Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Mirštanti ir atgimstanti dievybė pasaulio religijose ir mitologijoje sutinkamas archetipas apie dievybę mirštančią kad v

Mirštanti ir atgimstanti dievybė

  • Pagrindinis puslapis
  • Mirštanti ir atgimstanti dievybė
Mirštanti ir atgimstanti dievybė
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Mirštanti ir atgimstanti dievybė – pasaulio religijose ir mitologijoje sutinkamas archetipas apie dievybę, mirštančią, kad vėl prisikeltų. Šis siužetas ypač paplitęs senovės Viduržemio jūros pakrančių kraštų mitologijoje.

Mirštanti ir atgimstanti dievybė dažniausiai vaizduojama kovojanti su drakonu ar kokia kita chtoniška, naikinančia dievybe (pvz., Osiris prieš Setą, Balu prieš Mutu, Inana prieš Ereškigalę), arba savo kokiu nors poelgiu užsitraukia Deivės-Motinos (buvusios sutuoktinės) rūstybę (Dumuzis ir Inana, Adonis ir Artemidė, Dionisas ir Hera). Šio kosminio konflikto metu dievybė nužudoma (Osiris, Adonis, Atis, Dionisas), išnyksta (Telepinas, Demetra), laikinai pralaimi, netenka gyvybiškai svarbios kūno dalies (pvz., Horas – akies). Ieškoti šio dievo išeina artimas žmogus – sesuo, žmona, motina, rečiau – sūnus ar kitas giminaitis. Radus dievą, jis atgaivinamas, o tada (dažnai su artimųjų pagalba) įveikia priešininką (pvz., Balu – Mutu ir , hetitų griaustinio dievas – su Inaros ir pagalba – gyvatę Ilujanką). Atgimęs dievas susigrąžina savo statusą, tačiau kartais gali tapti pomirtinio pasaulio valdovu (kaip Osiris, kurio žemiškuoju pakaitalu tampa Horas).

Mirštančios ir atgimstančios dievybės mitas glaudžiai susijęs su žemdirbystės metafora – pvz., kultūrinis herojus, egiptiečius išmokęs žemdirbystės, Osiris lyginamas su kviečio arba miežio grūdu, jo mirtis ir prisikėlimas – su Nilo potvyniais ir atoslūgiais. Šumerų mitologijoje Inana tapatinama su žemės derlumu, o jos vyras Dumuzis – su pavasarinėmis augimo galiomis. Lietaus ir audrų dievo Balu mirtis sukelia sausrą, nyką, o jo atgimimas – sužaliavimą. Mituose apie Adonį, Atį, Demetrą ir Persefonę irgi būdingai prilyginama šių dievų mirtis su sausra, badu, nyka, žiema, o sugrįžimas – su pavasariu, atgimimu, derlumu.

Senovės Egipte Osirio mirties ir prisikėlimo drama buvo pažymima per didelę šventę, sutapusia su didžiausiu Nilo potvyniu. Mesopotamijoje III tūkstm. pr. m. e. pavasario ir rudens lygiadieniais buvo švenčiamos Inanos ir Dumuzio sutuoktuvės. Adonio kultas Viduržemio jūros pakrantėse buvo susijęs su žemdirbiškomis šventėmis, graikų ir sutapo su derliaus nuėmimo šventėmis.

Mirštančios ir atgimstančios dievybės mito atgarsių yra ir senoviniuose ritualuose: karaliaus-žynio marinime, gyvatės ar kokio kito gyvūno, tapatinamo su sausrą lemiančia dvasia, nužudyme; mergaitės aukojime skalsos dievybei; taip pat daugelyje pavasarinių apeigų.

Šio mito semantika, į kurią patenka įvairūs ciklai (metų laikų, dienos, žmogaus gyvenimo, valdovo įpėdinystės), tvarkos ir chaoso sandūra, leido įtraukti ir astralinius, kosmogoninius, eschatologinius, iniciacinius turinius, susieti šį mitą su herojaus mitu (plg., herojaus išėjimas iš namų, kova su anapusinėmis jėgomis, pergalė ir gerovei reikalingo objekto užvaldymas, sugrįžimas). Mirties ir prisikėlimo motyvas yra paradigma, pagal kurią dėstomi įvairiausi mitiniai pasakojimai – pvz., apie Heraklį, , Orfėją ir Euridikę, egiptiečių pasaka apie du brolius, evangelijų istorija apie Kristaus mirtį ir prisikėlimą. Čia įžvelgiamas ir glaudus ryšys su klasikinio epinio pasakojimo schema, kur herojus, užsitraukęs dievų ar demonų rūstybę, miršta arba yra pagrobiamas, tada išgelbstimas artimųjų, nugali priešininką ir atstato prarastą gerovę (pvz., Gilgamešo epas, Odisėja, Ramajana ir kt.).

Mirštančios ir atgimstančios dievybės mitui daug dėmesio skyrė britų antropologas Džeimsas Freizeris (pagr. veikalas – „Auksinė šakelė“), kurio manymu šis siužetas atspindi archajinę žmogaus siekio valdyti gamtą paradigmą. Vėliau Freizeris susilaukė daug kritikos, o pats mitas imtas matyti kaip labiau Artimųjų Rytų, o ne visuotinis siužetas.Karlas Gustavas Jungas archetipinius mirties ir atgimimo procesus matė kaip kolektyvinės pasąmonės traspersonalinio simbolizmo dalį. Dievybės prisikėlimą jis laikė savasties integracija. Kristaus mirtį ir prisikėlimą Jungas laikė ne (tiek) istoriniu įvykiu, kiek mirštančios ir atgimstančios dievybės mito atmaina.

Šaltiniai

  1. Мифы народов мира. Умирающий и воскресающий бог , Мелетинский Е. М. – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. Mettinger, Tryggve N. D. (2001). The Riddle of Resurrection: Dying and Rising Gods in the Ancient Near East. Coniectanea Biblica, Old Testament, 50, Stockholm: Almqvist & Wiksell.
  3. Care for the Soul: Exploring the Intersection of Psychology and Theology by Mark R. McMinn and Timothy R. Phillips

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 19:42

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mirštanti ir atgimstanti dievybė, Kas yra Mirštanti ir atgimstanti dievybė? Ką reiškia Mirštanti ir atgimstanti dievybė?

