Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mogiliavo arkivyskupija Katalikų bažnyčios administracinis teritorinis vienetas egzistavęs 1783 1926 m Napoleonas Orda M
Mogiliavo arkivyskupija
Mogiliavo arkivyskupija – Katalikų bažnyčios administracinis teritorinis vienetas, egzistavęs 1783–1926 m.
Istorija
Mogiliavo arkivyskupija įsteigta po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 m. iš prie Rusijos imperijos prijungtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdų – Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijų bei dalies Minsko ir Polocko vaivadijų bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos buvusių bendrų valdų Latgaloje. Priklausė apie 100 000 katalikų ir apie 800 000 unitų. Šiose srityse imperatorė Jekaterina II be Apaštalų Sosto sutikimo 1773 m. įsteigė atskirą Baltarusijos katalikų vyskupiją su centru Mogiliove. Jos valdytoju paskirtas vyskupas S. J. Bohušas–Sestšencevičius. 1782 m. ji vyskupijai suteikė arkivyskupijos titulą. Po ilgų derybų 1783 m. balandžio 15 d. popiežius Pijus VI pripažino Mogiliavo arkivyskupiją ir per nuncijų A. Archetį sutvarkė jos įsteigimą pagal bažnytinį kanoną: S. J. Bohušui–Sestšencevičiui buvo suteiktos arkivyskupo metropolito teisės, karmelitų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia Mogiliave paversta katedra, vienuolyne atidaryta kunigų seminarija, sudaryta Mogiliavo arkivyskupijos kapitula ir konsistorija.
Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublika padalijimo 1795 m. popiežiaus legatas L. Lita pertvarkė Rusijos imperijos katalikų bažnyčią. 1798 m. Mogiliavo arkivyskupija tapo metropoline arkivyskupija: prie jos buvo prijungtos , , Vilniaus ir Žemaičių vyskupijos. Mogiliavo arkivyskupijai subordinuota 1850 m. įsteigta (Saratovas), kuriai priklausė Astrachanė ir Sibiras. Plotu ir tikinčiųjų skaičiumi Mogiliavo arkivyskupija buvo didžiausia pasaulyje.
1798 m. Mogiliavo arkivyskupijos arkivyskupas metropolitas tapo kardinolu. Caro valdžios potvarkiu Mogiliavo arkivyskupijos valdytojo būstinė buvo perkelta į Sankt Peterburgą. XIX a., ypač valdant carui Nikolajui I ir Aleksandrui II, siekusiems sunaikinti Rusijoje katalikų bažnyčią, arkivyskupo postas dažnai būdavo tuščias. Padėtis kiek pagerėjo 1905 m. balandžio 17 d. ir spalio 17 d. paskelbus tolerancijos įstatymus.
Tarybinė valdžia suardė Mogiliavo arkivyskupijos bažnytinę organizaciją. Arkivyskupas metropolitas E. von Ropas buvo suimtas ir ištremtas, Mogiliavo arkivyskupijos valdytojas Janas Cieplakas (1919–1923 m.) suimtas, paskui ištremtas iš TSRS. 1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, jos 5 vyskupijos buvo atskirtos nuo Mogiliavo arkivyskupijos jurisdikcijos. Popiežius Pijus XI 1926 m. buvusią Mogiliavo arkivyskupiją padalijo į 6 apaštalines administratūras ir Sibiro apaštalinį vikariatą, įsteigtą dar 1923 m., bet TSRS vyriausybė neleido katalikų dvasininkijai jų administruoti.1991 m. popiežius Jonas Paulius II Mogiliavo arkivyskupiją sujungė su ir pavadino
Vyskupai
Mogiliavo arkivyskupijos vyskupai ir valdytojai
