Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mohandas Karamčandas GandisGimė 1869 m spalio 2 d Porbandaras Britų IndijaMirė 1948 m sausio 30 d 78 metai Naujasis Deli
Mohandas Gandhi
| Mohandas Karamčandas Gandis | |
|---|---|
| Gimė | 1869 m. spalio 2 d. Porbandaras, Britų Indija |
| Mirė | 1948 m. sausio 30 d. (78 metai) Naujasis Delis, Indija |
| Tautybė | indas (gudžaratas) |
| Sutuoktinis (-ė) | Kasturba Gandhi |
| Vaikai | Harilal, Manilal, Ramdas, Devdas |
| Religija | hinduizmas |
| Vikiteka | Mohandas Gandhi |
| Parašas | |
Mohandas Karamčandas Gandis (hind. मोहनदास करमचंद गांधी, IAST: Mohandās Karmacãd Gãdhī, 1869 m. spalio 2 d. Porbandaras, Indija – 1948 m. spalio 30 d. Delis, Indija) – Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas.
Biografija
Mohandas Gandis gimė mažos kunigaikštystės administratoriaus šeimoje dabartinio Gudžarato valstijoje. Tėvų valia vedė, būdamas 13 m. Vidutiniais pažymiais baigęs mokyklą, 1888–1891 studijavo teisę Londone, kur daugiau pasižymėjo kaip aktyvus Londono vegetarų draugijos narys. 1893 išvyko į Pietų Afriką dirbti teisės konsultantu indų firmoje. Susidūręs su aršia rasine indų imigrantų diskriminacija, jis pradėjo kovą už savo tautiečių pagrindines teises ir greitai tapo žinomu publicistu ir politiku. Įkūrė Natalio indų kongresą (Natal Indian Congress, 1894), suformulavo ir pritaikė („tiesos jėga, pasišventimas tiesai“) kovos būdą, kurio esmė – atsisakymas paklusti neteisingai tvarkai, nebendradarbiavimas su valdžia (angl. non – violent non – cooperation), savo švietimo, savigalbos ir kitų institucijų kūrimas.
Politinę kovą M. Gandis suprato kaip siekimą tiesos, suvokiamos religine prasme. Gandhi susipažinęs su krikščionybe ir islamu, priėjo išvadą, kad visos religijos yra teisingos, tačiau praktikoje ydingai interpretuojamos. Jo pasaulėžiūrai ypatingą įtaką turėjo Bhagavadgitos postulatai apie būtinybę atsisakyti materialinių gėrybių, ramiai vykdyti savo pareigą, nepriklausomai nuo savo emocijų bei išorinių aplinkybių, būdingas Indijos religijoms ahimsos principas, taip pat Levo Tolstojaus (su kuriuo susirašinėjo) mokymas apie nesipriešinimą jėga blogiui (rus. непротивление злу насилием). Siekdamas įgyvendinti savo socialines utopijas, Gandhi įkūrė dvi žemdirbių kolonijas, kurios tapo vėlyvesnių ašramų prototipais.
