Napata (arab. نبتة = Napatāʼ) – senovės miestas buvęs Nubijoje (Aukštutinėje Nubijoje), vakariniame Nilo krante, apie 25 km piečiau ketvirtojo Nilo upės slenksčio. Dabar priklauso Sudano Šiaurės vilajetui, užima pietrytinę jo dalį. Šiame regione yra šiuolaikiniai Karimo ir Merovės miesteliai.
| Džebel Barkalis ir Napatos regiono vietovės | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Vieta | Sudanas |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | i, ii, iii, iv, vi |
| Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1073 |
| Regionas** | Afrika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2003 (27 sesija) |
| Napata šalies/regiono žemėlapyje | |
| Vikiteka: | Napata |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Miestas įkurtas XV a. pr. m. e. ypač suklestėjo VIII-VII a. pr. m. e., kuomet buvo Kušo karalystės sostine. Vėliau egzistavo kaip svarbus religinis centras. Dabar senovinio miesto vietoje yra 5 žinomos archeologinės vietovės. Visos kartu 2003 m. jos pripažintos kaip pasaulio paveldo objektas Džebel Barkalis ir Napatos regiono vietovės.
Istorija
| Terminas hieroglifais | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| npt Nepet |
| ||||||
| npy ' |
| ||||||
| Graikų k. | Napata (Νάπατα) | ||||||
| Arabų k. | نبتة | ||||||
XV a. pr. m. e. Napatą įkūrė Nubiją užkariavęs egiptiečių faraonas Tutmozis III. Egiptiečiai vietovę vadino Npt, Npy. Netoliese stūksanti 102 metrų aukščio Džebel Barkalio kalva tapo Naujosios Karalystės pietiniu riboženkliu.
Napata pirmą kartą paminėta Amenchotepo II laikų steloje, kurioje faraonas mini pakabinęs nužudyto Sirijos princo kūną ant jos sienų. Pasak Barkalio stelos įrašų, Tutmozis III pastatė Napatoje tvirtovę pavadinimu „Atremianti svetimšalius“, nustatė joje valstybės sieną ir Džebel Barkalio kalvą įvardijo Amono rezidencija. Stelos įrašai nurodo, kad vietovėje anksčiau buvo nubių miestelis, tikriausiai paklusnus Kermos karalystei.
Miestas buvo pagrindinis egiptiečių dievo Amono kulto centras Nubijoje. Amono šventovė sugriauta Echnatono valdymo metu (XIV a. pr. m. e.) ir atstatyta valdant Tutanchamonui ar Horemhebui. Egiptiečiai suteikė kalvos dievui mistinės galios reikšmę, tai gali būti sietina su vienos kalvos viršūnės profiliu, kuris buvo panašus į puolančios kobros pozą ar falą. Šventyklą ženkliai praplėtė Setis I ir Ramzis II (XIII a. pr. m. e.), tačiau iškart po to egiptiečių veiklos pėdsakai sunyko ir XX-os dinastijos metu vietovė trumpam buvo apleista.
Prasidėjus suirutei Egipte, nubiai gavo autonomiją ir įkūrė Kušo valstybę, kurios sostine VIII a. pr. m. e. antroje pusėje tapo Napata. 750 m. pr. m. e. Napata buvo klestintis miestas, o jo valdovas Kašta rengė grobiamuosius žygius į Aukštutinį Egiptą. Jo įpėdiniai tęsė puldinėjimus ir palaipsniui užėmė daug Egipto žemių. Amono šventykla buvo pilnai atstatyta, kušitų karalius Taharka kitame Nilo krante pastatė priemiesčius, savo piramidę ir įsteigė karališkąjį nekropolį.
XXV-oji Egipto dinastija buvo kušitų kilmės ir iš Napatos valdė visą Nilo slėnį iki pat Viduržemio jūros. Jos valdymo metu Napatoje ir kitose Sudano vietose pradėtos piramidžių statybos. 671 m. pr. m. e. asirai atkovojo Egiptą iš kušitų, tačiau Kušo karaliai vis tiek skelbėsi Napatos Amono vardu esantys Egipto valdovais. Dėl to 592 m. pr. m. e. Egipto faraonas Psamtikas II surengė invaziją į Nubiją. Kušitų armija, stovėjusi Napatoje, buvo sunaikinta kartu su miestu, kas privertė Kušo karalystės sostinę perkelti į Meroję.
Po egiptiečių invazijos Napata nunyko kaip miestas, tačiau gyvavo kaip Kušo karalystės nekropolis ir svarbi šventvietė. Iki pat II a. Napata buvo stipriai paveikta Egipto kultūros, miestiečiai garbino Egipto dievus, iš kurių svarbiausias buvo Amonas. 23 m. pr. m. e. šventyklą sunaikino romėnų generolas Petronijus, o I a. vyko miesto ir šventyklos atstatymai ir būtent iš šio laikotarpio kol kas rastos miesto liekanos.
Objektų sąrašas
Napatos archeologinį kompleksą sudarantys objektai išsidėstę palei Nilo upę maždaug 40 km. atkarpoje. Į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos 5 archeologinės vietovės, tarp kurių yra šventykla, kapavietės, piramidės ir gyvenviečių liekanos.
| UNESCO kodas | Paveikslėlis | Pavadinimas | Aprašymas | Koordinatės |
|---|---|---|---|---|
| 1073–001 | Džebel Barkalis | Svarbiausias religinis Napatos centras, kur stovėjo Amono šventykla. | 18°32′13″ š. pl. 31°49′41″ r. ilg. / 18.53694°š. pl. 31.82806°r. ilg. | |
| 1073–002 | El-Kuru | Karališkoji kapavietė ir piramidės, daugiausiai naudota IX-VII a. pr. m. e. | 18°24′36″ š. pl. 31°46′17″ r. ilg. / 18.41000°š. pl. 31.77139°r. ilg. | |
| 1073–003 | Nuris | Karališkoji kapavietė ir piramidės, naudota VII-IV a. pr. m. e. | 18°33′50″ š. pl. 31°55′00″ r. ilg. / 18.56389°š. pl. 31.91667°r. ilg. | |
| 1073–004 | Sanamas | Gyvenvietės griuvėsiai | 18°28′56″ š. pl. 31°49′08″ r. ilg. / 18.48222°š. pl. 31.81889°r. ilg. | |
| 1073–005 | Zuma | Mažai kasinėta gyvenvietė ir kapavietė. | 18°22′12″ š. pl. 31°44′28″ r. ilg. / 18.37000°š. pl. 31.74111°r. ilg. |
Susiję pasaulio paveldo objektai
- Egiptas: Senovės Tėbai ir jų nekropolis (1979)
- Egiptas: Memfis ir jo nekropolis – piramidžių laukai nuo Gizos iki Dahšūro (1979)
- Egiptas: Nubijos paminklai nuo Abu Simbelo iki Filų (1979)
- Sudanas: Merojės salos archeologinės vietovės (2011)
Išnašos
- Gebel Barkal and the Sites of the Napatan Region
- Kendall, Timothy (2016). A Visitor's Guide to The Jebel Barkal Temples. Khartoum. p. 7.
- Nubian Monuments from Abu Simbel to Philae
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Napata, Kas yra Napata? Ką reiškia Napata?