Milano katedra (it. Duomo di Milano; lomb. Dòmm de Milan) arba Švč. Mergelės Marijos Gimimo metropolinė katedra bazilika (it. Basilica cattedrale metropolitana di Santa Maria Nascente) – katalikų bažnyčia, įsikūrusi istoriniame Milano centre. Svarbiausia Milano arkivyskupijos bažnyčia. Skirta Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimui.
| Milano katedra | |
|---|---|
| Duomo di Milano | |
| Valstybė | Italija |
| Religija | Krikščionybė (Katalikybė) |
Raida | |
| Pradėta: 1386 Baigta: 1965 | |
| Būklė | Veikianti |
| Stilius | Liepsnotoji gotika |
Dydis | |
| Aukštis: 108.5 m | |
Pastatyta iš balto marmuro, liepsnotosios gotikos stiliaus. Statybos buvo pradėtos 1386 m., tačiau baigtos tik XIX a. pradžioje, kai Napoleono įsakymu buvo užbaigtas fasado apdaila. Kai kurios detalės buvo baigtos dar vėliau, iki 1965 m.
Tai vėlyvojo gotikos stiliaus pastatas, kuriame yra daug smailių ir skulptūrų, marmurinių smailių bokštelių ir kolonų, sujungtų daugybe pakibusių atramų.
Milano katedra yra viena didžiausių Europoje, pagal talpą tarp gotikos stiliaus šventovių nusileidžia tik Sevilijos katedrai, o tarp Italijos šventovių – Šv. Petro bazilikai Vatikane. Vien tik statulų katedroje yra 3400.
Istorija
Iš pradžių katedros vietoje buvo keltų šventovė, o romėnų laikais čia atsirado Minervos šventykla. Milano planas su gatvėmis, išeinančiomis iš Katedros arba ją supančiomis, rodo, kad katedra užima vietą, kuri nuo senų laikų buvo centrinė romėniškajame Mediolanume — tai yra ten, kur buvo viešoji bazilika, atsigręžusi į forumą. Po katedra esantis senas aštuonkampis baptisterijus datuojamas 335 metais. Pirmoji katedra, „naujoji bazilika“), skirta šventajai Teklei, buvo pastatyta iki 355 m. ir nugriauta VI a. Prie bazilikos esantis pastatas buvo pastatytas 836 metais. Nuo VII amžiaus šioje vietoje stovėjo Švč. Mergelės Marijos Didžioji bažnyčia. Kai 1075 metais gaisras apgadino katedrą ir baziliką, jie buvo perstatyti į duomą.
1386 m. arkivyskupas Antonio da Saluzzo pradėjo katedros statybos darbus. 1387 m. visam katedros projektavimo, statybos, apdailos ir tolesnio eksploatavimo darbų kompleksui atlikti buvo įkurta „Milano katedros gamykla“. 1389 m. vyriausiuoju inžinieriumi buvo paskirtas prancūzas Nicolas de Bonaventure, kuris bažnyčiai pritaikė Prancūzijos gotikos stilių, nebūdingą Italijai. Jis nusprendė, kad plytų konstrukcija turi būti apdailinta marmuru. Hercogas Džanas Galeaccio Visconti suteikė katedros statytojams išskirtinę teisę naudoti marmurą iš Kandoglijos karjero ir atleido juos nuo mokesčių. Po dešimties metų iš Paryžiaus buvo pakviestas dar vienas prancūzų architektas, Žanas Minjo, kad įvertintų ir patobulintų atliktą darbą, nes mūrininkams reikėjo naujos techninės pagalbos, kad akmenis būtų galima pakelti į iki tol dar neregėtą aukštį.
Vienintelė Europoje balto marmuro gotikinė katedra buvo statoma kelis šimtmečius: kertinis akmuo buvo padėtas 1386 m. Džano Galeaccio Visconti valdymo laikotarpiu.
Katedra buvo nuspręsta statyti gotikos stiliumi. Gotikos specialistai buvo pakviesti iš Prancūzijos ir Vokietijos, nors pirminį projektą vis dėlto parengė italas Simone de Orsenigo. Per 10 metų vyriausiojo architekto pareigas keitė vokiečiai ir italai, kol 1470 m. katedra atiteko Džunifortui Solariui. Jis pakvietė Donato Bramante ir Leonardą da Vinči tapti savo konsultantais, o jie pasiūlė gotiką paįvairinti tuo metu modernesniais renesanso elementais, todėl atsirado aštuonkampio pagrindo kupolas. 1417 m. nepabaigtos katedros pagrindinį altorių pašventino popiežius Martynas V, o visa katedra pradėjo veikti 1572 m., kai ją iškilmingai atidarė kardinolas Karlo Borromeo, būsimasis katalikų bažnyčios šventasis.
