Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mohi slėnio mūšisPriklauso XIII a Mohi slėnio mūšio piešinysData 1241 m balandžio 11 d Vieta Mohi slėnis netoli Šajo upė
Mohi slėnio mūšis
| Mohi slėnio mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: | |||||||
XIII a. Mohi slėnio mūšio piešinys | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Vengrijos karalystė Vokiečių ordinas Tamplierių ordinas | Mongolų imperija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| karalius Bela IV Princas Kolomanas Arkivyskupas Ugrin Csák Arkivyskupas Matjas iš Grano Dénes Tomaj | Batijus Subudajus | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| skirtingi šaltiniai nurodo nuo 25 iki 80 tūkst. karių, įskaitant ir klajoklių samdinių lengvąją kavaleriją bei serbų sąjungininkus | skirtingi šaltiniai nurodo nuo 30 iki 70 tūkst. karių | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| keli tūkstančiai karių | keli tūkstančiai karių | ||||||
Mohi slėnio mūšis, dar vadinamas Šajo upės mūšiu – 1241 m. balandžio 11 d. Vengrijoje vykęs mūšis tarp jungtinių Vengrijos karalystės, Tamplierių bei Teutonų pajėgų ir į Vakarų pusę įsiveržusios Mongolų imperijos kariuomenių.
Mūšis pasibaigė vienareikšme mongolų pergale. Tai yra pirmosios mongolų invazijos į Europą paskutinės didelės kautynės.
Prielaidos
1240 m. Batijaus ir Subudajaus vadovaujami mongolai galutinai įveikė bet kokį Rusios kunigaikštysčių pasipriešinimą ir pradėjo invaziją į Europą. Vengrija buvo pirmasis ir svarbiausias jų taikinys, vartai į vakarus. Kariniai veiksmai prasidėjo 1241 m.
Mongolų armija pasidalijo į tris dalis, ketindama pulti išsyk trimis frontais. Pirmosios armijos tikslas buvo sutrukdyti galimai pagalbai vengrams iš Lenkijos pusės. Ji užpuolė Lenkiją ir balandžio 9 d. (dvi dienos prieš Mohi slėnio mūšį) Legnicos mūšyje sutriuškino Henriko II Pamaldžiojo vadovaujamą jungtinę lenkų-vokiečių kariuomenę.
Antroji armija užpuolė ir nugalėjo Transilvaniją.
Pagrindinė ir didžiausia armija, vadovaujama pačių Subudajaus ir Batijaus, patraukė į Vengriją tiesiai per gerai įtvirtintą Karpatų kalnuose ir kovo 12 d. sutriuškino palatino Dénes Tomaj vadovaujamą vengrų armiją.
Vengrų pasiruošimai
Tuo metu Vengrijoje buvo kilusi politinė krizė dėl karaliaus Belos IV reformų ir trinties tarp kumanų pabėgėlių ir vietinių vengrų. Kumanų chanas buvo asmeniškai globojamas karaliaus ir laikytas vengrų sąjungininku, tačiau jis buvo nužudytas – greičiausiai vengrų diduomenės, bet kuriuo atveju kaltinama buvo ji. Per kraštą vilnijo maištai, kumanai traukėsi į pietus, pakeliui plėšdami ir niokodami apylinkes. Bela IV bandė mobilizuoti visą armiją, tačiau nesėkmingai: kumanų maištai buvo laikomi smulkiu nepatogumu, o artėjančią mongolų armiją taip pat mažai kas laikė rimta grėsme. Daug kilmingųjų atsisakė rinkti armijas specialiai siekdami pakenkti karaliui.
Kai prasilaužę pro Verecko perėją mongolai kovo 15 d. pasiekė Peštą (rytinė dab. Budapešto sritis) ir pradėjo plėšti, Bela IV uždraudė vengrams pulti, kadangi jie dar nebuvo iki galo pasirengę karui. Tačiau jo sąjungininkas Austrijos kunigaikštis Frydrichas II užpuolė ir įveikė smulkią mongolų avangardo plėšikų grupę. Po šio įvykio karaliaus reputacija dar labiau krito, jis buvo pradėtas laikyti bailiu ar bent jau diduomenė stengėsi jį taip parodyti. Kunigaikštis Frydrichas II, pademonstravęs, kad mongolai jokio pavojaus nekelia, su savo armija grįžo namo. Kaločos arkivyskupas Ugrin Csák taip pat pasekė Frydricho pavyzdžiu, ir neklausydamas karaliaus draudimo, su savo surinkta armija išjojo kautis prieš mongolus, tačiau buvo įviliotas į pelkes kur jo sunkiai šarvuoti raiteliai įstrigo ir buvo išžudyti ar nuskendo. Pačiam arkyvuskupui vos pavyko pasprukti.
