isgyvenimo salyje Belgija Belgija įstatymais nenustato jokio santuokos trukmes laikotarpio Lieka tik nuostata jog santuoka turi buti teiseta galiojanti kuomet Belgijos piliecio sutuoktinis e siekia įgyti salies pilietybe Taciau susituokusi pora idant sutuoktinis e gautu Belgijos pilietybe turi isgyventi Belgijoje bent trejus metus Belgijos piliecio sutuoktinio es naturalizacija taip pat įmanoma jei sutuoktiniai Belgijoje kartu isgyvena bent sesis menesius bei sutuoktinis e turi galiojantį leidima gyventi salyje bent 3 menesius per pastaruosius 3 metus Danija Danijoje naturalizuotis siekianciam sutuoktiniui ei reikia isgyventi astuonerius metus salyje ir vienerius santuokoje su Danijos pilieciu arba septynerius metus isgyventi Danijoje ir dvejus metus santuokoje su Danijos pilieciu arba seserius metus gyventi Danijoje ir atitinkamai trejus metus santuokoje su Danijos pilieciu Prancuzija Prancuzijoje sutuoktiniui ei norinciam iai įgyti sios valstybes pilietybe naturalizacijos budu reikia isgyventi bent vienerius metus salyje bei dvejus metus santuokoje kartu su Prancuzijos pilieciu Jei sutuoktinis e netenkina pirmojo reikalavimo t y nera isgyvenes usi salyje bent vieneriu metu tuomet jam jai reikia santuokoje su Prancuzijos pilieciu isgyventi bent trejus metus Italija Italijoje pilieciu sutuoktiniai es gali naturalizuotis jei gyvena salyje ne maziau sesiu menesiu arba trejus metus gyvena santuokoje su Italijos pilieciu priklausomai kas įvyks pirmiau Nyderlandai Nyderlanduose pilieciu sutuoktiniai es gali įgyti sios valstybes pilietybe naturalizacijos budu jei bent trejus metus gyvena santuokoje su Nyderlandu pilieciu bei veda bendra seimos ukį Nyderlandu pilieciu sutuoktiniai es taip pat gali įgyti pilietybe pagal deklaracija taciau tik salyje isgyvenus penkiolika metu ir is ju trejus metus santuokoje su Nyderlandu pilieciu Svedija Svedijoje sutuoktinis e gali naturalizuotis jei yra isgyvenes usi salyje bent 3 metus dvejus metus santuokoje su Svedijos pilieciu bei bent metus kartu veda bendra namu ukį Atkreiptinas demesys kad asmuo kuris buvo susituokes su Svedijos pilieciu bent desimt metu taciau gyveno uzsienyje isskyrus jo jos kilmes salį gali buti atleidziamas nuo reikalavimo salyje isgyventi trejus metus bet tik tuo atveju jei įrodomi stiprus rysiai su Svedijos valstybe Jungtine Karalyste Jungtines Karalystes naturalizacija yra kai asmuo yra susituokes su Jungtines Karalystes pilieciu Salygos pragyventi ne maziau nei 3 metus kitose salyse per si laikotarpį galima praleisti ne daugiau nei 270 dienu tureti leidima nuolat gyventi Jungtineje Karalysteje maziausiai 12 menesiu kitose salyse praleisti ne daugiau kaip 90 dienu per pastaruosius 12 menesiu islaikyti ziniu apie gyvenima Jungtineje Karalysteje ir kalbos testus tureti svaria kriminaline praeitį Slovenija Santuokoje 2 metus isgyvenus su Slovenijos pilieciu naturalizacijos budu pilietybei gauti uzsienietis turi islaikyti bazinį slovenu kalbos egzamino lygį įrodyti kad nebuvo nuteistas kaleti Slovenijoje ilgiau kaip 1 metai jog nebuvo panaikintas leidimas gyventi Slovenijoje gyveno joje nuolatos jog asmuo issprende visa mokescio įsipareigojima jog asmens naturalizacija neiskelia gresmes saugumui gynybai ir viesajai tvarkai bei turi pajamu saltinį kaip garanta Lenkija Lenkijoje uzsienieciui santuoka su Lenkijos pilieciu minimali 3 metai ir nemaziau 2 metai pries pateikiant prasyma gyventi Lenkijoje be pertraukos turint gyvenamosios vietos leidima Vengrija Vengrijoje sutuoktinis e gali naturalizuotis jei yra isgyvenes usi santuokoje ne maziau kaip 3 metus arba santuoka buvo nutraukta del sutuoktinio mirties Santuokos trukmes reikalavimas Vieneriu metu santuokos trukmes reikalavimas yra Ispanijoje dveju metu Vokietijoje ir treju metu Airijoje Liuksemburge bei Portugalijoje Siuo aspektu Vokietijos sutuoktiniu naturalizacija apribota tik tiek kiek valdzia gali atmesti naturalizuotis siekianciu sutuoktiniu paraiskas kuomet santuokos tesiasi tik oficialiai Airija siuo atveju reikalauja kad vienas sutuoktiniu Airijos pilietis pateiktu ministrui rasytinį patvirtinima jog susituokusi pora is tiesu gyvena kartu t y kaip vyras ir zmona Graikojoje pareiskejas gali buti naturalizuotas