Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
TajaiTajų šokisGyventojų skaičius 1 550 423Populiacija šalyse Vietnamas 1 550 423Kalba os Religijos theravadaGiminingos
Muang Thaeng
| Tajai | |
|---|---|
Tajų šokis | |
| Gyventojų skaičius | 1.550.423 |
| Populiacija šalyse | Vietnamas: 1.550.423 |
| Kalba (-os) | |
| Religijos | theravada |
| Giminingos etninės grupės | lao, tajai |
Vietnamo tajai (viet. Người Thái) – Azijos tauta, viena iš 55 oficialiai Vietnamo pripažintų tautinių mažumų, apjungianti keletą smulkesnių etninių grupių, gyvenančių šiaurės vakarų Vietname. Bendras tajų skaičius yra apie 1,5 mln.
Teritorija, pavadinimai ir įvairovė
Vietnamo tajai gyvena kalnuotame ir džiunglėmis apaugusiame krašte šiaurės vakarų Vietname ir sudaro dalį didesnės tajų tautų grupės, kuriai priklauso taip pat šanai, lao, Tailando tajai. Vietnamo tajus sudaro kelios skirtingos etninės grupės:
- („juodieji tajai“, viet. Tày Đăm) – šiauriausias pogrupis. Jų gyvenamos žemės šiaurėje ribojasi su žaliaisiais tajais (tai lu), kurie Vietname oficialiai priskiriami atskirai etninei grupei – lu. Dalis juodųjų tajų gyvena Kinijoje, kur priskiriami dajų etninei grupei;
- („baltieji tajai“ viet. Tày Khao) – vidurinis pogrupis, dalis jų gyvena Kinijoje, kur priskiriami dajų etninei grupei;
- („raudonieji tajai“ viet. Tày Đeng) – pietinis pogrupis;
- (viet. Tày Thanh) – gyvena į pietus nuo Tai Deang;
- Tai Hang Tong (viet. Tày Mường) – gyvena į pietus nuo Tai Thanh;
- Tai Do (viet. Tày Do) – gyvena į rytus nuo Tai Hang Tong;
- (viet. Pu Thay) – didesnė jų dalis gyvena Laose;
Istorija
Laikoma, kad Vietnamo tajų gyvenamas regionas yra visų tajų protėvynė. Čia teka 9 tajų šventosios upės, tarp kurių yra Nam Tao, Nam Te, Nam Ma, Nam Khun ir pan. Netoli nuo Laoso sienos yra Muang Thaeng slėnis (viet. Mường Thanh – „Dievo šalis“), kuriame yra Dien Bien Fu miestas. Tajų legendos pasakoja, kad būtent šiame mieste po potvynio dievai pasiuntė išminčius, kurie nusausino laukus, o iš vandens buivolo atsirado žmonijos protėviai. Čia valdė ir legendinis karalius (taj. ขุนบรม = Khun Borom).
Pasak legendos, Khun Boromas išplėtė tajų žemes ir paskirstė jas savo septyniems sūnums. Tajų protėvynė dabartiniame Vietname ir gretimose Laoso teritorijose (dab. ) atiteko sūnui Khun Chusong. Vietos tajai nesuformavo vientisos valstybės, ir gyveno susiskaldę į keliolika smulkių „karalysčių“ (muang), tokių kaip Om, Si, La, Bo Te, Oc, Ac, Tum Hoang, Then ir pan. Joms vadovavo gentiniai vadai, tituluojami ču (ar čao). Kadangi ilgą laiką muangų buvo 12, regionas tapo žinomas kaip Sipsong ču thai (t. y. „12 tajų vadų“). Muanguose formavosi atskiros tajų gentys, didėjo lingvistinė ir kultūrinė įvairovė.