Kai karalius surinko reikiamą armiją ir ketino stoti į atvirą mūšį su mongolais, mongolai tiesiog atsitraukė. Tai tik dar labiau sutvirtino didikų nuomonę, esą mongolai yra nieko verti, o karalius anksčiau nedrįso rimtai jiems pasipriešinti, nes yra bailys.
Mūšis
Naktis
Po savaitės žygiavimo ir dažnų nedidelių mongolų išpuolių, vengrų kariuomenė pasiekė Šajo upę. Čia ji sustojo pailsėti ir sulaukti papildomos provizijos. Bela IV įsakė iš vagonų statyti fortifikuotą stovyklą. Kadangi vietovė buvo miškinga, vengrai nematė ir nežinojo, kad mongolų kariuomenė yra čia pat kitame krante.
Manoma, kad pradinis mongolų planas buvo palaukti, kol vengrai pradės keltis per upę ir tuomet pulti. Dėl nežinomų priežasčių, jie visgi nusprendė atakuoti įtvirtintą vengrų stovyklą, persikeldami per upę patys.
Pasak kai kurių šaltinių, naktį iš mongolų stovyklos pabėgęs vergas įspėjo vengrus apie artėjančią mongolų ataką per Šajo tiltą. Nors vengrai vis dar nesitikėjo, kad tai bus kažkas daugiau už nedidelį partizaninį išpuolį, jaunesniojo Belos IV brolio princo Kalmano ir arkivyskupo Ugrin Csák vadovaujamos armijos paliko stovyklą, kad apgintų tiltą. Tai turėjo būti netikėtumas mongolams, kurie nežinojo, jog vengrai perspėti. Buvo manoma, kad mongolai naktį nepuls, tik bandys persikelti į kitą krantą, todėl netikėtai saugomas tiltas turėjo būti jiems rimta kliūtis.
Vengrų armijos pasiekė tiltą vidurnaktį, po septynių valandų žygio tamsoje. Tuo metu mongolai kaip tik kėlėsi per upę ir buvo užklupti netikėtai. Trumpas mūšis baigėsi vengrų pergale ir rimtais mongolų nuostoliais. Ginant siaurą, maždaug 200 m ilgio tiltą, ypač pasitarnavo vengrų arbaletininkai.
Po kovos vengrai paliko nedidelį karių būrį saugoti tilto ir grįžo į pagrindinę stovyklą, kur pradėjo švęsti pergalę. Tikriausiai jie manė, kad mongolai atsitraukė, tačiau iš tiesų pagrindinė mongolų armija tebebuvo čia pat už upės.
Netikėtas pralaimėjimas keliantis per upę privertė mongolus pakeisti planus. su nedidelėmis pajėgomis nujojo į šiaurę, kad persikėlęs per upę netikėtai užpultų tilto sargybą iš užnugario. Subudajus parengė planą, kaip pridengti mongolų persikėlimą per pagrindinį tiltą atakuojant arbaletininkus – pirmasis žinomas apgulties ginklų panaudojimas tiesiogiai prieš žmones Europoje. Už šią operaciją ir persikėlimą buvo atsakingas Batijus, pats Subudajus su dalimi armijos patraukė į pietus ir pradėjo statyti skubų papildomą tiltą.
Rytas
Išaušus Batijaus armija pradėjo tiltą saugojusių arbaletininkų ataką akmensvaidžiais, o netrukus prie jos prisidėjo iš užnugario apėjusi Šibano grupė. Vengrai atsitraukė į pagrindinę stovyklą, ir apytiksliai 8 val. ryto Batijaus vadovaujama mongolų armijos dalis jau buvo persikėlusi į kitą Šajo krantą.
