Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Grupuoti grybus galima pagal kelis skirtingus kriterijus. Dažniausiai jie skirstomi pagal mitybos arba pagal dauginimosi būdus.

Pagal mitybos būdus

Sudarant grybų ekologinių grupių terminus pagal mitybinius ryšius vartojama galūnė „trof“:

grybai, mintantys augalais, vadinami , dumbliais – , kerpėmis – , samanomis – , augantys ant ekskrementų – , ant vabzdžių ir kitų gyvūnų lavonų – , ant medienos – , ant gyvos medienos – , ant negyvos – , ant grybų – .

Pagal mitybos būdą grybai skirstomi į saprotrofinius, parazitinius ir .

Saprotrofiniai grybai

Jų maistas: nukritę lapai, spygliai, kelmai, nudžiūvę medžiai, išvartos, negyva , ekskrementai.

Saprotrofai, būdami aktyvūs aplinkos sanitarai, tas medžiagas skaido, paversdami jas puria miško dirva. Skirtingos grybų rūšys ardo skirtingas augalo dalis: (Auriscalpium vulgare) pušies, eglės kankorėžius, (Strobilurus esculentus) - pušies konkorėžius, o valgomasis tampriukas (S.esculentus) – tik eglės. Kai kurių rūšių grybai, ypač pelėsiniai, skaido net sintetines medžiagas: , nailoną, pramoninius gaminius.

Saprotrofų koto pagrindas plaukuotas, apaugęs grybienos gijelėmis. Saprotrofai labiausiai paplitusi grybų grupė. Tai pirmieji grybai žemėje. Iš jų nemažai yra valgomų.

Parazitiniai grybai

Gyvena gyvuose organizmuose, bei maitinasi gyvų augalų ir gyvūnų syvais. Gyvena augalų, įvairių gyvūnų, net žmogaus gyvuose organizmuose. Tai , , , daugelis kempininių. Šie kenkėjai dažnai pūkeliu aptraukia baravykus, ūmėdes ir kitus grybus.

Nuoroda:

Mikoriziniai grybai

Dar vadinami . Tai grybai kurie su aukštesniaisiais augalais sudaro mikorizę.

Šiuo metu žinoma daugiau nei 2000 augalų rūšių, sudarančių mikorizę. Mikorizė gali būti:

vidinė (Endotrofinė) – kai grybiena įsiskverbia į augalo vidų,
išorinė (Ektotrofinė) – kai grybiena apipina šakniaplaukį iš išorės.

Medžių šaknys, absorbuodamos maisto medžiagas, išskiria toksinus, kurie yra žalingi aplinkiniam dirvožemiui ir net pačiam medžiui. O mikorizinių grybų pagrindinis maistas ir yra toksinai, todėl savo šeimininkui jie teikia paslaugą.

Mikorizinio grybo koto pamatinė dalis lygi, be grybienos likučių.

Griežtai neapibrėžta mityba

Daugelio grybų mitybos būdas nėra griežtai apibrėžtas. Pvz., raibasis baltikas (Tricholorria terreum), augantis po lapuočiais medžiais, minta kaip saprotrofas, o po spygliuočiais – kaip mikorizinis grybas. Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus), kupetomis apgula kelmus, pūvančius kamienus ir išvartas, bet, progai pasitaikius, apninka ir gyvų medžių medieną. Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea) dažniausiai būna saprotrofas, o soduose, parkuose virsta parazitu – jaunus medelius numarina per 1-3 metus, senus – per 10 metų, kartu apninka ir kiti grybai, kol buvusio medžio vietoje suželia žolė.

Pagal dauginimosi būdus

Pagal dauginimosi būdą grybai skirstomi į dvi grupes: ir .

Homotaliniai grybai

Homotaliniai grybai iš vienintelės sporos išaugina grybieną, iš kurios ilgainiui formuojasi vaisiakūniai, paskleidžiantys sporas (pvz., kai kurie mėšlagrybiai).

Heterotaliniai grybai

Šių grybų yra sudėtingesnis gyvenimo būdas. Heterotaliniai grybai subrandina skirtalytes sporas. Tarp jų beveik visi valgomieji ir nuodingieji. Pvz., baravyko dalis subrandintų sporų yra vyriškos kilmės, kita dalis – moteriškos. Grybienai, augančiai iš vyriškos sporos, būtinas kontaktas su grybiena, augančia iš moteriškos. Tada išauga nauja grybiena, galinti suformuoti vaisiakūnių užuomazgas.

Pagal palankią aplinkos terpę

Sudarant terminus, apibūdinančius grybų ir aplinkos santykį, pridedama galūnė „fil“:

- drėgmę mėgstantys grybai,
Kserofilai - sausumą mėgstantys grybai,
- tarpinė grybų grupė,
Termofilai - šilumamėgiai grybai

Pagal panaudojimą

Pagal panaudojimą grybai skirstomi: