Mykolas Olševskis Ališauskis Alšauskas 1712 1779 m Buvo regulinių kanauninkų atgailos ordino kunigas Dėstė filosofiją ir
Mykolas Olševskis

Mykolas Olševskis (Ališauskis, Alšauskas) 1712 - 1779 m. Buvo regulinių kanauninkų atgailos ordino kunigas. Dėstė filosofiją ir dogmatinę teologiją, Vilniaus universitetas suteikė jam teologijos licenciato ir daktaro laipsnius. Buvo pamokslininkas Varnionyse, Šešuoliuose, Videniškiuose, klebonavo Mikoliškiyje, dėstė Mikoliškio seminarijoje.
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Gyvenimas
Mykolas Olševskis gimė Raseinių apskrityje 1712 metais, mirė 1779 metais, tiksliai nėra žinoma kur. Buvo Regulinių kanauninkų atgailos ordino kunigas. Šio ordino regula griežtai draudė garsinti vienuolių darbus, todėl apie Olševskio gyvenimą žinoma mažai. Maždaug XVIII amžiaus viduryje Olševskis ėjo Videniškių vikaro ir kartu filosofijos lektoriaus pareigas. Nuo 1755 metų buvo savo ordino generalinis vizitatorius Lenkijoje ir Lietuvoje. Dėstė filosofiją ir dogmatinę teologiją Vilniaus aukštojoje savo ordino mokykloje. 1762 metais Vilniaus universitetas suteikė jam teologijos licenciato ir daktaro laipsnius.
Olševskis buvo pamokslininku Varnionyse (dab. Baltarusija), Šešuoliuose, Videniškiuose, klebonavo Mikoliškiyje, dėstė ten buvusioje seminarijoje ir, kaip manoma, čia mirė.
Kūryba
Viso yra išlikę keturi M. Olševskio kūriniai. Didžiausio dėmesio sulaukusiu ir pačiu žinomiausiu kunigo veikalu laikomas pamokslų rinkinys „Broma, atverta ing viečnastį“.
Bibliografai įvardija 18 skirtingų šios knygos leidimų, kurių pirmasis išspausdintas 1753 metais Vilniaus Kunigų pranciškonų spaustuvėje.
Yra teigiama, kad Broma tapo Baroko „bestseleriu“, ji buvo išversta į lenkų kalbą pavadinimu „Brama otwarta do wieczności“ ir taip pat buvo išleista keletu skirtingų leidimų.
„Broma atvera ing viečnastį“
Apie kūrinį
- M. Olševskio pamokslų rinkinys „Broma, atverta ing viečnastį“ teologiniu požiūriu, nepaisant keleto neaiškumų, gali būti laikomas nepriekaištingu religiniu leidiniu.
- Rinkinyje pabrėžtinai akcentuojami kaltės, kančios, nuodėmės, bausmės, „mirties siautėjimo“ motyvai.
- Lyginant su ankstesniais pamokslais, kalbinė ir stilistinė Bromos išraiška įgauna naujų atspalvių. Čia daug barokinės retorikos oratorinių efektų, kalbos „makaronizmų“ bei minties paradoksų.
- Matosi lotyniški, lenkiški, lietuviški žodžiai, turintys neįprastas formas. Tokiu būdu buvo siekiama priblokšti skaitytoją, nustebinti jį neįprastumu.
- Apibendrintai, tai savotiški vėlyvojo Lietuviškojo Baroko kultūros, pakitusio žmogaus gyvenimo ir mąstymo ženklai, kuriems suprasti reikia ne tik proto pastangų, bet ir noro pasijusti intriguojančio, intelektualaus žaidimo dalyviu.
Kultūrinis ir istorinis kontekstai
- Feodalinė Lenkijos - Lietuvos valstybė dėl nuolatinių karų su kaimyniniais kraštais bei aštrių klasinių prieštaravimų šalies viduje XVII-XVIII amžiuje labai nusilpo tiek politiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu.
- Kultūrinis šalies gyvenimas taip pat apmirė, o švietimas „tarnavo“ tik bažnyčios interesams ir beveik sunyko.
- Visa tai neigiamai atsiliepė lietuvių raštijos vystymuisi ir nors Lietuvoje išleistų knygų skaičius XVIII a. pabaigoje ženkliai padidėjo, tačiau jų kokybė suprastėjo.
- Šio laikotarpio raštai laikomi vienais tamsuoliškiausų religinio turinio raštų.
- Raštai dažniausiai versti iš lenkų kalbos ir užteršti svetimžodžiais bei žargonybėmis.
