Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Narten esamasis laikas indoeuropiečių prokalbės veiksmažodžio kaitybos klasė tokį pavadinimą gavusi indoiranistės Johano
Narten esamasis laikas
Narten esamasis laikas – indoeuropiečių prokalbės veiksmažodžio kaitybos klasė, tokį pavadinimą gavusi indoiranistės Johanos Narten garbei, ji nustatė egzistavus šią veiksmažodžių klasę 1968 m. Šiems veiksmažodžiams būdingas kirtis šaknyje visuose asmenyse ir skaičiuose.
Narten ypatybėmis pasižyminčios šaknys visada yra kirčiuotos, veikiamosios rūšies vienaskaitoje turi pailgintąjį laipsnį R(ḗ) ir pamatinį R(é) kitose veikiamosios, taip pat ir vidurinės rūšies formose. Tokių akrostatiškai kirčiuojamų šaknų pavyzdžiai:
|
|
Šias formas geriausiai atspindi indoiranėnų ir hetitų kalbos, išlikę pėdsakų ir kitose kalbose, ypač šaknyje 'valgyti (ėsti)'.
Narten šaknys
1994 m. iškėlė mintį apie vadinamųjų Narten šaknų egzistavimą – tai šaknys, kuriose sistemiškai vyksta R(ḗ) ~ R(é) kaita tiek vardažodiniuose, tiek veiksmažodiniuose vediniuose, skirtingai nuo dažnesnės R(e) ~ R(Ø) schemos. Šios šaknys visada pasižymi pastoviu kirčiu ir platesne prasme vadinamos Narten kaita (Narten abliautu). Tokiu atveju kitos šaknys vadintinos ne Narten šaknimis, joms būdinga R(e) ~ R(Ø) kaita ir kilnojamasis kirtis.
Buvo atskleista, kad veiksmažodžių šaknys, pasižyminčios Narten kaita, sutinkamos toje pačioje morfonologinėje aplinkoje, kaip ir kilnojamojo kirčiavimo šaknys, ir, be to, vardažodžių kamienai, kuriems būdinga akrostatinė R(ḗ) ~ R(é) Narten kaita, randami toje pačioje morfonologinėje aplinkoje, kaip ir šaknys, kurioms būdingas įprastesnis R(ó) ~ R(é) tipas.
Šios įžvalgos atvedė prie šiuolaikinių teorijų vystymo nagrinėjant indoeuropiečių prokalbės kirtį, balsių kaitą ir iš to išplaukiančias balsių kaitos klases: visos šaknys, priesagos ir galūnės gali būti iš prigimties kirčiuotos arba ne, o kirtis ide. žodyje krenta tik į vieną skiemenį, priklausomai nuo žodį sudarančių morfemų kirčiavimo sąveikos.
Vidinė rekonstrukcija
Manoma, kad Narten kaita su pailgintuoju laipsniu vienaskaitoje ir pamatiniu laipsniu kitose padėtyse pradžioje buvo praindoeuropietiško sigmatinio aoristo forma, šis aoristas turėjo šaknį su pailgintuoju */e/ laipsniu indoiranėnų, italikų ir slavų kalbose, o su pamatiniu laipsniu – graikų ir indoiranėnų vidurinėje rūšyje.
Praindoeuropietiškieji būtieji laikai su ilguoju balsiu */ē/ šaknyje atitinka Narten esamąjį laiką, kurio formos, anot kai kurių tyrėjų, pradžioje buvo tam tikras Imperfektas, ir tai paaiškina Narten esamojo laiko pailgintąjį laipsnį.
Vertinimas ir kritika
Dėl Narten šaknų egzistavimo pastaraisiais metais ginčijamasi. Pasak , vienaskaitoje pailgintasis laipsnis buvo sudarytas papildant šakninį aoristą, pakeitus antrines galūnes pirminėmis ir keičiant balsio laipsnį. nagrinėjo Šindlerio ir Narten surinktus duomenis apie akrostatinę kaitybą Avestos kalboje bei indoeuropiečių prokalbėje ir padarė išvadą, kad „Narten šaknų koncepcijos galima visiškai atsisakyti“. Kita vertus, „Lexikon der indogermanischen Verben“ („Indoeuropiečių veiksmažodžių žodynas“) Narten šaknis priskiria (1b) „akrodinaminiam esamajam laikui“ ir iš viso rekonstruoja 52 ide. šaknis, priklausančias šiai kaitybos klasei, 32 iš jų įvardytos kaip „patikimos“ ir 20 kaip „nepatikimos“.
Išnašos
- Narten (1968)
- Rix (2001:600f)
- Schindler (1994)
- Clackson (2007:83)
- Clackson (2007:83)
- Clackson (2007:84)
- Fortson (2004:92)
- Fortson (2004:93)
- Kümmel (1998)
- de Vaan (2004:598)
- Rix (2001:14)
Literatūra
- Narten, Johanna (1968), Zum "proterodynamischen" Wurzelpräsens, The Hague: Mouton, p. 9–19
- Michiel, de Vaan (2004), 'Narten' roots from the Avestan point of view, p. 591–599
- Fortson Benjamin W., IV (2004), Indo-European Language and Culture, Blackwell Publishing, ISBN 1-4051-0316-7
- Jochem, Schindler (1994), Alte und neue Fragen zum indogermanischen Nomen, Wiesbaden: Reichert, p. 397–400
- James, Clackson (2007), Indo-European Linguistics: An Introduction, New York: CUP
- Rix, Helmut (2001), Lexikon der indogermanischen Verben (2nd ed.), Dr. Ludwig Reichert Verlag, ISBN 3-89500-219-4
- Kümmel, Martin (1998), "Wurzelpräsens neben Wurzelaorist im Indogermanischen", Historische Sprachforschung 111(2): 191–208
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Narten esamasis laikas, Kas yra Narten esamasis laikas? Ką reiškia Narten esamasis laikas?