XI a. Vietnamui iškovojus nepriklausomybę nuo Kinijos, karalystė vykdė ekspansiją į tajų kraštus vakaruose, tačiau galutinai jų neprijungė: tajai išlaikė nemažą autonomiją. Nuo XIV a. teritoriją valdė Muang Phuan valstybė (1369–1478), kurios centras buvo dabartiniame rytų Laose. Šiai valstybei nusilpus, jos teritorija buvo padalinta į dvi dalis: rytinė dalis (dab. šiaurės vakarų Vietnamas ir Laoso Huaphano provincija) atiteko Daivietui (čia sukurta (viet. Tran Ninh)), o vakarinę užkariavo lao Lan Sango karalystė (išlaikyta vasalinė kunigaikštystė). Regioną valdant Vietnamui, į tajų gyvenamas žemes migravo kitos etninės grupės: iš Kinijos kėlėsi hmongai ir mienai, o iš Raudonosios upės žemupio – etniniai vietnamiečiai. Šiuo metu tik 40 proc. regiono gyventojų yra etniniai tajai.
Dėl lingvistinio artumo Vietnamo tajai išlaikė artimesnius kultūrinius ryšius su Laoso tajais, nei su vietnamiečiais. Iš Lan Sango paplito theravados budizmas, tradicijos. pagrindu buvo sukurti vietiniai . 1707 m. subyrėjus Lan Sangui, atsikūrė Muang Phuanas, kuris siekė suvienyti tajų žemes. Regione kilo sukilimas, ir 1751 m. Vietnamo tajai atkūrė nepriklausomybę. Netrukus po to regione įsigalėjo Tailando karalystė, kuri vietinių tajų nekontroliavo tiesiogiai, o per vasalinę . Nepaisant to, vietos gyventojams Tailandas taikė panašią politiką, kaip ir kitoms periferijos tautoms. Dėl tos politikos daug vietos tajų buvo priverstinai iškeldinti į dabartinio Tailando teritorijas, kur iki dabar sudaro nemažą diasporą.
1884 m. šiaurinis Vietnamas () atiteko Prancūzijos Indokinijai, 1888 m. prie jos prijungtos tajų žemės, o 1893 m. jai atiteko ir . Prancūzijai valdant perbraižytos Vietnamo-Laoso sienos, Laosui atiduodant Huaphano provinciją, o Vietnamui – dabartinį šiaurės vakarų Vietnamą (t. y. 12 tajų muangų). Pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui, 1948 m. Prancūzija regioną pavertė neoficialia Tajų federacija, kurią sudarė 16 tradicinių karalysčių (Siphok čau thai). Ši situacija išliko iki 1954 m. Tais metais prancūzams pralaimėjus Dienbjenfu mūšį, regionas buvo prijungtas prie Šiaurės Vietnamo ir paverstas (nuo 1962 m. – Šiaurės vakarų autonomine zona). 1975 m. tajų autonomija panaikinta, ir regionas padalintas tarp kelių administracinių provincijų.
Nuorodos
- Vietnamo tajų istorija Archyvuota kopija 2011-09-10 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Muang Thaeng, Kas yra Muang Thaeng? Ką reiškia Muang Thaeng?
TajaiTaju sokisGyventoju skaicius 1 550 423Populiacija salyse Vietnamas 1 550 423Kalba os Religijos theravadaGiminingos etnines grupes lao tajai Vietnamo tajai viet Người Thai Azijos tauta viena is 55 oficialiai Vietnamo pripazintu tautiniu mazumu apjungianti keleta smulkesniu etniniu grupiu gyvenanciu siaures vakaru Vietname Bendras taju skaicius yra apie 1 5 mln Teritorija pavadinimai ir įvairoveTaju kulturinis regionas Vietnamo tajai gyvena kalnuotame ir dziunglemis apaugusiame kraste siaures vakaru Vietname ir sudaro dalį didesnes taju tautu grupes kuriai priklauso taip pat sanai lao Tailando tajai Vietnamo tajus sudaro kelios skirtingos etnines grupes juodieji tajai viet Tay Đăm siauriausias pogrupis Ju gyvenamos zemes siaureje ribojasi su zaliaisiais tajais tai lu kurie Vietname oficialiai priskiriami atskirai etninei grupei lu Dalis juoduju taju gyvena Kinijoje kur priskiriami daju etninei grupei baltieji tajai viet Tay Khao vidurinis pogrupis dalis ju gyvena Kinijoje kur priskiriami daju etninei grupei raudonieji tajai viet Tay Đeng pietinis pogrupis viet Tay Thanh gyvena į pietus