Vengrų bėgliams atvykus į stovyklą ir pranešus apie mūšį, princas Kalmanas, Ugrinas ir tamplierių riteriai išvyko prie tilto. Buvo manoma, kad viskas vyks panašiai kaip naktį, ir nedidelės per tiltą besikeliančios mongolų pajėgos bus ir vėl nesunkiai atremtos. Didžioji vengrų armijos dalis liko stovykloje. Tačiau pamatę mongolų pajėgas, vengrų karvedžiai suvokė tikrąjį mūšio mastą ir po trumpo susidūrimo atsitraukė į stovyklą pastiprinimo. Tačiau Bela IV nedavė įsakymo pulti mongolus, kas dar labiau padidino susipriešinimą tarp jo ir vengrų didikų. Įniršęs arkivyskupas viešai iškeikė karalių, ir galiausiai vengrų armija patraukė prie upės. Tačiau sugaišto laiko užteko, kad visi Batijaus mongolai persikeltų į kitą krantą.
Mūšis mongolams vėl buvo sunkus. Dėl užnugaryje esančios upės jie dalinai neteko vieno iš svarbiausių savo ginklų – manevringumo. Taip pat, vengrų kariuomenė turėjo kiekybinį pranašumą prieš Batijaus pajėgas. Pasak „Juanių dinastijos istorijos“, Batijus prarado trisdešimt savo asmeninės elitinės gvardijos () karių ir vieną iš savo leitenantų – Bakatu. Tačiau pietuose per upę persikėlęs Subudajus laiku suspėjo į pagalbą. Su savo armija netikėtai užpuolęs vengrų flangą, privertė juos pasiduoti panikai ir atsitraukti į stovyklą.
Popietė
Vengrams galbūt būtų užtekę pajėgų atsilaikyti prieš mongolus įtvirtintoje stovykloje, tačiau padegamųjų strėlių lietus juos visiškai demoralizavo. Prasidėjo panika, daug karių žuvo sutrypti minioje. Galiausiai prasidėjo masinis bėgimas iš stovyklos pro mongolų apsiaustyje tam tyčia paliktą spragą. Didelius nuostolius kautynėse prie upės patyręs Batijus nebesivijo vengrų, tačiau Subudajaus armija užsiėmė persekiojimu. Raitieji ietininkai vijosi grupe, kad vengrai neturėtų kada atsikvėpti ir persigrupuoti. Tuo tarpu raitieji lankininkai tiesiog pasklido individualiai ir nesunkiai į nugaras iššaudė beveik visus bėglius. Belai IV ir Kalmanui pavyko pasprukti, arkivyskupas žuvo. Vengrų nuostoliai, kurių didžiausią dalį sudarė panikoje netvarkingai bėgantys kariai, buvo tokie dideli, kad jie jau nebeturėjo iš kur surinkti dar vienos armijos.
Pasekmės
Karališkoji šeima pabėgo į Austriją prašyti prieglaudos pas Frydrichą II, tačiau kunigaikštis juos įkalino ir paleido tik už milžinišką išpirką auksu ir trijų grafysčių perleidimą Austrijai. Tuomet Bela IV su savo šeima ir dalimi svitos pasitraukė prie Adrijos jūros, kur gyveno iki mongolų pasitraukimo. Visą tą laiką karalius bandė prašyti pagalbos iš įvairių Europos šalių, taip pat ir popiežiaus, siūlydamas visiems susivienyti prieš mongolus, tačiau niekam tai per daug nerūpėjo. Europoje mongolai vis dar nebuvo vertinami kaip rimta grėsmė. Tačiau kai kurių istorikų nuomone, po šio mūšio visoje Europoje jau apskritai nebebuvo įmanoma surinkti pakankamai rimtos armijos, kuri būtų galėjusi pasipriešinti tolesniai mongolų invazijai – o jei armiją ir surinktų, nei vienas iš tuometinių karvedžių negalėjo prilygti mongolų Subudajui.
Vengrijoje likę kariai pradėjo partizaninį karą prieš mongolus. Dauguma civilių atsitraukė į vietoves, sunkiau pasiekiamas mongolų kavalerijai.
Mongolai pradėjo sistemingą krašto plėšimą. Viso jų okupacijos metu žuvo maždaug pusė vengrų populiacijos. Kai jie galiausiai atsitraukė dėl chano Ugedėjaus mirties, Bela IV grįžo į šalį. Vos po metų atsikariavo iš austrų tris atiduotas grafystes, ir pradėjo statyti tvirtoves, rinkti armijas bei kitaip ypač rimtai ruoštis galimam mongolų sugrįžimui. Šie pasiruošimai labai pravertė, kai 1284 m. Aukso ordos chanas bandė pulti Vengriją ir buvo atremtas. Šiuo metu Bela IV Vengrijoje yra dažnai vadinamas „antruoju Vengrijos įkūrėju“, tiek dėl savo ankstesnių reformų, tiek dėl karinio krašto sustiprinimo ir antrosios mongolų invazijos atrėmimo, bei šalies atgaivinimo po milžiniškų nuostolių pirmajame kare su mongolais.
