Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Nabatėjų karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nabatėjai (hebr. נַבָּטִים = Nabatim, gr. Ναβαταῖοι = Nabataioi, arab. الأنباط = al-ʾAnbāṭ) – semitų etninė grupė, IV a. pr. m. e. – VII a. gyvenusi Artimuosiuose Rytuose. Jie kalbėjo aramėjų kalbai gimininga .
| Malkûtâ Nabatu Nabatėjų karalystė | ||||
| buvusi karalystė | ||||
| ||||
| Sostinė | Petra | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Nabatėjų karaliai | ||||
| 168-144 m. pr. m. e. | Aretas I | |||
| 71-106 m. | Rabelis II | |||
| Era | Senovė | |||
| - Konsoliduojama | 168 m. pr. m. e. m. | |||
| - Prijungiama prie Romos | 106 m. | |||
Nabatėjų gyvenamos teritorijos apėmė dabartinės Jordanijos ir pietų Izraelio teritorijas (istoriniai Edomo ir Moabo regionai), bet jų kultūrinė įtaka siekė arabų gentis dabartinėje Saudo Arabijoje. Nabatėjų gyvenamas regionas vadinosi Nabatėja, o sukurta karalystė, egzistavusi 168 m. pr. m. e.–106 m. – Nabatėjų karalystė.
Istorija
Ankstyvoji istorija
Nabatėjai kaip etninė grupė formavosi tarp Sirijos dykumos klajoklių. Jų etnogenezė nėra iki galo išaiškinta. Nabatėjų kalba sudaro tarpinę grandį tarp arabų ir aramėjų kalbų. Anksčiau buvo manoma, kad nabatėjai galėjo sudaryti dalį aramėjų jų migracijų laikais I tūkst. pr. m. e. pradžioje, o vėliau, gyvenimo Sirijos dykumoje metu, jie buvo stipriai arabizuoti. Dabar linkstama manyti atvirkščiai, kad nabatėjai buvo viena iš arabų genčių, kurie labai stipriai aramizavosi.
Po to, kai 586 m. pr. m. e. Naujoji Babilono karalystė nukariavo Judėją ir ištrėmė izraelitus, jų pietiniai kaimynai edomitai buvo skatinami apsigyventi derlingose žemėse. Daug jų migravo į Judėjos regioną, todėl istorinis Edomas ištuštėjo. Šiuo susidariusiu vakuumu pasinaudojo klajoklės dykumų gentys nabatėjai. Tiksli jų apsigyvenimo istorija nėra žinoma, tačiau jau IV a. pr. m. e. jie valdė istorinio Edomo ir Moabo miestus ir sėkmingai juos gynė nuo Seleukidų antpuolių. Maždaug iki to laiko jie asimiliavo vietos gyventojus.
Iš senųjų gyventojų nabatėjai paveldėjo prekybinius kelius, kurių svarbiausias buvo Karalių kelias, tapęs svarbia jungtimi tarp Sirijos ir Arabijos. Nabatėjai sėkmingai išnaudojo šį privalumą, virsdami prekybininkų tauta. Jų dėka suklestėjo smilkalų kelias, jungęs Levantą su Jemenu, kurio svarbiausia prekė buvo smilkalai. Nabatėjai buvo aktyvūs ir Raudonojoje jūroje, kur savo laivais piratavo Egipto pakrantėse.
Karalystė
168 m. pr. m. e. karalius konsolidavo valdžią nabatėjų žemėse ir įkūrė karalystę. Ji sudarė sąjungą su hebrajų Hasmonėjų karalyste ir kartu kovojo prieš Seleukidus. Vėliau Hasmonėjų karalius (103-76 m. pr. m. e.) siekė nukariauti Nabatėją, tačiau šios karalius sumušė žydų armiją 90 m. pr. m. e.
Didžiausias suklestėjimas buvo pasiektas valdant (87-62 m. pr. m. e.). Jam valdant, Nabatėja sparčiai plėtėsi į šiaurę, užėmė Bašaną, o 85 m. pr. m. e. – Damaską. Aretas titulavosi graikų mylėtoju (Philhellenos), ir siekė helenizuoti savo karalystę. Jo laikais graikų pavyzdžiu pradėtos kaldinti nabatėjų monetos, graikiško stiliaus pavyzdžiu perstatyti ar pastatyti miestai. Šiuo laikotarpiu išpuošta nabatėjų sostinė Petra.