nuo Tai Deang Tai Hang Tong viet Tay Mường gyvena į pietus nuo Tai Thanh Tai Do viet Tay Do gyvena į rytus nuo Tai Hang Tong viet Pu Thay didesne ju dalis gyvena Laose IstorijaBaltuju taju tradicinis namasPagrindinis straipsnis Tajai grupe Laikoma kad Vietnamo taju gyvenamas regionas yra visu taju protevyne Cia teka 9 taju sventosios upes tarp kuriu yra Nam Tao Nam Te Nam Ma Nam Khun ir pan Netoli nuo Laoso sienos yra Muang Thaeng slenis viet Mường Thanh Dievo salis kuriame yra Dien Bien Fu miestas Taju legendos pasakoja kad butent siame mieste po potvynio dievai pasiunte ismincius kurie nusausino laukus o is vandens buivolo atsirado zmonijos proteviai Cia valde ir legendinis karalius taj khunbrm Khun Borom Pasak legendos Khun Boromas isplete taju zemes ir paskirste jas savo septyniems sunums Taju protevyne dabartiniame Vietname ir gretimose Laoso teritorijose dab atiteko sunui Khun Chusong Vietos tajai nesuformavo vientisos valstybes ir gyveno susiskalde į keliolika smulkiu karalysciu muang tokiu kaip Om Si La Bo Te Oc Ac Tum Hoang Then ir pan Joms vadovavo gentiniai vadai tituluojami cu ar cao Kadangi ilga laika muangu buvo 12 regionas tapo zinomas kaip Sipsong cu thai t y 12 taju vadu Muanguose formavosi atskiros taju gentys didejo lingvistine ir kulturine įvairove XI a Vietnamui iskovojus nepriklausomybe nuo Kinijos karalyste vykde ekspansija į taju krastus vakaruose taciau galutinai ju neprijunge tajai islaike nemaza autonomija Nuo XIV a teritorija valde Muang Phuan valstybe 1369 1478 kurios centras buvo dabartiniame rytu Laose Siai valstybei nusilpus jos teritorija buvo padalinta į dvi dalis rytine dalis dab siaures vakaru Vietnamas ir Laoso Huaphano provincija atiteko Daivietui cia sukurta viet Tran Ninh o vakarine uzkariavo lao Lan Sango karalyste islaikyta vasaline kunigaikstyste Regiona valdant Vietnamui į taju gyvenamas zemes migravo kitos etnines grupes is Kinijos kelesi hmongai ir mienai o is Raudonosios upes zemupio etniniai vietnamieciai Siuo metu tik 40 proc regiono gyventoju yra etniniai tajai Del lingvistinio artumo Vietnamo tajai islaike artimesnius kulturinius rysius su Laoso tajais nei su vietnamieciais Is Lan Sango paplito theravados budizmas tradicijos pagrindu buvo sukurti vietiniai 1707 m subyrejus Lan Sangui atsikure Muang Phuanas kuris sieke suvienyti taju zemes Regione kilo sukilimas ir 1751 m Vietnamo tajai atkure nepriklausomybe Netrukus po to regione įsigalejo Tailando karalyste kuri vietiniu taju nekontroliavo tiesiogiai o per vasaline Nepaisant to vietos gyventojams Tailandas taike panasia politika kaip ir kitoms periferijos tautoms Del tos politikos daug vietos taju buvo priverstinai iskeldinti į dabartinio Tailando teritorijas kur iki dabar sudaro nemaza diaspora 1884 m siaurinis Vietnamas atiteko Prancuzijos Indokinijai 1888 m prie jos prijungtos taju zemes o 1893 m jai atiteko ir Prancuzijai valdant perbraizytos Vietnamo Laoso sienos Laosui atiduodant Huaphano provincija o Vietnamui dabartinį siaures vakaru Vietnama t y 12 taju muangu Pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui 1948 m Prancuzija regiona paverte neoficialia Taju federacija kuria sudare 16 tradiciniu karalysciu Siphok cau thai Si situacija isliko iki 1954 m Tais metais prancuzams pralaimejus Dienbjenfu musį regionas buvo prijungtas prie Siaures Vietnamo ir paverstas nuo 1962 m Siaures vakaru autonomine zona 1975 m taju autonomija panaikinta ir regionas padalintas tarp keliu administraciniu provinciju NuorodosVietnamo taju istorija Archyvuota kopija 2011 09 10 is Wayback Machine projekto