Nuorodos ir šaltiniai
- Mūšio žemėlapis (animacija)[neveikianti nuoroda]
- Warfare in the Medieval World. 2007
- Morgan, D.The Mongols. 1990
- Nicolle, D. The Mongol Warlords. 1998
- Saunders, J. J. The History of the Mongol Conquests. 1971
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mohi slėnio mūšis, Kas yra Mohi slėnio mūšis? Ką reiškia Mohi slėnio mūšis?
Mohi slenio musisPriklauso XIII a Mohi slenio musio piesinysData 1241 m balandzio 11 d Vieta Mohi slenis netoli Sajo upes VengrijaRezultatas Mongolu pergaleKonflikto salysVengrijos karalyste Vokieciu ordinas Tamplieriu ordinas Mongolu imperijaVadovai ir kariniai vadaikaralius Bela IV Princas Kolomanas Arkivyskupas Ugrin Csak Arkivyskupas Matjas is Grano Denes Tomaj Batijus SubudajusPajegosskirtingi saltiniai nurodo nuo 25 iki 80 tukst kariu įskaitant ir klajokliu samdiniu lengvaja kavalerija bei serbu sajungininkus skirtingi saltiniai nurodo nuo 30 iki 70 tukst kariuNuostoliaikeli tukstanciai kariu keli tukstanciai kariu Mohi slenio musis dar vadinamas Sajo upes musiu 1241 m balandzio 11 d Vengrijoje vykes musis tarp jungtiniu Vengrijos karalystes Tamplieriu bei Teutonu pajegu ir į Vakaru puse įsiverzusios Mongolu imperijos kariuomeniu Musis pasibaige vienareiksme mongolu pergale Tai yra pirmosios mongolu invazijos į Europa paskutines dideles kautynes Prielaidos1240 m Batijaus ir Subudajaus vadovaujami mongolai galutinai įveike bet kokį Rusios kunigaikstysciu pasipriesinima ir pradejo invazija į Europa Vengrija buvo pirmasis ir svarbiausias ju taikinys vartai į vakarus Kariniai veiksmai prasidejo 1241 m Mongolu armija pasidalijo į tris dalis ketindama pulti issyk trimis frontais Pirmosios armijos tikslas buvo sutrukdyti galimai pagalbai vengrams is Lenkijos puses Ji uzpuole Lenkija ir balandzio 9 d dvi dienos pries Mohi slenio musį Legnicos musyje sutriuskino Henriko II Pamaldziojo vadovaujama jungtine lenku vokieciu kariuomene Antroji armija uzpuole ir nugalejo Transilvanija Pagrindine ir didziausia armija vadovaujama paciu Subudajaus ir Batijaus patrauke į Vengrija tiesiai per gerai įtvirtinta Karpatu kalnuose ir kovo 12 d sutriuskino palatino Denes Tomaj vadovaujama vengru armija Vengru pasiruosimaiTuo metu Vengrijoje buvo kilusi politine krize del karaliaus Belos IV reformu ir trinties tarp kumanu pabegeliu ir vietiniu vengru Kumanu chanas buvo asmeniskai globojamas karaliaus ir laikytas vengru sajungininku taciau jis buvo nuzudytas greiciausiai vengru diduomenes bet kuriuo atveju kaltinama buvo ji Per krasta vilnijo maistai kumanai traukesi į pietus pakeliui plesdami ir niokodami apylinkes Bela IV bande mobilizuoti visa armija taciau nesekmingai kumanu maistai buvo laikomi smulkiu nepatogumu o artejancia mongolu armija taip pat mazai kas laike rimta gresme Daug kilminguju atsisake rinkti armijas specialiai siekdami pakenkti karaliui Kai prasilauze pro Verecko pereja mongolai kovo 15 d pasieke Pesta rytine dab Budapesto sritis ir pradejo plesti Bela IV uzdraude vengrams pulti kadangi jie dar nebuvo iki galo pasirenge karui Taciau jo sajungininkas Austrijos kunigaikstis Frydrichas II uzpuole ir įveike smulkia mongolu avangardo plesiku grupe Po sio įvykio karaliaus reputacija dar labiau krito jis buvo pradetas laikyti bailiu ar bent jau diduomene stengesi jį taip parodyti Kunigaikstis Frydrichas II pademonstraves kad mongolai jokio pavojaus nekelia su savo armija grįzo namo Kalocos arkivyskupas Ugrin Csak taip pat paseke Frydricho pavyzdziu ir neklausydamas