Nacionalinė Legionierių Valstybė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nacionalinė Legionierių Valstybė (rumun. Statul Național Legionar) – Antrojo pasaulinio karo metais trumpai gyvavusi fašistinė rumunų valstybė. Jos lyderis buvo Jonas Antonesku, veikęs sykiu su (Garda de fier). Nacionalinė Legionierių Valstybė apėmė dabartinės Rumunijos žemes, išskyrus , kurią tuo metu buvo užėmę vengrai. Taip pat valstybei priklausė Gyvačių sala ir keletas smulkių salelių Dunojaus deltoje, kurios 1948 m. priskirtos TSRS (Ukrainai).

Statul Național Legionar Nacionalinė Legionierių Valstybė
buvusi valstybė
← 1940 – 1941 →
Vėliava Herbas
Sostinė	Bukareštas
Valdymo forma	totalitarinė fašistinė valstybė (dumviratas) ir konstitucinė monarchija
karalius
1940–1941
Era	antrasis pasaulinis karas
- Sudaryta	1940 m. 1940 m. rugsėjo 14 d. d.
- Panaikinta	1941 m. 1941 m. vasario 14 d. d.

1937–1938 m. Rumunijos karalystėje rinkimus laimėjo Tautinė krikščionių partija, vedama Oktaviano Gogos. Po šių rinkimų Rumunija pasuko itališkojo fašizmo keliu, be to, vis daugiau įtakos įgavo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Geležinė gvardija. Prasidėjus II pasauliniam karui, Rumunija oficialiai buvo neutrali. Prasidėjus vidinei sumaiščiai ir teritorijų dalyboms, šalis neteko Šiaurės Transilvanijos (Vengrijos naudai), Besarabijos (TSRS naudai) ir (Bulgarijos naudai). Iš karto po šių įvykių, 1940 m. rugsėjo 4 d., generolas Jonas Antonesku ir Geležinės gvardijos vadas sudarė Nacionalinę Legionierių Valstybę. Jie privertė karalių Karolį II perduoti valdžią savo 19-mečiui sūnui , kuris, savo ruožtu, suteikė neribotas vado (Conducător) teises Antoneskui. Rugsėjo 14 d. karalius Mykolas Rumuniją oficialiai paskelbė Nacionaline Legionierių Valstybe. Daugelis valstybinių postų buvo atiduota Geležinės gvardijos nariams. Valstybė oficialiai įstojo į „Ašies“ sąjungą, į šalį įžengė Trečiojo Reicho kariuomenė.

Šios santvarkos laikmečiu ypač išaukštintas Geležinės gvardijos įkūrėjo, 1938 m. nužudyto asmenybės kultas. Lapkričio 21–23 d. jis buvo iškilmingai perlaidotas. Geležinė gvardija susidorojo tiek su žydais, tiek su buvusios monarchistinės valdžios šalininkais (įvykdė Žilavos žudynes). Šalies pasienyje su Tarybų Sąjunga vyko nuolatiniai ginkluoti konfliktai.

1941 m. sausio 20 d. Geležinė gvardija bandė surengti perversmą prieš Joną Antoneską ir tuo pačiu Bukarešte įvykdė 200 žydų pogromą (juos žudė mėsinėje, giedodami krikščioniškas giesmes). Antonesku sukilimą numalšino, sukilėlius įkalino, o Sima ir daugelis kitų gvardijos vadų pabėgo į Vokietiją. Vasario 14 d. Jonas Antonesku Nacionalinę Legionierių Valstybę panaikino ir Rumuniją paskelbė nacionalsocialistine valstybe.