- Minėtieji leidiniai, platinami katalikų dvasininkų, skleidė nusistatymą švietimo ir mokslo atžvilgiu, žalojo lietuvių literatūrinės kalbos vystymąsi. Ryškiausias tokių raštų pavyzdys buvo kunigo M.Olševskio parengtas pamokslų rinkinys „Broma, atverta ing viečnastį”.
Kalbos stilius ir vertinimai
- Religiniu požiūriu Broma yra laikoma bene labiausiai lietuvių raštijoje kritikuota knyga.
- Liuteronas K. G. Milkus savo „Lietuvių kalbos gramatikoje“ vadino ją absurdiška, o J. Šliūpas laikė pastarąją „nenaude visai knyga, kuri daugybei lietuvių protą aptemdino“.
- XIX–XX a. Broma buvo smerkiama ir dėl kalbos, kurioje[[ beveik pusė žodžių nelietuviškos kilmės, trečdalis leksikos – skoliniai ir svetimybės.
- Nepaisant to, Broma, galima sakyti, parašyta lietuviškai lenkišku „žargonu“, dėl rašymo stiliaus, paremto konkrečiais pavyzdžiais ir dialoginio dėstymo būdo turėjo didelį pasisekimą skaitytojų gretose.
- Knygoje pateikiami religinių tiesų aiškinimai bei pamokymai, iliustruoti įvairiais pasakojimais.
- Teigiama, kad šiuos raštus katalikų dvasininkija uoliai platino žmonėms.
- Postmoderniuoju laikotarpiu pamokslų rinkinys vertinimas kaip „egzotiškas“ leidinys naujausiems laikams, tačiau jis puikiai atspindi Baroko mentalitetą ir estetiką.
- Pamokslų rinkinyje „Broma atverta ing viečnastį" atsiskleidžia barokinė žmogaus pasaulėjauta bei mirties samprata, o jame esančios pamokomos istorijos parašytos ekspresyviu barokiniu stiliumi.
- Kaip savotiškas lietuviškojo Baroko paminklų „Broma atverta ing viečnastį“ laikoma viena skaitomiausių šio laikotarpio knygų.
Šaltiniai
1. M. Vaicekauskas „Priešaklbė Jonui Palioniui, arba Mykolo Olševskio opologija“
2. E. Ulčinaitė ir A. Jovaišas „Lietuvių literatūros istorija XIII – XVIII amžiai“
3. E. Naujokaitis „Mykolas Olševskis ir „Broma atverta ing viečnastį““.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mykolas Olševskis, Kas yra Mykolas Olševskis? Ką reiškia Mykolas Olševskis?
Mykolas Olsevskis Alisauskis Alsauskas 1712 1779 m Buvo reguliniu kanauninku atgailos ordino kunigas Deste filosofija ir dogmatine teologija Vilniaus universitetas suteike jam teologijos licenciato ir daktaro laipsnius Buvo pamokslininkas Varnionyse Sesuoliuose Videniskiuose klebonavo Mikoliskiyje deste Mikoliskio seminarijoje Mykolo Olsevskio knyga 1753 m parasyta lietuviu kalba ir isleista Vilniuje Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje pavadinimu BROMA ATWERTA Ing WIECZNASTI Sį biografinį straipsnį reiketu sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prasome sutvarkyti sį straipsnį Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Priezastys del kuriu straipsnis laikomas nesutvarkytu aiskinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai GyvenimasMykolas Olsevskis gime Raseiniu apskrityje 1712 metais mire 1779 metais tiksliai nera zinoma kur Buvo Reguliniu kanauninku atgailos ordino kunigas Sio ordino regula grieztai draude garsinti vienuoliu darbus todel apie Olsevskio gyvenima zinoma mazai Mazdaug XVIII amziaus viduryje Olsevskis ejo Videniskiu vikaro ir kartu filosofijos lektoriaus pareigas Nuo 1755 metu buvo savo ordino generalinis vizitatorius Lenkijoje ir Lietuvoje Deste filosofija ir dogmatine teologija Vilniaus aukstojoje savo ordino mokykloje 1762 metais Vilniaus universitetas suteike jam teologijos licenciato ir daktaro laipsnius Olsevskis buvo pamokslininku Varnionyse dab Baltarusija Sesuoliuose Videniskiuose klebonavo Mikoliskiyje deste ten buvusioje seminarijoje ir kaip manoma cia mire KurybaViso yra islike keturi M Olsevskio kuriniai Didziausio demesio sulaukusiu ir paciu zinomiausiu kunigo