karaliaus draudimo su savo surinkta armija isjojo kautis pries mongolus taciau buvo įviliotas į pelkes kur jo sunkiai sarvuoti raiteliai įstrigo ir buvo iszudyti ar nuskendo Paciam arkyvuskupui vos pavyko pasprukti Kai karalius surinko reikiama armija ir ketino stoti į atvira musį su mongolais mongolai tiesiog atsitrauke Tai tik dar labiau sutvirtino didiku nuomone esa mongolai yra nieko verti o karalius anksciau nedrįso rimtai jiems pasipriesinti nes yra bailys MusisMusio planasNaktis Po savaites zygiavimo ir daznu nedideliu mongolu ispuoliu vengru kariuomene pasieke Sajo upe Cia ji sustojo pailseti ir sulaukti papildomos provizijos Bela IV įsake is vagonu statyti fortifikuota stovykla Kadangi vietove buvo miskinga vengrai nemate ir nezinojo kad mongolu kariuomene yra cia pat kitame krante Manoma kad pradinis mongolu planas buvo palaukti kol vengrai prades keltis per upe ir tuomet pulti Del nezinomu priezasciu jie visgi nusprende atakuoti įtvirtinta vengru stovykla persikeldami per upe patys Pasak kai kuriu saltiniu naktį is mongolu stovyklos pabeges vergas įspejo vengrus apie artejancia mongolu ataka per Sajo tilta Nors vengrai vis dar nesitikejo kad tai bus kazkas daugiau uz nedidelį partizaninį ispuolį jaunesniojo Belos IV brolio princo Kalmano ir arkivyskupo Ugrin Csak vadovaujamos armijos paliko stovykla kad apgintu tilta Tai turejo buti netiketumas mongolams kurie nezinojo jog vengrai perspeti Buvo manoma kad mongolai naktį nepuls tik bandys persikelti į kita kranta todel netiketai saugomas tiltas turejo buti jiems rimta kliutis Vengru armijos pasieke tilta vidurnaktį po septyniu valandu zygio tamsoje Tuo metu mongolai kaip tik kelesi per upe ir buvo uzklupti netiketai Trumpas musis baigesi vengru pergale ir rimtais mongolu nuostoliais Ginant siaura mazdaug 200 m ilgio tilta ypac pasitarnavo vengru arbaletininkai Po kovos vengrai paliko nedidelį kariu burį saugoti tilto ir grįzo į pagrindine stovykla kur pradejo svesti pergale Tikriausiai jie mane kad mongolai atsitrauke taciau is tiesu pagrindine mongolu armija tebebuvo cia pat uz upes Netiketas pralaimejimas keliantis per upe priverte mongolus pakeisti planus su nedidelemis pajegomis nujojo į siaure kad persikeles per upe netiketai uzpultu tilto sargyba is uznugario Subudajus parenge plana kaip pridengti mongolu persikelima per pagrindinį tilta atakuojant arbaletininkus pirmasis zinomas apgulties ginklu panaudojimas tiesiogiai pries zmones Europoje Uz sia operacija ir persikelima buvo atsakingas Batijus pats Subudajus su dalimi armijos patrauke į pietus ir pradejo statyti skubu papildoma tilta Rytas Karalius Bela IV bega nuo mongolu XIV a paveikslas Isausus Batijaus armija pradejo tilta saugojusiu arbaletininku ataka akmensvaidziais o netrukus prie jos prisidejo is uznugario apejusi Sibano grupe Vengrai atsitrauke į pagrindine stovykla ir apytiksliai 8 val ryto Batijaus vadovaujama mongolu armijos dalis jau buvo persikelusi į kita Sajo kranta Vengru begliams atvykus į stovykla ir pranesus apie musį princas Kalmanas Ugrinas ir tamplieriu riteriai isvyko prie tilto Buvo manoma kad viskas vyks panasiai kaip naktį ir nedideles per tilta besikeliancios mongolu pajegos bus ir vel nesunkiai atremtos Didzioji vengru armijos dalis liko stovykloje Taciau pamate mongolu pajegas vengru karvedziai suvoke tikrajį musio masta ir po trumpo susidurimo atsitrauke į stovykla pastiprinimo Taciau Bela IV nedave įsakymo pulti mongolus kas dar labiau padidino susipriesinima tarp