Po 64 m. pr. m. e. Nabatėjos kaimyne tapo Romos imperijos klientė Erodo Judėjos karalystė. Protarpiais nabatėjai irgi pripažindavo vasalitetą Romai, tačiau veikė kaip nepriklausoma valstybė ir keletą kartų kariavo su Judėja. Atrodo, Damaskas irgi ne kartą ėjo iš rankų į rankas, priklausydamas tai Romai, tai Nabatėjai. Pirmaisiais mūsų eros amžiais Nabatėja silpo, kadangi romėnai atrado naujus prekybos su Jemenu būdus – pirmiausia per miestą Egipte ir Raudonąją jūrą.
Romos valdžioje
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Arabija (Romos provincija).
106 m. Romos imperatorius Trajanas paėmė Nabatėjos sostinę Petrą praktiškai be pasipriešinimo ir įjungė Nabatėjos teritoriją kaip atskirą provinciją Petros Arabiją į Romos imperiją. Provincijos gyventojai buvo sparčiai helenizuojami. Iš kadaise buvusių nuožmių klajoklių, nabatėjai virto tvarkinga ir sėslia tauta. Jau nuo III a. neberandama įrašų jų kalba, o vietoj to rašoma graikų kalba. IV a. nabatėjai priėmė Krikščionybę. VII a. jų gyvenamas regionas buvo nukariautas Rašidunų, arabizuotas ir islamizuotas. Nabatėjai tapo dabartinių protėviais.
Kultūra
Per savo istoriją, nabatėjai patyrė įvairių kultūrinių įtakų. Būdami arabais, jie garbino įvairius semitiškus dievus, būdingus , kurių žinomiausi yra (vyriausias dievas), (likimo deivė), (tapatinta su Afrodite), , ir kt.
Ankstyviausia išorinė įtaka, paveikusi juos iki apsigyvendinimo Edome, buvo aramėjiška. Ji labai stipriai paveikė tautos kalbą. Iš aramėjų nabatėjai perėmė ir rašto sistemą, kurią pritaikė rašyti savo kalbai. Taip susiformavo nabatėjų raštas. Kuomet nabatėjai migravo į Edomą ir Moabą, o vėliau valdė nemažas teritorijas Palestinoje, jie patyrė stiprią hebrajų įtaką: daug jų tuo metu priėmė judaizmą.
Nuo I a. pr. m. e. stipriausia kultūrinė įtaka buvo helenistinė, kuri galiausiai išnaikino nabatėjų kalbą. Graikų ir romėnų kultūros įtakoje nabatėjai pradėjo kaldinti pinigus, pastatė ar perstatė savo žymiausius miestus. Tarp jų buvo Petra, Avdatas, , Mamšitas, Šivta, , ir kt. Dauguma jų yra paskelbti pasaulio kultūros paveldu.
Nabatėjai buvo labai svarbi tarpinė grandis tarp senovės Levanto kultūrų ir tuo metu dar barbarišku laikomo arabų pasaulio (). Jų prekybos (ypač Smilkalų kelio) dėka aramėjiška, hebrajiška ir graikiška kultūra pasiekė Hidžazo arabų gentis. Nabatėjų veikiami susiformavo prekybiniai arabų miestai Meka, Medina ir kt., o iš nabatėjų prekybiniais keliais plintančios idėjos turėjo didelę reikšmę Islamo ideologijos susiformavimui. Nabatėjų raštas, perimtas arabų tautų, ilgainiui išsivystė į arabų raštą, šiuo metu naudojamą visame musulmonų pasaulyje.