| Vardas, pavardė | Titulas | Valdymo metai |
| Stanislovas Jonas Bohušas-Sestšencevičius | arkivyskupas | 1783–1826 |
| Valerijus Henrikas Jasienčykas –Kamionko | vyskupas | 1826–1828 |
| Kasparas Kazimieras Kolumna–Cieciševskis | arkivyskupas | 1828–1831 |
| Jonas Feliksas Šezytas | prelatas | 1829–1833 |
| Valerijus Henrikas Jasienčykas–Kamionko | vyskupas | 1833–1839 |
| Ignacas Ludvikas Pavlovskis | arkivyskupas | 1839–1842 |
| Martynas Laskis | prelatas | 1842–1848 |
| Kazimieras Dmochovskis | arkivyskupas | 1848–1851 |
| Ignacas Holovinskis | arkivyskupas | 1851–1855 |
| Antonas Fialkovskis | infulatas | 1855–1856 |
| Vaclovas Žilinskis | arkivyskupas | 1856–1863 |
| Josefas Stanievskis | vyskupas | 1863–1871 |
| Jurgis Ivaškevičius | vyskupas | 1871–1872 |
| Antonas Fialkovskis | arkivyskupas | 1872–1883 |
| Apolinaras Dovgialo | prelatas | 1882 |
| Aleksandras Gintautas-Dzievalstovkis | arkivyskupas | 1883–1889 |
| Apolinaras Dovgialo | prelatas | 1889–1892 |
| Simonas Martynas Kozlovskis | arkivyskupas | 1892–1899 |
| Karolis Niedzialkovskis | vyskupas | 1899–1901 |
| Bolestavas Hieronymas Klopotovskis | arkivyskupas | 1901–1903 |
| Steponas Denisievičius | prelatas | 1903–1904 |
| Jurgis Juozapas Šembekas | arkivyskupas | 1904–1905 |
| Steponas Denisievičius | prelatas | 1905–1908 |
| Apolinaras Vnukovskis | arkivyskupas | 1908–1909 |
| Steponas Denisievičius | vyskupas | 1909–1910 |
| Vincentas Klučynskis | arkivyskupas | 1910–1914 |
| Janas Cieplakas | vyskupas | 1914–1917 |
| Eduardas fon Ropas | arkivyskupas | 1917–1919 |
| Janas Cieplakas | vyskupas | 1919–1923 |
Šaltiniai
- Mogiliavo arkivyskupija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 305 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mogiliavo arkivyskupija, Kas yra Mogiliavo arkivyskupija? Ką reiškia Mogiliavo arkivyskupija?
Mogiliavo arkivyskupija Kataliku baznycios administracinis teritorinis vienetas egzistaves 1783 1926 m Napoleonas Orda Mogiliavo arkivyskupijos katedraIstorijaMogiliavo arkivyskupija įsteigta po Pirmojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo 1772 m is prie Rusijos imperijos prijungtu Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes valdu Vitebsko ir Mstislavlio vaivadiju bei dalies Minsko ir Polocko vaivadiju bei Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Lenkijos buvusiu bendru valdu Latgaloje Priklause apie 100 000 kataliku ir apie 800 000 unitu Siose srityse imperatore Jekaterina II be Apastalu Sosto sutikimo 1773 m įsteige atskira Baltarusijos kataliku vyskupija su centru Mogiliove Jos valdytoju paskirtas vyskupas S J Bohusas Sestsencevicius 1782 m ji vyskupijai suteike arkivyskupijos titula Po ilgu derybu 1783 m balandzio 15 d popiezius Pijus VI pripazino Mogiliavo arkivyskupija ir per nunciju A Archetį sutvarke jos įsteigima pagal baznytinį kanona S J Bohusui Sestsenceviciui buvo suteiktos arkivyskupo metropolito teises karmelitu Svc Mergeles Marijos Dangun Ėmimo baznycia Mogiliave paversta katedra vienuolyne atidaryta kunigu seminarija sudaryta Mogiliavo arkivyskupijos