M. Gandis grįžo į Indiją 1914 m., būdamas jau garsiu lyderiu. Tačiau I pasaulinio karo metais jis betarpiškai nedalyvavo politikoje, atvirkščiai – padėjo verbuoti kareivius į Britų Indijos kariuomenę. Tik 1919 m. vasarį, kada britų administracija priėmė įstatymą, leidžiantį be teismo įkalinti įtariamus politiniu kurstymu, M. Gandis paskelbė satjagrahą, sukėlusią pasipriešinimo kolonijinei valdžiai bangą daugelyje Indijos provincijų. Nuo tada jį pradėta vadinti Mahatma (iš sanskrito „didžios sielos“). Gandhi pastangomis (INK) buvo reorganizuotas į masinę partiją, plačiai buvo praktikuojamas valdžios institucijų, mokyklų, angliškų prekių boikotas. M. Gandis teigė, kad prieš nesmurtinį judėjimą kolonizatoriai nepavartos jėgos ir galiausiai turės pasitraukti iš Indijos. Dėl incidento, kurio eigoje buvo nužudyti keli policininkai, 1922 vasarį M. Gandis nutraukė judėjimą. Už kurstymą M. Gandis buvo nuteistas 6 metams kalėjimo, tačiau išleistas 1924 m. po apendicito operacijos. Sugrįžo į aktyvią politiką 1928 pabaigoje, jo iniciatyva INK priėmė rezoliuciją, reikalaujančią per metus suteikti Indijai dominijos (kaip tuometinės Australija, Kanada, Pietų Afrika) statusą. 1930 kovą pradėjo satjagrahą prieš druskos mokestį, organizavęs įspūdingą žygį prie jūros, kur dalyviai pasigamino druskos iš jūros vandens. Daugiau nei 60 tūkst. dalyvių buvo areštuota. 1932 rugsėjį, būdamas kalėjime, M. Gandis pradėjo „bado streiką iki mirties“, reikalaudamas pagerinti žemiausių („neliečiamųjų“) kastų padėtį. 1934 m. atsisakė INK vadovo pareigų, pasitraukė iš partijos, kuri jo nuomone naudojosi satjagraha tik taktiniais sumetimais, ir užsiėmė savo „konstruktyvios programos“ įgyvendinimu: kaimo švietimu, žemiausių kastų problemomis, tradicinių amatų plėtra. M. Gandis neigiamai vertino šiuolaikinę technologinę civilizaciją, įsivaizdavo būsimą nepriklausomą Indiją kaip laisvų kaimo bendruomenių šalį.
Prasidėjus II pasauliniam karui, M. Gandis ir INK vadovai buvo pasiruošę paremti D. Britaniją, tačiau negavo aiškių pažadų, kad po karo bus suteikta nepriklausomybė, ir 1942 m. pradėjo judėjimą „Išeikite iš Indijos“ (Quit India). Visi jo vadovai buvo nedelsiant įkalinti. Po karo prasidėjusiose derybose su britais ir musulmonų lyderiais dėl nepriklausomybės Gandhi nepavyko įveikti musulmonų ir hindų susipriešinimo bangos ir išvengti šalies padalinimo. Pergyvendamas tai kaip pralaimėjimą, Gandhi nedalyvavo jokiose valdžios institucijose. Jo bado streikai padėjo nutraukti masines komunalines riaušes Kolkatoje 1947 rugsėjį ir Delyje 1948 sausį, tačiau kartu sukėlė hindų fanatikų nepasitenkinimą. Vienas jų, , nušovė M. Gandį, jam einant vakarinės maldos.
M. Gandžio palaikai išbarstyti Gangos ir Jamunos santakoje Alahabade.
M. Gandis nedvejotinai yra viena ryškiausių XX a. figūrų, išsiskirianti sugebėjimu suderinti dvasingumą, politinį įžvalgumą ir moralę, sutaikyti priešingų požiūrių žmones. Jo vaidmuo ypač ženklus didžiausiose XX a. revoliucijose: prieš rasizmą, kolonializmą ir prievartą. M. Gandžio pavyzdys įkvėpė nesmurtinius judėjimus JAV (M. L. Kingas) ir kitose šalyse, netiesiogiai taip pat taikias revoliucijas Vidurio ir Rytų Europoje.
Asmeninis gyvenimas
1882 m. Gandhi (būdamas 13 metų) vedė 14-metę Kasturba Makhardži (toks vedybinis amžius Indijoje tuo metu buvo laikomas normaliu). Vėliau nusistatė daugybę sudėtingų taisyklių, kurių laikydamasis galėjo sakyti gyvenąs skaisčiai ir tuo pat metu toliau kalbėti apie seksą, rašyti apie tai laiškus ir neatsisakyti tam tikrų poelgių. Savo asmeniniame gyvenime Gandis laikėsi abstinencijos savotiškais būdais (pvz., kartu su juo turėjo ir miegoti berniukai ir mergaitės, bet išlikti skaistūs. Pradėti gyventi vien tik dvasinį, skaistų gyvenimą M. Gandhi nusprendė, tik sulaukęs 38 metų.
Šaltiniai
- McGregor, Ronald Stuart (1993). The Oxford Hindi-English Dictionary. Oksfordo universiteto leidykla. p. 799. ISBN 978-0-19-864339-5. Nuoroda tikrinta 2013 m. rugpjūčio 31 d. Citata (anglų k.): (mahā- (S. "great, mighty, large, ..., eminent") + ātmā (S. "1. soul, spirit; the self, the individual; the mind, the heart; 2. the ultimate being."): "high-souled, of noble nature; a noble or venerable man."
