Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šis straipsnis apie nepriklausomą Mikronezijos valstybę Apie Okeanijos regioną skaitykite straipsnyje Mikronezija Mikron
Mikronezijos Federacinės Valstijos
- Šis straipsnis apie nepriklausomą Mikronezijos valstybę. Apie Okeanijos regioną skaitykite straipsnyje Mikronezija.
| Mikronezijos Federacinės Valstijos angl. Federated States of Micronesia | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Mikronezijos patriotai“ | |||||
Mikronezijos Federacinės Valstijos žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | anglų | ||||
| Sostinė | Palikyras | ||||
| Didžiausias miestas | Venas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Viceprezidentas • - | - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 702 km2 (173) nėra duomenų | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 105 566 (197) 153,85 žm./km2 (45) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2002 (progn.) 0,27 mlrd. $ (184) 2 300 $ (140) | ||||
| Valiuta | JAV doleris ($) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +10 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Pripažinta | nuo JAV 1986 m. | ||||
| Interneto kodas | .fm | ||||
| Telefono kodas | +691 | ||||
Mikronezijos Federacinės Valstijos – salų valstybė Ramiajame vandenyne, sutrumpintai vadinama Mikronezija ar Mikronezijos Federacija. Pietuose yra Papua Naujoji Gvinėja, vakaruose – Palau bei Filipinai, šiaurėje – Šiaurės Marianų salos. Šalis yra laisvoje asociacijoje su JAV.
Istorija
Mikronezijos Federacijos istorija yra neatsiejamai susijusi su viso Mikronezijos regiono istorija. Žmonės teritorijoje apsigyveno II tūkst. pr. m. e. arba I tūkst. pr. m. e., migruodami iš Lapitos kultūros židinių Melanezijoje. Jų migracija vyko iš rytų (Kosraės) į vakarus. Dauguma jų kalbėjo mikronezinėmis kalbomis. Tik Japo sala, išsiskirianti savo kalba, buvo greičiausiai apgyvedinta iš Admiraliteto salų.
I mūsų eros tūkstantmetyje susiformavo savitos Mikronezijos kultūros, kurioms būdinga sudėtinga hierarchija, gentiniai ir klanų santykiai. Didesnis centralizuotas darinys buvo Japo salose, iš kurios plėsta hegemonija į tolimus atolus rytuose (). Tarp IX air XVII a. Ponpėjoje buvo centralizuota 25 000 gyventojų valstybė, valdoma Saudelerų dinastijos. Apie tai liudija Nan Madolio (dirbtinių salų ir kanalų miesto) liekanos, vadinamos Okeanijos Venecija. Čiuko atole irgi susiformavo atskirų salų monarchijos.
Iš europiečių pirmieji salas XVI a. pasiekė ispanai, kurie pavadino jas Karolinų salomis ir įjungė į Ispanijos Rytų Indijų sudėtį, drauge su Filipinais, Marianų salomis ir Maršalo salomis. XIX a. pabaigoje, pralaimėjusi karą su JAV, Ispanija pardavė Karolinų salas Vokietijai, kuri jas išlaikė iki I pasaulinio karo kaip savo kolonijos Vokietijos Naujoji Gvinėja dalį. Čia suformuotas Karolinų salų (vok. Karolinen) protektoratas, kurio teritorija beveik sutapo su dabartine Mikronezijos federacija.
Vokietijai pralaimėjus karą, Karolinų salos kaip tarptautinis mandatas atiduotos administruoti Japonijos imperijai. Jos sudarė dalį Pietų Ramiojo Vandenyno Mandato. Japonijai pralaimėjus II pasaulinį karą Karolinų salos perėjo JAV administracijai. Ramiojo Vandenyno Salų Globojamosios Teritorijos sudėtyje (kartu su Marianų Šiaurinių Salų, Maršalo salų ir Palau teritorijomis) Karolinų salynas išbuvo iki 1979 m.
1979 m. keturios Globojamosios Teritorijos valstijos (Japas, Ponpėja, Kosraė, Čiukas) kartu nutarė sukurti nepriklausomą valstybę, kuri buvo pavadinta Mikronezijos Federacinėmis Valstijomis. Tuo pat metu Palau, Maršalo Salos ir Šiaurės Marianų Salos nusprendė neprisijungti. 1986 m. su JAV pasirašius laisvosios asociacijos sutartį, Mikronezijos Federacija galutinai tapo nepriklausoma. 1990 m. tapo Jungtinių Tautų nare. Nepaisant to, jos ekonominė bei politinė priklausomybė nuo didžiųjų kaimynių JAV ir Australijos lieka stipri.
Politinė sistema
Valstybės politinė sistema remiasi 1979 m. konstitucija. Mikronezijos vadovas – prezidentas, renkamas Kongreso ketverių metų kadencijai. Jis vadovauja vyriausybei, kurioje yra 8 departamentai. Kongresą sudaro 14 narių, renkamų rinkimuose. Po vieną kongreso narį skiria kiekviena valstija (jų kadencija yra 4 metai), kiti 10 renkami visuotiniuose rinkimuose (jų kadencija - 2 metai). Formalių politinių partijų nėra.
Ji yra laisvojoje asociacijoje su JAV, pagal kurią JAV atsakinga už valstybės gynybą. Mikronezijos piliečiai gali tarnauti JAV armijoje, laisvai dirbti JAV. Kaip valiuta naudojams JAV doleris. Ramiojo vandenyno regione 1987 m. tapo Ramiojo vanenyno salų forumo nare. 2021 m. pareiškė pasitraukianti iš jo, tačiau vėliau savo sprendimą atšaukė.
Valstybė palaiko diplomatinius santykius su 56 valstybėmis. Su Lietuva užmezgė 2013 m. Nuo 2024 m. pirmuoju Lietuvos ambasadoriumi Mikronezijai tapo Aurelijus Zykas. Iš viso pasaulyje ya 3 Mikronezijos ambasados: JAV, Japonijoje ir Kinijoje.
Administracinis suskirstymas
| Vėliava | Valstija | Sostinė | Plotas | Gyventojai | Tankumas |
|---|---|---|---|---|---|
| Čiukas | Venas | 127 km² | 53 595 | 420/km² | |
| Kosraė | Tofolas | 110 km² | 7 686 | 70/km² | |
| Ponpėja | Kolonija | 346 km² | 34 486 | 100/km² | |
| Japas | Kolonija | 118 km² | 11 241 | 95/km² |
Geografija
Mikronezijos Federacinės Valstijos yra Ramiajame vandenyne, Karolinų salyne, išsidriekusios 2900 km ilgio ruože. Plotas – apie 720 km². Jūrų sienomis ribojasi su Palau, Maršalo salomis, Kiribačiu, Nauru, Papua Naujaja Gvinėja, Guamu ir Šiaurės Marianais.
Sausumos plotas išsidėstęs 607 salose, kurių dauguma – koralinės kilmės, nors yra keletas vulkaninių. Vulkaninėse salose koncentruojasi didžioji dalis gyventojų, jose dažniausiai ya atskirų valstijų centrai. Didžiausios salos yra Ponpėja, Kosraė, Japas ir Venas.
Kranto linijos ilgis 6112 km. Aukščiausias šalies taškas – 791 m (Totolomo k. Ponpėjoje).
Klimatas ekvatorinis ir subekvatorinis, karšta ir lietinga ištisus metus. Vidutinė temperatūra ištisus metus išsilaiko trap 26-27 laipsnių. Ponapėje per metus iškrenta ~8400 mm kritulių. Birželio-gruodžio laikotarpiu neretai prasiaučia taifūnai.
Valstybėje yra 6 oro uostai, iš kurių 4 tarptautiniai - po vieną kiekvienoje valstijoje.
Ekonomika
Mikronezijos Federacinių valstijų ekonomika priklauso nuo gyvulininkystės bei žuvininkystės. Salos turi tik keletą mineralų, kuriuos derėtų eksploatuoti neskaitant didelio kiekio fosfatų. Nuošali vieta ir ribotas oro transportas trukdo turizmo vystymuisi.
Mikronezijos Federacinėse Valstijose yra auginamos šios žemės ūkio kultūros: juodieji pipirai, tropiniai vaisiai bei daržovės, manijokai, saldžiosios bulvės. Auginamos kiaulės, bei vištos. Pagrindiniai verslai yra turizmas, statybos, žuvies apdirbimas, specializuotas vandens gyvių ir augalų veisimas, įvairūs dirbiniai iš kriauklių, medžio ir perlų.
Eksportuojama žuvis, drabužiai, bananai, juodieji pipirai. Importuojami maisto produktai, mechanizmai, alkoholiniai gėrimai. Salos izoliuotumas ir prastai išvystyta infrastruktūra lieka pagrindiniai veiksniai trukdantys ilgalaikiui ekonomikos augimui.
Demografija
Mikronezijos Federacijoje, nors gyventojų skaičius palyginti nedidelis, gyvena daugybė skirtingų tautų, kalbančių giminingomis, bet skirtingomis kalbomis. Maždaug 48,8 % kalba Čiuko kalba, 24,2 % – Ponpėjos kalba, 9,7 % – Japo kalba, 6,2 % Kosraės kalba ir 11,1 % – kitomis kalbomis (įskaitant kelias polineziečių kalbas). Iš viso valstybėje priskaičiuojama 18 vietinių kalbų. Valstybinė kalba yra anglų, kuri taip pat naudojama bendravimui tarp salų, vidurinio ir aukštesnio lygio švietime.
Didžioji dauguma gyventojų – krikščionys (katalikai 50 %, protestantai 47 %, baptistai, Jehovos liudytojai, sekmininkai), taip pat yra šiek tiek hindusitų, budistų ir bahajų.. Raštingumo lygis – 89 %, vidutinė gyvenimo trukmė – 69 metai.
Kultūra
Kiekvienoje iš keturių valstijų (neretai ir kiekvienoje saloje) būdinga savita kultūra, kalba, , tačiau gausu ir bendrų kultūrinių bruožų. Visose salose paplitusi klanų sistema, gajūs tabu, paprotinė teisė. Kaimų bendruomenėse svarbūs susirinkimų namai, kurie tradiciškai buvo pagrindinės švietimo įstaigos, atskiri vyrų ir moterų namai. Visuomenės linkę būti hierarchizuotos, egzistuoja valgymo klasės, draudžiančios tam tikroms visuomenės grupėms valgyti kartu.
Išvystytos sudėtingos laivybos tradicijos naudojant jūrinius laivus (wa). Karolinos kelio nustatymas įtrauktas į UNESCO nematerialiojo kultūrinio paveldo sąrašą.
Būdinga tradicinė Okeanijos virtuvė, kurios pagrindiniai produktai yra kolokazija, jamsas, bananas, duonmedis, pandanas, kokospalmė, lagūnose ir atviroje jūroje sugaunama žuvis. Paskutiniu metu mityboje vis labiau įsigali įvežtiniai ryžiai ir mėsos konservai.
Bene labiausiai tradicinę kultūrą išsaugojusi yra Japo sala ir jos gyventojai japiečiai. Jų tarpe išlikusios senosios socialinės normos ir papročiai, tradicinės religijos apraiškos. Čia išlikę tradiciniai šokiai, menai, o reguliarus renginys leidžia demonstruoti ir išsaugoti tradicinės kultūros praktikas. Japo sala žymi savo Rai pinigais, kurie buvo gaminami Babeltuapo saloje ir gabenami šimtus kilometrų jūra.
Ponpėjos saloje esantis Nan Madolio kompleksas išlikęs iš X-XVII a. Saudelerų dinastijos laikotarpio ir yra jūroje sukurtas dirbtinis miestas su rūmais, šventyklomis, kapavietėmis. Tai - vienas iš nedaugelio monumentaliosios architektūros pavyzdžių Okeanijoje. Jis yra įrašytas į Pasaulio paveldo sąrašą.
Kita informacija
- Mikronezijos Federacinių Valstijų ryšiai
- Mikronezijos Federacinių Valstijų karinės pajėgos
Šaltiniai
- Executive branch
- The 23rd Congress of the FSM
- Timeline of Major Forum Events
- "Five Micronesian countries leave Pacific Islands Forum". RNZ. February 9, 2021.
- Countries With Which the Federated States of Micronesia Has Established Diplomatic Relations
- FSM government website – Geography Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. (angliškai)
- FSM government website – Populatinon Archyvuota kopija 2012-06-29 iš Wayback Machine projekto. (angliškai)
- "Federated States of Micronesia". United Nations. Archived from the original on November 30, 2012. Retrieved November 17, 2012.
- "Micronesia". Ethnologue. Archived from the original on February 2, 2019. Retrieved February 1, 2019.
- International Religious Freedom Report 2007: Micronesia, Federated States of Archived July 31, 2020
- Nan Madol: Ceremonial Centre of Eastern Micronesia
Nuorodos
- Vyriausybės svetainė
- CŽV statistika Archyvuota kopija 2018-08-07 iš Wayback Machine projekto.
- Mikronezijos gamtosauga Archyvuota kopija 2006-12-07 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mikronezijos Federacinės Valstijos, Kas yra Mikronezijos Federacinės Valstijos? Ką reiškia Mikronezijos Federacinės Valstijos?
Sis straipsnis apie nepriklausoma Mikronezijos valstybe Apie Okeanijos regiona skaitykite straipsnyje Mikronezija Mikronezijos Federacines Valstijos angl Federated States of MicronesiaVeliava HerbasHimnas Mikronezijos patriotai Mikronezijos Federacines Valstijos zemelapyjeValstybine kalba angluSostine PalikyrasDidziausias miestas VenasValstybes vadovai Prezidentas Viceprezidentas Plotas Is viso vandens 702 km2 173 nera duomenuGyventoju 2017 Tankis 105 566 197 153 85 zm km2 45 BVP Is viso Vienam gyventojui 2002 progn 0 27 mlrd 184 2 300 140 Valiuta JAV doleris Laiko juosta Vasaros laikas UTC 10 netaikomasNepriklausomybe Pripazinta nuo JAV 1986 m Interneto kodas fmTelefono kodas 691 Mikronezijos Federacines Valstijos salu valstybe Ramiajame vandenyne sutrumpintai vadinama Mikronezija ar Mikronezijos Federacija Pietuose yra Papua Naujoji Gvineja vakaruose Palau bei Filipinai siaureje Siaures Marianu salos Salis yra laisvoje asociacijoje su JAV IstorijaPagrindinis straipsnis Mikronezijos Federaciniu Valstiju istorija Mikronezijos Federacijos istorija yra neatsiejamai susijusi su viso Mikronezijos regiono istorija Zmones teritorijoje apsigyveno II tukst pr m e arba I tukst pr m e migruodami is Lapitos kulturos zidiniu Melanezijoje Ju migracija vyko is rytu Kosraes į vakarus Dauguma ju kalbejo mikronezinemis kalbomis Tik Japo sala issiskirianti savo kalba buvo greiciausiai apgyvedinta is Admiraliteto salu I musu eros tukstantmetyje susiformavo savitos Mikronezijos kulturos kurioms budinga sudetinga hierarchija gentiniai ir klanu santykiai Didesnis centralizuotas darinys buvo Japo salose is kurios plesta hegemonija į tolimus atolus rytuose Tarp IX air XVII a Ponpejoje buvo centralizuota 25 000 gyventoju valstybe valdoma Saudeleru dinastijos Apie tai liudija Nan Madolio dirbtiniu salu ir kanalu miesto liekanos vadinamos Okeanijos Venecija Ciuko atole irgi susiformavo atskiru salu monarchijos Is europieciu pirmieji salas XVI a pasieke ispanai kurie pavadino jas Karolinu salomis ir įjunge į Ispanijos Rytu Indiju sudetį drauge su Filipinais Marianu salomis ir Marsalo salomis XIX a pabaigoje pralaimejusi kara su JAV Ispanija pardave Karolinu salas Vokietijai kuri jas islaike iki I pasaulinio karo kaip savo kolonijos Vokietijos Naujoji Gvineja dalį Cia suformuotas Karolinu salu vok Karolinen protektoratas kurio teritorija beveik sutapo su dabartine Mikronezijos federacija Vokietijai pralaimejus kara Karolinu salos kaip tarptautinis mandatas atiduotos administruoti Japonijos imperijai Jos sudare dalį Pietu Ramiojo Vandenyno Mandato Japonijai pralaimejus II pasaulinį kara Karolinu salos perejo JAV administracijai Ramiojo Vandenyno Salu Globojamosios Teritorijos sudetyje kartu su Marianu Siauriniu Salu Marsalo salu ir Palau teritorijomis Karolinu salynas isbuvo iki 1979 m 1979 m keturios Globojamosios Teritorijos valstijos Japas Ponpeja Kosrae Ciukas kartu nutare sukurti nepriklausoma valstybe kuri buvo pavadinta Mikronezijos Federacinemis Valstijomis Tuo pat metu Palau Marsalo Salos ir Siaures Marianu Salos nusprende neprisijungti 1986 m su JAV pasirasius laisvosios asociacijos sutartį Mikronezijos Federacija galutinai tapo nepriklausoma 1990 m tapo Jungtiniu Tautu nare Nepaisant to jos ekonomine bei politine priklausomybe nuo didziuju kaimyniu JAV ir Australijos lieka stipri Politine sistemaPagrindiniai straipsniai ir Lietuvos ir Mikronezijos Federaciniu Valstiju santykiai Valstybes politine sistema remiasi 1979 m konstitucija Mikronezijos vadovas prezidentas renkamas Kongreso ketveriu metu kadencijai Jis vadovauja vyriausybei kurioje yra 8 departamentai Kongresa sudaro 14 nariu renkamu rinkimuose Po viena kongreso narį skiria kiekviena valstija ju kadencija yra 4 metai kiti 10 renkami visuotiniuose rinkimuose ju kadencija 2 metai Formaliu politiniu partiju nera Ji yra laisvojoje asociacijoje su JAV pagal kuria JAV atsakinga uz valstybes gynyba Mikronezijos pilieciai gali tarnauti JAV armijoje laisvai dirbti JAV Kaip valiuta naudojams JAV doleris Ramiojo vandenyno regione 1987 m tapo Ramiojo vanenyno salu forumo nare 2021 m pareiske pasitraukianti is jo taciau veliau savo sprendima atsauke Valstybe palaiko diplomatinius santykius su 56 valstybemis Su Lietuva uzmezge 2013 m Nuo 2024 m pirmuoju Lietuvos ambasadoriumi Mikronezijai tapo Aurelijus Zykas Is viso pasaulyje ya 3 Mikronezijos ambasados JAV Japonijoje ir Kinijoje Administracinis suskirstymasMikronezijaPagrindinis straipsnis Mikronezijos Federaciniu Valstiju valstijos Veliava Valstija Sostine Plotas Gyventojai TankumasCiukas Venas 127 km 53 595 420 km Kosrae Tofolas 110 km 7 686 70 km Ponpeja Kolonija 346 km 34 486 100 km Japas Kolonija 118 km 11 241 95 km GeografijaSatavajaus salos krastovaizdisPagrindinis straipsnis Mikronezijos Federaciniu Valstiju geografija Mikronezijos Federacines Valstijos yra Ramiajame vandenyne Karolinu salyne issidriekusios 2900 km ilgio ruoze Plotas apie 720 km Juru sienomis ribojasi su Palau Marsalo salomis Kiribaciu Nauru Papua Naujaja Gvineja Guamu ir Siaures Marianais Sausumos plotas issidestes 607 salose kuriu dauguma koralines kilmes nors yra keletas vulkaniniu Vulkaninese salose koncentruojasi didzioji dalis gyventoju jose dazniausiai ya atskiru valstiju centrai Didziausios salos yra Ponpeja Kosrae Japas ir Venas Kranto linijos ilgis 6112 km Auksciausias salies taskas 791 m Totolomo k Ponpejoje Klimatas ekvatorinis ir subekvatorinis karsta ir lietinga istisus metus Vidutine temperatura istisus metus issilaiko trap 26 27 laipsniu Ponapeje per metus iskrenta 8400 mm krituliu Birzelio gruodzio laikotarpiu neretai prasiaucia taifunai Valstybeje yra 6 oro uostai is kuriu 4 tarptautiniai po viena kiekvienoje valstijoje EkonomikaPagrindinis straipsnis Mikronezijos Federaciniu valstiju ekonomika priklauso nuo gyvulininkystes bei zuvininkystes Salos turi tik keleta mineralu kuriuos deretu eksploatuoti neskaitant didelio kiekio fosfatu Nuosali vieta ir ribotas oro transportas trukdo turizmo vystymuisi Mikronezijos Federacinese Valstijose yra auginamos sios zemes ukio kulturos juodieji pipirai tropiniai vaisiai bei darzoves manijokai saldziosios bulves Auginamos kiaules bei vistos Pagrindiniai verslai yra turizmas statybos zuvies apdirbimas specializuotas vandens gyviu ir augalu veisimas įvairus dirbiniai is kriaukliu medzio ir perlu Eksportuojama zuvis drabuziai bananai juodieji pipirai Importuojami maisto produktai mechanizmai alkoholiniai gerimai Salos izoliuotumas ir prastai isvystyta infrastruktura lieka pagrindiniai veiksniai trukdantys ilgalaikiui ekonomikos augimui DemografijaPagrindinis straipsnis Nan Madolis Mikronezijos Federacijoje nors gyventoju skaicius palyginti nedidelis gyvena daugybe skirtingu tautu kalbanciu giminingomis bet skirtingomis kalbomis Mazdaug 48 8 kalba Ciuko kalba 24 2 Ponpejos kalba 9 7 Japo kalba 6 2 Kosraes kalba ir 11 1 kitomis kalbomis įskaitant kelias polinezieciu kalbas Is viso valstybeje priskaiciuojama 18 vietiniu kalbu Valstybine kalba yra anglu kuri taip pat naudojama bendravimui tarp salu vidurinio ir aukstesnio lygio svietime Didzioji dauguma gyventoju krikscionys katalikai 50 protestantai 47 baptistai Jehovos liudytojai sekmininkai taip pat yra siek tiek hindusitu budistu ir bahaju Rastingumo lygis 89 vidutine gyvenimo trukme 69 metai KulturaTradiciniai Japo sokiaiPagrindinis straipsnis Kiekvienoje is keturiu valstiju neretai ir kiekvienoje saloje budinga savita kultura kalba taciau gausu ir bendru kulturiniu bruozu Visose salose paplitusi klanu sistema gajus tabu paprotine teise Kaimu bendruomenese svarbus susirinkimu namai kurie tradiciskai buvo pagrindines svietimo įstaigos atskiri vyru ir moteru namai Visuomenes linke buti hierarchizuotos egzistuoja valgymo klases draudziancios tam tikroms visuomenes grupems valgyti kartu Isvystytos sudetingos laivybos tradicijos naudojant jurinius laivus wa Karolinos kelio nustatymas įtrauktas į UNESCO nematerialiojo kulturinio paveldo sarasa Budinga tradicine Okeanijos virtuve kurios pagrindiniai produktai yra kolokazija jamsas bananas duonmedis pandanas kokospalme lagunose ir atviroje juroje sugaunama zuvis Paskutiniu metu mityboje vis labiau įsigali įveztiniai ryziai ir mesos konservai Bene labiausiai tradicine kultura issaugojusi yra Japo sala ir jos gyventojai japieciai Ju tarpe islikusios senosios socialines normos ir paprociai tradicines religijos apraiskos Cia islike tradiciniai sokiai menai o reguliarus renginys leidzia demonstruoti ir issaugoti tradicines kulturos praktikas Japo sala zymi savo Rai pinigais kurie buvo gaminami Babeltuapo saloje ir gabenami simtus kilometru jura Ponpejos saloje esantis Nan Madolio kompleksas islikes is X XVII a Saudeleru dinastijos laikotarpio ir yra juroje sukurtas dirbtinis miestas su rumais sventyklomis kapavietemis Tai vienas is nedaugelio monumentaliosios architekturos pavyzdziu Okeanijoje Jis yra įrasytas į Pasaulio paveldo sarasa Kita informacijaMikronezijos Federaciniu Valstiju rysiai Mikronezijos Federaciniu Valstiju karines pajegosSaltiniaiExecutive branch The 23rd Congress of the FSM Timeline of Major Forum Events Five Micronesian countries leave Pacific Islands Forum RNZ February 9 2021 Countries With Which the Federated States of Micronesia Has Established Diplomatic Relations FSM government website Geography Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto angliskai FSM government website Populatinon Archyvuota kopija 2012 06 29 is Wayback Machine projekto angliskai Federated States of Micronesia United Nations Archived from the original on November 30 2012 Retrieved November 17 2012 Micronesia Ethnologue Archived from the original on February 2 2019 Retrieved February 1 2019 International Religious Freedom Report 2007 Micronesia Federated States of Archived July 31 2020 Nan Madol Ceremonial Centre of Eastern MicronesiaNuorodosVikiteka Mikronezijos Federacines Valstijos vaizdine ir garsine medziagaMikronezijos Federacines Valstijos kelioniu gidai susije su straipsniuVyriausybes svetaine CZV statistika Archyvuota kopija 2018 08 07 is Wayback Machine projekto Mikronezijos gamtosauga Archyvuota kopija 2006 12 07 is Wayback Machine projekto