kapitula ir konsistorija Po Treciojo Abieju Tautu Respublika padalijimo 1795 m popieziaus legatas L Lita pertvarke Rusijos imperijos kataliku baznycia 1798 m Mogiliavo arkivyskupija tapo metropoline arkivyskupija prie jos buvo prijungtos Vilniaus ir Zemaiciu vyskupijos Mogiliavo arkivyskupijai subordinuota 1850 m įsteigta Saratovas kuriai priklause Astrachane ir Sibiras Plotu ir tikinciuju skaiciumi Mogiliavo arkivyskupija buvo didziausia pasaulyje 1798 m Mogiliavo arkivyskupijos arkivyskupas metropolitas tapo kardinolu Caro valdzios potvarkiu Mogiliavo arkivyskupijos valdytojo bustine buvo perkelta į Sankt Peterburga XIX a ypac valdant carui Nikolajui I ir Aleksandrui II siekusiems sunaikinti Rusijoje kataliku baznycia arkivyskupo postas daznai budavo tuscias Padetis kiek pagerejo 1905 m balandzio 17 d ir spalio 17 d paskelbus tolerancijos įstatymus Tarybine valdzia suarde Mogiliavo arkivyskupijos baznytine organizacija Arkivyskupas metropolitas E von Ropas buvo suimtas ir istremtas Mogiliavo arkivyskupijos valdytojas Janas Cieplakas 1919 1923 m suimtas paskui istremtas is TSRS 1926 m įsteigus Lietuvos baznytine provincija jos 5 vyskupijos buvo atskirtos nuo Mogiliavo arkivyskupijos jurisdikcijos Popiezius Pijus XI 1926 m buvusia Mogiliavo arkivyskupija padalijo į 6 apastalines administraturas ir Sibiro apastalinį vikariata įsteigta dar 1923 m bet TSRS vyriausybe neleido kataliku dvasininkijai ju administruoti 1991 m popiezius Jonas Paulius II Mogiliavo arkivyskupija sujunge su ir pavadinoVyskupaiMogiliavo arkivyskupijos vyskupai ir valdytojai Vardas pavarde Titulas Valdymo metaiStanislovas Jonas Bohusas Sestsencevicius arkivyskupas 1783 1826Valerijus Henrikas Jasiencykas Kamionko vyskupas 1826 1828Kasparas Kazimieras Kolumna Ciecisevskis arkivyskupas 1828 1831Jonas Feliksas Sezytas prelatas 1829 1833Valerijus Henrikas Jasiencykas Kamionko vyskupas 1833 1839Ignacas Ludvikas Pavlovskis arkivyskupas 1839 1842Martynas Laskis prelatas 1842 1848Kazimieras Dmochovskis arkivyskupas 1848 1851Ignacas Holovinskis arkivyskupas 1851 1855Antonas Fialkovskis infulatas 1855 1856Vaclovas Zilinskis arkivyskupas 1856 1863Josefas Stanievskis vyskupas 1863 1871Jurgis Ivaskevicius vyskupas 1871 1872Antonas Fialkovskis arkivyskupas 1872 1883Apolinaras Dovgialo prelatas 1882Aleksandras Gintautas Dzievalstovkis arkivyskupas 1883 1889Apolinaras Dovgialo prelatas 1889 1892Simonas Martynas Kozlovskis arkivyskupas 1892 1899Karolis Niedzialkovskis vyskupas 1899 1901Bolestavas Hieronymas Klopotovskis arkivyskupas 1901 1903Steponas Denisievicius prelatas 1903 1904Jurgis Juozapas Sembekas arkivyskupas 1904 1905Steponas Denisievicius prelatas 1905 1908Apolinaras Vnukovskis arkivyskupas 1908 1909Steponas Denisievicius vyskupas 1909 1910Vincentas Klucynskis arkivyskupas 1910 1914Janas Cieplakas vyskupas 1914 1917Eduardas fon Ropas arkivyskupas 1917 1919Janas Cieplakas vyskupas 1919 1923SaltiniaiMogiliavo arkivyskupija Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Mezas Nagurskiai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 305 psl