Narten esamasis laikas indoeuropieciu prokalbes veiksmazodzio kaitybos klase tokį pavadinima gavusi indoiranistes Johanos Narten garbei ji nustate egzistavus sia veiksmazodziu klase 1968 m Siems veiksmazodziams budingas kirtis saknyje visuose asmenyse ir skaiciuose Narten ypatybemis pasizymincios saknys visada yra kirciuotos veikiamosios rusies vienaskaitoje turi pailgintajį laipsnį R ḗ ir pamatinį R e kitose veikiamosios taip pat ir vidurines rusies formose Tokiu akrostatiskai kirciuojamu saknu pavyzdziai h ḗd h ed valgyti h ḗh gʷʰ h eh gʷʰ gerti ḱḗHs ḱeHs mokyti dḗHḱ deHḱ gerbti wḗḱ weḱ prasyti reikalauti wḗh weh sukti Narten esamasis laikas ide saknis stew girti skelbti skaicius asmuo rusis sanskritas senoji graiku kalba ide saknies formavns III a veik r stauti stḗw ti R ḗ pailgintasis l vns III a vid r stave steutai stew t oy R e pamatinis l Sias formas geriausiai atspindi indoiranenu ir hetitu kalbos islike pedsaku ir kitose kalbose ypac saknyje valgyti esti Narten saknys1994 m iskele mintį apie vadinamuju Narten saknu egzistavima tai saknys kuriose sistemiskai vyksta R ḗ R e kaita tiek vardazodiniuose tiek veiksmazodiniuose vediniuose skirtingai nuo daznesnes R e R O schemos Sios saknys visada pasizymi pastoviu kirciu ir platesne prasme vadinamos Narten kaita Narten abliautu Tokiu atveju kitos saknys vadintinos ne Narten saknimis joms budinga R e R O kaita ir kilnojamasis kirtis Buvo atskleista kad veiksmazodziu saknys pasizymincios Narten kaita sutinkamos toje pacioje morfonologineje aplinkoje kaip ir kilnojamojo kirciavimo saknys ir be to vardazodziu kamienai kuriems budinga akrostatine R ḗ R e Narten kaita randami toje pacioje morfonologineje aplinkoje kaip ir saknys kurioms budingas įprastesnis R o R e tipas Sios įzvalgos atvede prie siuolaikiniu teoriju vystymo nagrinejant indoeuropieciu prokalbes kirtį balsiu kaita ir is to isplaukiancias balsiu kaitos klases visos saknys priesagos ir galunes gali buti is prigimties kirciuotos arba ne o kirtis ide zodyje krenta tik į viena skiemenį priklausomai nuo zodį sudaranciu morfemu kirciavimo saveikos Vidine rekonstrukcijaManoma kad Narten kaita su pailgintuoju laipsniu vienaskaitoje ir pamatiniu laipsniu kitose padetyse pradzioje buvo praindoeuropietisko sigmatinio aoristo forma sis aoristas turejo saknį su pailgintuoju e laipsniu indoiranenu italiku ir slavu kalbose o su pamatiniu laipsniu graiku ir indoiranenu vidurineje rusyje Praindoeuropietiskieji butieji laikai su ilguoju balsiu e saknyje atitinka Narten esamajį laika kurio formos anot kai kuriu tyreju pradzioje buvo tam tikras Imperfektas ir tai paaiskina Narten esamojo laiko pailgintajį laipsnį Vertinimas ir kritikaDel Narten saknu egzistavimo pastaraisiais metais gincijamasi Pasak vienaskaitoje pailgintasis laipsnis buvo sudarytas papildant sakninį aorista pakeitus antrines galunes pirminemis ir keiciant balsio laipsnį nagrinejo Sindlerio ir Narten surinktus duomenis apie akrostatine kaityba Avestos kalboje bei indoeuropieciu prokalbeje ir padare isvada kad Narten saknu koncepcijos galima visiskai atsisakyti Kita vertus Lexikon der indogermanischen Verben Indoeuropieciu veiksmazodziu zodynas Narten saknis priskiria 1b akrodinaminiam esamajam laikui ir is viso rekonstruoja 52 ide saknis priklausancias siai kaitybos klasei 32 is ju įvardytos kaip patikimos ir 20 kaip nepatikimos IsnasosNarten 1968 Rix 2001 600f Schindler 1994 Clackson 2007 83 Clackson 2007 83 Clackson 2007 84 Fortson 2004 92 Fortson 2004 93 Kummel 1998 de Vaan 2004 598 Rix 2001 14 LiteraturaNarten Johanna 1968 Zum proterodynamischen Wurzelprasens The Hague Mouton p 9 19 Michiel de Vaan 2004 Narten roots from the Avestan point of view p 591 599 Fortson Benjamin W IV 2004 Indo European Language and Culture Blackwell Publishing ISBN 1 4051 0316 7 Jochem Schindler 1994 Alte und neue Fragen zum indogermanischen Nomen Wiesbaden Reichert p 397 400 James Clackson 2007 Indo European Linguistics An Introduction New York CUP Rix Helmut 2001 Lexikon der indogermanischen Verben 2nd ed Dr Ludwig Reichert Verlag ISBN 3 89500 219 4 Kummel Martin 1998 Wurzelprasens neben Wurzelaorist im Indogermanischen Historische Sprachforschung 111 2 191 208