- Jad Adams. Gandhi: nuoga ambicija // Gandhi: Naked Ambition. March 2010, Publisher: Quercus. 288 S. ISBN 978-1-84916-210-4
- Indijos lyderio M.Gandhi kelias į dvasines aukštumas – su jaunomis nuogomis moterimis lovoje Archyvuota kopija 2010-04-11 iš Wayback Machine projekto. („The Independent“ ir lrytas.lt inf., 2010-04-08 14:48)
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mohandas Gandhi, Kas yra Mohandas Gandhi? Ką reiškia Mohandas Gandhi?
Mohandas Karamcandas GandisGime 1869 m spalio 2 d Porbandaras Britu IndijaMire 1948 m sausio 30 d 78 metai Naujasis Delis IndijaTautybe indas gudzaratas Sutuoktinis e Kasturba GandhiVaikai Harilal Manilal Ramdas DevdasReligija hinduizmasVikiteka Mohandas GandhiParasas Mohandas Karamcandas Gandis hind म हनद स करमच द ग ध IAST Mohandas Karmacad Gadhi 1869 m spalio 2 d Porbandaras Indija 1948 m spalio 30 d Delis Indija Indijos tautinio issivadavimo judejimo lyderis nesmurtinio pasipriesinimo politines taktikos pradininkas BiografijaMohandas Gandis gime mazos kunigaikstystes administratoriaus seimoje dabartinio Gudzarato valstijoje Tevu valia vede budamas 13 m Vidutiniais pazymiais baiges mokykla 1888 1891 studijavo teise Londone kur daugiau pasizymejo kaip aktyvus Londono vegetaru draugijos narys 1893 isvyko į Pietu Afrika dirbti teises konsultantu indu firmoje Susidures su arsia rasine indu imigrantu diskriminacija jis pradejo kova uz savo tautieciu pagrindines teises ir greitai tapo zinomu publicistu ir politiku Įkure Natalio indu kongresa Natal Indian Congress 1894 suformulavo ir pritaike tiesos jega pasisventimas tiesai kovos buda kurio esme atsisakymas paklusti neteisingai tvarkai nebendradarbiavimas su valdzia angl non violent non cooperation savo svietimo savigalbos ir kitu instituciju kurimas Politine kova M Gandis suprato kaip siekima tiesos suvokiamos religine prasme Gandhi susipazines su krikscionybe ir islamu priejo isvada kad visos religijos yra teisingos taciau praktikoje ydingai interpretuojamos Jo pasauleziurai ypatinga įtaka turejo Bhagavadgitos postulatai apie butinybe atsisakyti materialiniu gerybiu ramiai vykdyti savo pareiga nepriklausomai nuo savo emociju bei isoriniu aplinkybiu budingas Indijos religijoms ahimsos principas taip pat Levo Tolstojaus su kuriuo susirasinejo mokymas apie nesipriesinima jega blogiui rus neprotivlenie zlu nasiliem Siekdamas įgyvendinti savo socialines utopijas Gandhi įkure dvi zemdirbiu kolonijas kurios tapo velyvesniu asramu prototipais M Gandis grįzo į Indija 1914 m budamas jau garsiu lyderiu Taciau I pasaulinio karo metais jis betarpiskai nedalyvavo politikoje atvirksciai padejo verbuoti kareivius į Britu Indijos kariuomene Tik 1919 m vasarį kada britu administracija prieme įstatyma leidziantį be teismo įkalinti įtariamus politiniu kurstymu M Gandis paskelbe satjagraha sukelusia pasipriesinimo kolonijinei valdziai banga daugelyje Indijos provinciju Nuo tada jį pradeta vadinti Mahatma is sanskrito didzios sielos Gandhi pastangomis INK buvo reorganizuotas į masine partija placiai buvo praktikuojamas valdzios instituciju mokyklu anglisku prekiu boikotas M Gandis teige kad pries nesmurtinį judejima kolonizatoriai nepavartos jegos ir galiausiai tures pasitraukti is Indijos Del incidento kurio eigoje buvo nuzudyti keli policininkai 1922 vasarį M Gandis nutrauke judejima Uz kurstyma M Gandis buvo nuteistas 6 metams kalejimo taciau isleistas 1924 m po apendicito operacijos