veikalu laikomas pamokslu rinkinys Broma atverta ing viecnastį Bibliografai įvardija 18 skirtingu sios knygos leidimu kuriu pirmasis isspausdintas 1753 metais Vilniaus Kunigu pranciskonu spaustuveje Yra teigiama kad Broma tapo Baroko bestseleriu ji buvo isversta į lenku kalba pavadinimu Brama otwarta do wiecznosci ir taip pat buvo isleista keletu skirtingu leidimu Broma atvera ing viecnastį Apie kurinį M Olsevskio pamokslu rinkinys Broma atverta ing viecnastį teologiniu poziuriu nepaisant keleto neaiskumu gali buti laikomas nepriekaistingu religiniu leidiniu Rinkinyje pabreztinai akcentuojami kaltes kancios nuodemes bausmes mirties siautejimo motyvai Lyginant su ankstesniais pamokslais kalbine ir stilistine Bromos israiska įgauna nauju atspalviu Cia daug barokines retorikos oratoriniu efektu kalbos makaronizmu bei minties paradoksu Matosi lotyniski lenkiski lietuviski zodziai turintys neįprastas formas Tokiu budu buvo siekiama pribloksti skaitytoja nustebinti jį neįprastumu Apibendrintai tai savotiski velyvojo Lietuviskojo Baroko kulturos pakitusio zmogaus gyvenimo ir mastymo zenklai kuriems suprasti reikia ne tik proto pastangu bet ir noro pasijusti intriguojancio intelektualaus zaidimo dalyviu Kulturinis ir istorinis kontekstai Feodaline Lenkijos Lietuvos valstybe del nuolatiniu karu su kaimyniniais krastais bei astriu klasiniu priestaravimu salies viduje XVII XVIII amziuje labai nusilpo tiek politiniu tiek ekonominiu atzvilgiu Kulturinis salies gyvenimas taip pat apmire o svietimas tarnavo tik baznycios interesams ir beveik sunyko Visa tai neigiamai atsiliepe lietuviu rastijos vystymuisi ir nors Lietuvoje isleistu knygu skaicius XVIII a pabaigoje zenkliai padidejo taciau ju kokybe suprastejo Sio laikotarpio rastai laikomi vienais tamsuoliskiausu religinio turinio rastu Rastai dazniausiai versti is lenku kalbos ir uztersti svetimzodziais bei zargonybemis Minetieji leidiniai platinami kataliku dvasininku skleide nusistatyma svietimo ir mokslo atzvilgiu zalojo lietuviu literaturines kalbos vystymasi Ryskiausias tokiu rastu pavyzdys buvo kunigo M Olsevskio parengtas pamokslu rinkinys Broma atverta ing viecnastį Kalbos stilius ir vertinimai Religiniu poziuriu Broma yra laikoma bene labiausiai lietuviu rastijoje kritikuota knyga Liuteronas K G Milkus savo Lietuviu kalbos gramatikoje vadino ja absurdiska o J Sliupas laike pastaraja nenaude visai knyga kuri daugybei lietuviu prota aptemdino XIX XX a Broma buvo smerkiama ir del kalbos kurioje beveik puse zodziu nelietuviskos kilmes trecdalis leksikos skoliniai ir svetimybes Nepaisant to Broma galima sakyti parasyta lietuviskai lenkisku zargonu del rasymo stiliaus paremto konkreciais pavyzdziais ir dialoginio destymo budo turejo didelį pasisekima skaitytoju gretose Knygoje pateikiami religiniu tiesu aiskinimai bei pamokymai iliustruoti įvairiais pasakojimais Teigiama kad siuos rastus kataliku dvasininkija uoliai platino zmonems Postmoderniuoju laikotarpiu pamokslu rinkinys vertinimas kaip egzotiskas leidinys naujausiems laikams taciau jis puikiai atspindi Baroko mentaliteta ir estetika Pamokslu rinkinyje Broma atverta ing viecnastį atsiskleidzia barokine zmogaus pasaulejauta bei mirties samprata o jame esancios pamokomos istorijos parasytos ekspresyviu barokiniu stiliumi Kaip savotiskas lietuviskojo Baroko paminklu Broma atverta ing viecnastį laikoma viena skaitomiausiu sio laikotarpio knygu Saltiniai1 M Vaicekauskas Priesaklbe Jonui Palioniui arba Mykolo Olsevskio opologija 2 E Ulcinaite ir A Jovaisas Lietuviu literaturos istorija XIII XVIII amziai 3 E Naujokaitis Mykolas Olsevskis ir Broma atverta ing viecnastį