Molėtų herbas

Sidabriniame skydo lauke trys į viršų skrendantys mėlyni kirai, raudonoje skydo galvoje auksinis raktas galvute atgal, barzdele priekin ir žemyn.^[1]

• Raktas – simbolizuoja Molėtus kaip seną administracinį centrą,
• Kirai – kurortinis krašto grožis, mėgstamos poilsio vietos.

Nors Molėtai ir sena gyvenvietė, tačiau miesto teisės jai suteiktos tik 1950 m. Pirmieji herbo variantas pasiūlyti 1967 m. Po dvejų metų pateiktas naujas variantas, kuriam buvo pavaizduota pusė palapinės ir javų varpa, kurie turėjo simbolizuoti Molėtus kaip Vilniaus poilsio zoną ir žemdirbystę – svarbiausią rajono gyventojų verslą. Kadangi pirmieji eskizai buvo sukurti neprofesionaliai, Molėtų miesto herbą buvo pasiūlyta padaryti dailininkei Monikai Urmanavičiūtei. Iš pradžių ji parengė kelis variantus su gamtos ir poilsio simboliais – palapine, saule, žuvėdromis ir kt., o 1970 m. vasario 11 d. buvo pateiktas kitas herbo eskizas su Radvilų ragais ir vėžiu. Svarstant šiuos simbolius, menotyrininkas Stasys Pinkus pažymėjo, kad Molėtai praeityje buvo raktas (senasis administracinis vienetas), tad miesto herbe galėtų būti raktas ir vėžys, herbui tiktų senosios Lietuvos heraldikos spalvos – raudona ir balta. Iki galo simboliai buvo suderinti kovo 10 d. Heraldikos komisija paprašė M. Urmanavičiūtės padaryti du herbo variantus: abiejuose baltame (sidabriniame) lauke pavaizduoti tris mėlynas žuvėdras (kirus), tik viename variante auksinį raktą pavaizduoti juodoje, o kitame – raudonoje skydo galvoje, ir darbine tvarka nuspręsti, kurį herbą priimti. Iš dviejų variantų balandžio 8 d. buvo aprobuotas etalonas su raudona skydo galva.^[2][3] Tais pačiais metais herbas panaikintas.

Pagal 1970 m. atkurtą piešinį Molėtų herbas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1333 1997 m. birželio 27 d.^[4] Etalono autorė – dailininkė Monika Jonaitienė-Urmanavičiūtė.