jo ir vengru didiku Įnirses arkivyskupas viesai iskeike karaliu ir galiausiai vengru armija patrauke prie upes Taciau sugaisto laiko uzteko kad visi Batijaus mongolai persikeltu į kita kranta Musis mongolams vel buvo sunkus Del uznugaryje esancios upes jie dalinai neteko vieno is svarbiausiu savo ginklu manevringumo Taip pat vengru kariuomene turejo kiekybinį pranasuma pries Batijaus pajegas Pasak Juaniu dinastijos istorijos Batijus prarado trisdesimt savo asmenines elitines gvardijos kariu ir viena is savo leitenantu Bakatu Taciau pietuose per upe persikeles Subudajus laiku suspejo į pagalba Su savo armija netiketai uzpuoles vengru flanga priverte juos pasiduoti panikai ir atsitraukti į stovykla Popiete Vengrams galbut butu uzteke pajegu atsilaikyti pries mongolus įtvirtintoje stovykloje taciau padegamuju streliu lietus juos visiskai demoralizavo Prasidejo panika daug kariu zuvo sutrypti minioje Galiausiai prasidejo masinis begimas is stovyklos pro mongolu apsiaustyje tam tycia palikta spraga Didelius nuostolius kautynese prie upes patyres Batijus nebesivijo vengru taciau Subudajaus armija uzsieme persekiojimu Raitieji ietininkai vijosi grupe kad vengrai neturetu kada atsikvepti ir persigrupuoti Tuo tarpu raitieji lankininkai tiesiog pasklido individualiai ir nesunkiai į nugaras issaude beveik visus beglius Belai IV ir Kalmanui pavyko pasprukti arkivyskupas zuvo Vengru nuostoliai kuriu didziausia dalį sudare panikoje netvarkingai begantys kariai buvo tokie dideli kad jie jau nebeturejo is kur surinkti dar vienos armijos PasekmesKapaviete ir memorialas Mohi slenyje Karaliskoji seima pabego į Austrija prasyti prieglaudos pas Frydricha II taciau kunigaikstis juos įkalino ir paleido tik uz milziniska ispirka auksu ir triju grafysciu perleidima Austrijai Tuomet Bela IV su savo seima ir dalimi svitos pasitrauke prie Adrijos juros kur gyveno iki mongolu pasitraukimo Visa ta laika karalius bande prasyti pagalbos is įvairiu Europos saliu taip pat ir popieziaus siulydamas visiems susivienyti pries mongolus taciau niekam tai per daug nerupejo Europoje mongolai vis dar nebuvo vertinami kaip rimta gresme Taciau kai kuriu istoriku nuomone po sio musio visoje Europoje jau apskritai nebebuvo įmanoma surinkti pakankamai rimtos armijos kuri butu galejusi pasipriesinti tolesniai mongolu invazijai o jei armija ir surinktu nei vienas is tuometiniu karvedziu negalejo prilygti mongolu Subudajui Vengrijoje like kariai pradejo partizaninį kara pries mongolus Dauguma civiliu atsitrauke į vietoves sunkiau pasiekiamas mongolu kavalerijai Mongolai pradejo sisteminga krasto plesima Viso ju okupacijos metu zuvo mazdaug puse vengru populiacijos Kai jie galiausiai atsitrauke del chano Ugedejaus mirties Bela IV grįzo į salį Vos po metu atsikariavo is austru tris atiduotas grafystes ir pradejo statyti tvirtoves rinkti armijas bei kitaip ypac rimtai ruostis galimam mongolu sugrįzimui Sie pasiruosimai labai praverte kai 1284 m Aukso ordos chanas bande pulti Vengrija ir buvo atremtas Siuo metu Bela IV Vengrijoje yra daznai vadinamas antruoju Vengrijos įkureju tiek del savo ankstesniu reformu tiek del karinio krasto sustiprinimo ir antrosios mongolu invazijos atremimo bei salies atgaivinimo po milzinisku nuostoliu pirmajame kare su mongolais Nuorodos ir saltiniaiMusio zemelapis animacija neveikianti nuoroda Warfare in the Medieval World 2007 Morgan D The Mongols 1990 Nicolle D The Mongol Warlords 1998 Saunders J J The History of the Mongol Conquests 1971