Sugrįzo į aktyvia politika 1928 pabaigoje jo iniciatyva INK prieme rezoliucija reikalaujancia per metus suteikti Indijai dominijos kaip tuometines Australija Kanada Pietu Afrika statusa 1930 kova pradejo satjagraha pries druskos mokestį organizaves įspudinga zygį prie juros kur dalyviai pasigamino druskos is juros vandens Daugiau nei 60 tukst dalyviu buvo arestuota 1932 rugsejį budamas kalejime M Gandis pradejo bado streika iki mirties reikalaudamas pagerinti zemiausiu nelieciamuju kastu padetį 1934 m atsisake INK vadovo pareigu pasitrauke is partijos kuri jo nuomone naudojosi satjagraha tik taktiniais sumetimais ir uzsieme savo konstruktyvios programos įgyvendinimu kaimo svietimu zemiausiu kastu problemomis tradiciniu amatu pletra M Gandis neigiamai vertino siuolaikine technologine civilizacija įsivaizdavo busima nepriklausoma Indija kaip laisvu kaimo bendruomeniu salį Prasidejus II pasauliniam karui M Gandis ir INK vadovai buvo pasiruose paremti D Britanija taciau negavo aiskiu pazadu kad po karo bus suteikta nepriklausomybe ir 1942 m pradejo judejima Iseikite is Indijos Quit India Visi jo vadovai buvo nedelsiant įkalinti Po karo prasidejusiose derybose su britais ir musulmonu lyderiais del nepriklausomybes Gandhi nepavyko įveikti musulmonu ir hindu susipriesinimo bangos ir isvengti salies padalinimo Pergyvendamas tai kaip pralaimejima Gandhi nedalyvavo jokiose valdzios institucijose Jo bado streikai padejo nutraukti masines komunalines riauses Kolkatoje 1947 rugsejį ir Delyje 1948 sausį taciau kartu sukele hindu fanatiku nepasitenkinima Vienas ju nusove M Gandį jam einant vakarines maldos M Gandzio palaikai isbarstyti Gangos ir Jamunos santakoje Alahabade M Gandis nedvejotinai yra viena ryskiausiu XX a figuru issiskirianti sugebejimu suderinti dvasinguma politinį įzvalguma ir morale sutaikyti priesingu poziuriu zmones Jo vaidmuo ypac zenklus didziausiose XX a revoliucijose pries rasizma kolonializma ir prievarta M Gandzio pavyzdys įkvepe nesmurtinius judejimus JAV M L Kingas ir kitose salyse netiesiogiai taip pat taikias revoliucijas Vidurio ir Rytu Europoje Asmeninis gyvenimas1882 m Gandhi budamas 13 metu vede 14 mete Kasturba Makhardzi toks vedybinis amzius Indijoje tuo metu buvo laikomas normaliu Veliau nusistate daugybe sudetingu taisykliu kuriu laikydamasis galejo sakyti gyvenas skaisciai ir tuo pat metu toliau kalbeti apie seksa rasyti apie tai laiskus ir neatsisakyti tam tikru poelgiu Savo asmeniniame gyvenime Gandis laikesi abstinencijos savotiskais budais pvz kartu su juo turejo ir miegoti berniukai ir mergaites bet islikti skaistus Pradeti gyventi vien tik dvasinį skaistu gyvenima M Gandhi nusprende tik sulaukes 38 metu SaltiniaiMcGregor Ronald Stuart 1993 The Oxford Hindi English Dictionary Oksfordo universiteto leidykla p 799 ISBN 978 0 19 864339 5 Nuoroda tikrinta 2013 m rugpjucio 31 d Citata anglu k maha S great mighty large eminent atma S 1 soul spirit the self the individual the mind the heart 2 the ultimate being high souled of noble nature a noble or venerable man Jad Adams Gandhi nuoga ambicija Gandhi Naked Ambition March 2010 Publisher Quercus 288 S ISBN 978 1 84916 210 4 Indijos lyderio M Gandhi kelias į dvasines aukstumas su jaunomis nuogomis moterimis lovoje Archyvuota kopija 2010 04 11 is Wayback Machine projekto The Independent ir lrytas lt inf 2010 04 08 14 48 VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Mohandas Gandhi