po treju metu santuokos taciau tik jei jis ar ji turi bendra vaika gimusį santuokos metu Kitaip naturalizuotis siekianciam sutuoktiniui sioje valstybeje taikomos bendros pilietybes suteikimo naturalizacijos tvarka salygos Bendras namu ukis bent trejus metus turi buti vedamas taip pat ir Suomijoje bei Liuksemburge Tuo tarpu kai kurios Europos valstybes pavyzdziui Portugalija siekiant uztikrinti kad naturalizuotis siekianciu asmenu priejimas prie pilietybes nebutu susijes su bendro gyvenimo aplinkybe nedeklaruoja reikalavimo jog butu vedamas bendras namu ukis Kiti ribojimai Apskritai pastebima kad 1990 m daugumoje senuju ES valstybiu įvyke naturalizacijos politikos pokyciai daugiausiai salygojo naujus papildomus apribojimus Naturalizuotis siekiantiems pilieciu sutuoktiniams kaip ir kitiems asmenims buvo įvesti tiek Konstitucijos ziniu Danija Graikija bei nacionalines kalbos testai Austrija Danija Liuksemburgas Prancuzija tiek ir abieju tipu testai Olandija Jungtine Karalyste Be to pavyzdziui Portugalijos atveju nuo 1994 m atsirado reikalavimas pilieciu sutuoktiniams įrodyti jog tarp ju ir Portugalijos bendruomenes egzistuoja efektyvus rysys Atkreiptinas demesys kad nemazai Europos valstybiu taiko specialias nuostatas svelninancias naturalizacijos salygas pilieciu sutuoktiniams Taciau pilietybes įgijimo naturalizacijos budu salygu palengvinimas besinaturalizuojantiems uzsienio pilieciu sutuoktiniams tarp senuju Europos Sajungos valstybiu egzistuoja tik Austrijoje Belgijoje Prancuzijoje ir Liuksemburge Be to tokiu atveju vienintelis naturalizacijos salygu susvelninimas salyje reikalaujamo pragyventi laiko sutrumpinimas pavyzdziui iki dveju metu Liuksemburge ar iki septyneriu metu Austrijoje Naturalizacija LietuvojeLietuvos pilietybes suteikimo naturalizacijos tvarka salygos islaike valstybines kalbos egzamina prasymo pateikimo metu turi dokumenta patvirtinantį teise nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metu turi teiseta pragyvenimo saltinį islaike Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindu egzamina yra asmuo be pilietybes arba yra pilietis tokios valstybes pagal kurios teise Lietuvos Respublikos pilietybes įgijimo atveju prarandama tos valstybes pilietybe arba rastu pareiskia savo valia atsisakyti turimos kitos valstybes pilietybes kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybe Seimynine naturalizacija Lietuvoje Asmeniui sudariusiam santuoka su Lietuvos Respublikos pilieciu ir pastaruosius 7 metus bendrai su sutuoktiniu gyvenanciam Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos pilietybe suteikiama jei sis asmuo atitinka Pilietybes įstatymo salygas Asmenims sudariusiems santuoka su Lietuvos Respublikos pilieciais tremtiniais ar ju vaikais gimusiais tremtyje Lietuvos Respublikos pilietybe suteikiama jei jie susituoke persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respublika ir pastaruosius 5 metus bendrai su sutuoktiniu kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka Pilietybes įstatymo salygas Asmeniui pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos pilieciu ilgiau kaip vienerius metus jei jo sutuoktinis mirsta Lietuvos Respublikos pilietybe gali buti suteikiama jam pragyvenus Lietuvos Respublikos teritorijoje 5 metus jei sis asmuo atitinka Pilietybes įstatymo nustatytas salygas Taip pat skaitykiteFiliacija Lietuvos Respublikos pilietybes įstatymasLiteraturaVytautas Sinkevicius Lietuvos Respublikos pilietybe 1918 1990 metais Vilnius 2002 m Rogers Brubaker Pilietybe ir tautiskumas Prancuzijoje ir Vokietijoje Vilnius 1998 m Odmalm Pontus Migration policies and political participation inclusion or intrusion in western Europe Jungtine Karalyste 2005 m Rosemory Sales Understanding immigration and refugee policy contradictions and continuities Jungtine Karalyste 2007 m Baubӧck R Essboll E Groenendijk K Waldrauch H Acquisition and Loss of Nationality Policies and Trends in 15 European State States Vol 1 Comperative Analyses Olandija 2006 m Faist Th Dual Citizenship in Europe From Nationhood to Societal Integration Jungtine Karalyste 2007 m Europos Pilietybes Konvencija Archyvuota kopija 2010 07 17 is Wayback Machine projekto Strasburgas 6 XI 1997