1769 m. buvo pastatytas 106 metrų aukščio bokštas su keturių metrų aukščio paauksuotos bronzos Madonos statula La Madonnina. Po to buvo išleistas dekretas, pagal kurį joks pastatas Milane neturi užstoti šventosios miesto globėjos (ant vienintelio šio taisyklės pažeidėjo, dangoraižio „Pirelli“, stogo įrengta tiksli statulos „Madonnina“ kopija).
Milanas katedra buvo baigta statyti 1813 m. architektų Carlo Amati ir Giuseppe Zanoya. Fasado projektas buvo patvirtintas Napoleono 1805 metais.
Architektai ir inžinieriai
Architektų ir inžinierių, dalyvavusių katedros statyboje ir rekonstrukcijoje, sąrašas:
- 1387 Simone da Orsenigo
- 1387 Zeno da Campione
- 1387 Marco da Campione detto da Frixono
- 1389 Giacomo da Campione
- 1389 Nicola Bonaventura o da Benaventis di Francia
- 1389 Stefanino o Tavannino di Castelseprio
- 1391 Giovanni Fernach di Frimburgo
- 1391 Giovannino de Grassi
- 1391 Lorenzo degli Spazii da Campione o di Laino
- 1391 Marco da Carona
- 1391 Enrico di Gamodia (Gmüden)
- 1394 Beltramo da Conigo
- 1394 Ulrico Füssingen di Ulma
- 1398 Salomone de Grassi
- 1399 Antonio o Antonino da Paderno
- 1399 Gasparino da Carona
- 1399 Giacomolo da Venezia di Parigi
- 1399 Giovanni Mignoto
- 1399 Giovanni Cona o Cova di Bruges
- 1399 Arasmino de Sirtori
- 1400 Filippo degli Organi
- 1401 Polino da Orsenigo
- 1404 Antonio da Paderno
- 1406 Cristoforo de Chiona
- 1407 Leonardo da Sirtori
- 1409 Giovanni Magatto
- 1415 Antonio da Muggiò
- 1416 Bartolomeo di Modena
- 1420 Antonio da Gorgonzola
- 1430 Franceschino da Cannobio
- 1451 Giorgio degli Organi da Modena
- 1451 Giovanni Solari
- 1452 Antonio da Firenze detto il Filarete
- 1458 Donato de Sirtori
- 1459 Boniforte o Guinforte Solari
- 1476 Pietro Antonio Solari
- 1483 Giovanni Nexemperger di Graz
- 1486 Giovanni Antonio Amadeo
- 1490 Gian Giacomo Dolcebuono
- 1506 Cristoforo Solari detto il Gobbo
- 1512 Gerolamo della Porta
- 1519 Bernardo Zenale di Treviglio
- 1524 Giangiacomo della Porta
- 1526 Cristoforo Lombardo
- 1539 Baldassarre Vianelli
- 1547 Vincenzo da Seregno o Seregni
- 1567 Pellegrino Pellegrini, called il Tibaldi
- 1587 Martino Bassi
- 1591 Lelio Buzzi
- 1598 Aurelio Trezzi
- 1609 Alessandro Bisnato
- 1617 Fabio Mangone
- 1617 Giovanni Paolo Bisnato
- 1631 Francesco Maria Ricchino
- 1638 Carlo Buzzio o Buzzi
- 1658 Girolamo Quadrio
- 1679 Andrea Biffi
- 1686 Giambattista Quadrio
- 1723 Antonio Quadrio
- 1743 Bartolomeo Bolla o Bolli
- 1760 Francesco Croce
- 1773 Giulio Galliori
- 1795 Felice Soave
- 1801 Giovanni Antonio Antolini
- 1803 Leopoldo Pollak
- 1806 Giuseppe Zanoja
- 1806 Giuseppe Pollak
- 1806 Carlo Amati
- 1813 Pietro Pestagalli
- 1854–1860 Office vacant
- 1861 Giuseppe Vandoni
- 1877 Paolo Cesa-Bianchi
- 1904 Gaetano Moretti
- 1907 Luca Beltrami
- 1912 Adolfo Zacchi
- 1963 Antonio Cassi Ramelli
- 1964 Carlo Ferrari da Passano
- 1988 Benigno Mörlin Visconti Castiglione
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Milano katedra, Kas yra Milano katedra? Ką reiškia Milano katedra?