Karaliai
| Senovės Sirijos istorija | |
| Ebla, Nagaras, Maris | |
| Akado imperija > III Ūro dinastija | |
| Amoritų miestai valstybės: | |
| Ugaritas, Alalachas, Jamchadas, Katna, Kadešas, Karchemišas | |
| Mitanijos imperija | |
| Hetitų imperija | |
| Siro-hetitai (Aramėjai) | |
| Asirija > Babilonija | |
| Persija > Makedonija | |
| Seleukidų imperija | |
| Romos imperija (Sirija) | |
| Sirijos istorija | |
- 169–169 m. pr. m. e. Aretas I;
- 144–110 m. pr. m. e. Malichus I;
- 110–100 m. pr. m. e. Erotimus;
- ?-96 m. pr. m. e. Aretas II;
- 90-? m. pr. m. e. Obodas I;
- Rabelis I;
- 82/87-62 m. pr. m. e. Filhelenas;
- Obodas II;
- 47/60-30 m. pr. m. e. Malichus I;
- 30-9 m. pr. m. e. Obodas III;
- 9 m. pr. m. e. – 40 m. Aretas IV Filopatris;
- 40 to 70/71 m. Malichus II;
- 70/71 to 106 m. Rabelis II Soter.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nabatėjų karalystė, Kas yra Nabatėjų karalystė? Ką reiškia Nabatėjų karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Nabatejai hebr נ ב ט ים Nabatim gr Nabataῖoi Nabataioi arab الأنباط al ʾAnbaṭ semitu etnine grupe IV a pr m e VII a gyvenusi Artimuosiuose Rytuose Jie kalbejo arameju kalbai gimininga Malkuta Nabatu Nabateju karalystebuvusi karalyste 168 m pr m e 106 Sostine PetraValdymo forma monarchijaNabateju karaliai 168 144 m pr m e Aretas I 71 106 m Rabelis IIEra Senove Konsoliduojama 168 m pr m e m Prijungiama prie Romos 106 m Nabateju gyvenamos teritorijos apeme dabartines Jordanijos ir pietu Izraelio teritorijas istoriniai Edomo ir Moabo regionai bet ju kulturine įtaka sieke arabu gentis dabartineje Saudo Arabijoje Nabateju gyvenamas regionas vadinosi Nabateja o sukurta karalyste egzistavusi 168 m pr m e 106 m Nabateju karalyste IstorijaAnkstyvoji istorija Nabateju prekybiniai keliai Nabatejai kaip etnine grupe formavosi tarp Sirijos dykumos klajokliu Ju etnogeneze nera iki galo isaiskinta Nabateju kalba sudaro tarpine grandį tarp arabu ir arameju kalbu Anksciau buvo manoma kad nabatejai galejo sudaryti dalį arameju ju migraciju laikais I tukst pr m e pradzioje o veliau gyvenimo Sirijos dykumoje metu jie buvo stipriai arabizuoti Dabar linkstama manyti atvirksciai kad nabatejai buvo viena is arabu genciu kurie labai stipriai aramizavosi Po to kai 586 m pr m e Naujoji Babilono karalyste nukariavo Judeja ir istreme izraelitus ju pietiniai kaimynai edomitai buvo skatinami apsigyventi derlingose zemese Daug ju migravo į Judejos regiona todel istorinis Edomas istustejo Siuo susidariusiu vakuumu pasinaudojo klajokles dykumu gentys nabatejai Tiksli ju apsigyvenimo istorija nera zinoma taciau jau IV a pr m e jie valde istorinio Edomo ir Moabo miestus ir sekmingai juos gyne nuo Seleukidu antpuoliu Mazdaug iki to laiko jie asimiliavo vietos gyventojus Is senuju gyventoju nabatejai paveldejo prekybinius kelius kuriu svarbiausias buvo Karaliu kelias tapes svarbia jungtimi tarp Sirijos ir Arabijos Nabatejai sekmingai isnaudojo sį privaluma virsdami prekybininku tauta Ju deka suklestejo smilkalu kelias junges Levanta su Jemenu kurio svarbiausia preke buvo smilkalai Nabatejai buvo aktyvus ir Raudonojoje juroje kur savo laivais piratavo Egipto pakrantese Karalyste Nabateju sostine Petra 168 m pr m e karalius konsolidavo valdzia nabateju zemese ir įkure karalyste Ji sudare sajunga su hebraju Hasmoneju karalyste ir kartu kovojo pries Seleukidus Veliau Hasmoneju karalius 103 76 m pr m e sieke nukariauti Nabateja taciau sios karalius sumuse zydu armija 90 m pr m e Didziausias suklestejimas buvo pasiektas valdant 87 62 m pr m e Jam valdant Nabateja sparciai pletesi į siaure uzeme Basana o 85 m pr m e Damaska Aretas titulavosi graiku myletoju Philhellenos ir sieke helenizuoti savo karalyste Jo laikais graiku pavyzdziu pradetos kaldinti nabateju monetos graikisko stiliaus pavyzdziu perstatyti ar pastatyti miestai Siuo laikotarpiu ispuosta nabateju sostine Petra Po 64 m pr m e Nabatejos kaimyne tapo Romos imperijos kliente Erodo Judejos karalyste Protarpiais nabatejai irgi pripazindavo vasaliteta Romai taciau veike kaip nepriklausoma valstybe ir keleta kartu kariavo su Judeja Atrodo Damaskas irgi ne karta ejo is ranku į rankas priklausydamas tai Romai tai Nabatejai Pirmaisiais musu eros amziais Nabateja silpo kadangi romenai atrado naujus prekybos su Jemenu budus pirmiausia per miesta Egipte ir Raudonaja jura Romos valdzioje Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Arabija Romos provincija 106 m Romos imperatorius Trajanas paeme Nabatejos sostine Petra praktiskai be pasipriesinimo ir įjunge Nabatejos teritorija kaip atskira provincija Petros Arabija į Romos imperija Provincijos gyventojai buvo sparciai helenizuojami Is kadaise buvusiu nuozmiu klajokliu nabatejai virto tvarkinga ir seslia tauta Jau nuo III a neberandama įrasu ju kalba o vietoj to rasoma graiku kalba IV a nabatejai prieme Krikscionybe VII a ju gyvenamas regionas buvo nukariautas Rasidunu arabizuotas ir islamizuotas Nabatejai tapo dabartiniu proteviais KulturaNabateju miesto Avdato griuvesiaiAreto IV sidabrines monetos Per savo istorija nabatejai patyre įvairiu kulturiniu įtaku Budami arabais jie garbino įvairius semitiskus dievus budingus kuriu zinomiausi yra vyriausias dievas likimo deive tapatinta su Afrodite ir kt Ankstyviausia isorine įtaka paveikusi juos iki apsigyvendinimo Edome buvo aramejiska Ji labai stipriai paveike tautos kalba Is arameju nabatejai pereme ir rasto sistema kuria pritaike rasyti savo kalbai Taip susiformavo nabateju rastas Kuomet nabatejai migravo į Edoma ir Moaba o veliau valde nemazas teritorijas Palestinoje jie patyre stipria hebraju įtaka daug ju tuo metu prieme judaizma Nuo I a pr m e stipriausia kulturine įtaka buvo helenistine kuri galiausiai isnaikino nabateju kalba Graiku ir romenu kulturos įtakoje nabatejai pradejo kaldinti pinigus pastate ar perstate savo zymiausius miestus Tarp ju buvo Petra Avdatas Mamsitas Sivta ir kt Dauguma ju yra paskelbti pasaulio kulturos paveldu Nabatejai buvo labai svarbi tarpine grandis tarp senoves Levanto kulturu ir tuo metu dar barbarisku laikomo arabu pasaulio Ju prekybos ypac Smilkalu kelio deka aramejiska hebrajiska ir graikiska kultura pasieke Hidzazo arabu gentis Nabateju veikiami susiformavo prekybiniai arabu miestai Meka Medina ir kt o is nabateju prekybiniais keliais plintancios idejos turejo didele reiksme Islamo ideologijos susiformavimui Nabateju rastas perimtas arabu tautu ilgainiui issivyste į arabu rasta siuo metu naudojama visame musulmonu pasaulyje KaraliaiSenoves Sirijos istorijaEbla Nagaras MarisAkado imperija gt III uro dinastijaAmoritu miestai valstybes Ugaritas Alalachas Jamchadas Katna Kadesas KarchemisasMitanijos imperijaHetitu imperijaSiro hetitai Aramejai Asirija gt BabilonijaPersija gt MakedonijaSeleukidu imperijaRomos imperija Sirija Sirijos istorija169 169 m pr m e Aretas I 144 110 m pr m e Malichus I 110 100 m pr m e Erotimus 96 m pr m e Aretas II 90 m pr m e Obodas I Rabelis I 82 87 62 m pr m e Filhelenas Obodas II 47 60 30 m pr m e Malichus I 30 9 m pr m e Obodas III 9 m pr m e 40 m Aretas IV Filopatris 40 to 70 71 m Malichus II 70 71 to 106 m Rabelis II Soter