Mirstanti ir atgimstanti dievybe pasaulio religijose ir mitologijoje sutinkamas archetipas apie dievybe mirstancia kad vel prisikeltu Sis siuzetas ypac paplites senoves Vidurzemio juros pakranciu krastu mitologijoje Is Osirio kuno augantys javai Bareljefo is Filu perpiesaKristaus prisikelimas XVI a prancuziska miniatiura Mirstanti ir atgimstanti dievybe dazniausiai vaizduojama kovojanti su drakonu ar kokia kita chtoniska naikinancia dievybe pvz Osiris pries Seta Balu pries Mutu Inana pries Ereskigale arba savo kokiu nors poelgiu uzsitraukia Deives Motinos buvusios sutuoktines rustybe Dumuzis ir Inana Adonis ir Artemide Dionisas ir Hera Sio kosminio konflikto metu dievybe nuzudoma Osiris Adonis Atis Dionisas isnyksta Telepinas Demetra laikinai pralaimi netenka gyvybiskai svarbios kuno dalies pvz Horas akies Ieskoti sio dievo iseina artimas zmogus sesuo zmona motina reciau sunus ar kitas giminaitis Radus dieva jis atgaivinamas o tada daznai su artimuju pagalba įveikia priesininka pvz Balu Mutu ir hetitu griaustinio dievas su Inaros ir pagalba gyvate Ilujanka Atgimes dievas susigrazina savo statusa taciau kartais gali tapti pomirtinio pasaulio valdovu kaip Osiris kurio zemiskuoju pakaitalu tampa Horas Mirstancios ir atgimstancios dievybes mitas glaudziai susijes su zemdirbystes metafora pvz kulturinis herojus egiptiecius ismokes zemdirbystes Osiris lyginamas su kviecio arba miezio grudu jo mirtis ir prisikelimas su Nilo potvyniais ir atoslugiais Sumeru mitologijoje Inana tapatinama su zemes derlumu o jos vyras Dumuzis su pavasarinemis augimo galiomis Lietaus ir audru dievo Balu mirtis sukelia sausra nyka o jo atgimimas suzaliavima Mituose apie Adonį Atį Demetra ir Persefone irgi budingai prilyginama siu dievu mirtis su sausra badu nyka ziema o sugrįzimas su pavasariu atgimimu derlumu Senoves Egipte Osirio mirties ir prisikelimo drama buvo pazymima per didele svente sutapusia su didziausiu Nilo potvyniu Mesopotamijoje III tukstm pr m e pavasario ir rudens lygiadieniais buvo svenciamos Inanos ir Dumuzio sutuoktuves Adonio kultas Vidurzemio juros pakrantese buvo susijes su zemdirbiskomis sventemis graiku ir sutapo su derliaus nuemimo sventemis Mirstancios ir atgimstancios dievybes mito atgarsiu yra ir senoviniuose ritualuose karaliaus zynio marinime gyvates ar kokio kito gyvuno tapatinamo su sausra lemiancia dvasia nuzudyme mergaites aukojime skalsos dievybei taip pat daugelyje pavasariniu apeigu Sio mito semantika į kuria patenka įvairus ciklai metu laiku dienos zmogaus gyvenimo valdovo įpedinystes tvarkos ir chaoso sandura leido įtraukti ir astralinius kosmogoninius eschatologinius iniciacinius turinius susieti sį mita su herojaus mitu plg herojaus isejimas is namu kova su anapusinemis jegomis pergale ir gerovei reikalingo objekto uzvaldymas sugrįzimas Mirties ir prisikelimo motyvas yra paradigma pagal kuria destomi įvairiausi mitiniai pasakojimai pvz apie Heraklį Orfeja ir Euridike egiptieciu pasaka apie du brolius evangeliju istorija apie Kristaus mirtį ir prisikelima Cia įzvelgiamas ir glaudus rysys su klasikinio epinio pasakojimo schema kur herojus uzsitraukes dievu ar demonu rustybe mirsta arba yra pagrobiamas tada isgelbstimas artimuju nugali priesininka ir atstato prarasta gerove pvz Gilgameso epas Odiseja Ramajana ir kt Mirstancios ir atgimstancios dievybes mitui daug demesio skyre britu antropologas Dzeimsas Freizeris pagr veikalas Auksine sakele kurio manymu sis siuzetas atspindi archajine zmogaus siekio valdyti gamta paradigma Veliau Freizeris susilauke daug kritikos o pats mitas imtas matyti kaip labiau Artimuju Rytu o ne visuotinis siuzetas Karlas Gustavas Jungas archetipinius mirties ir atgimimo procesus mate kaip kolektyvines pasamones traspersonalinio simbolizmo dalį Dievybes prisikelima jis laike savasties integracija Kristaus mirtį ir prisikelima Jungas laike ne tiek istoriniu įvykiu kiek mirstancios ir atgimstancios dievybes mito atmaina SaltiniaiMify narodov mira Umirayushij i voskresayushij bog Meletinskij E M 2 e izd 1992 Moskva Sovetskaya Enciklopediya Mettinger Tryggve N D 2001 The Riddle of Resurrection Dying and Rising Gods in the Ancient Near East Coniectanea Biblica Old Testament 50 Stockholm Almqvist amp Wiksell Care for the Soul Exploring the Intersection of Psychology and Theology by Mark R McMinn and Timothy R Phillips

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Algirdas Klimaitis

  • Liepa 18, 2025

    Algirdas Kopūstas

  • Liepa 18, 2025

    Algimantas Zaviša

  • Liepa 18, 2025

    Algimantas Vitolis Trušys

  • Liepa 18, 2025

    Algimantas Vidugiris

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje