Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Michailas PreobraženskisApie 1914 metusGimė 1854 m spalio 16 d Vabalninkas Rusijos imperijaMirė 1930 m rugsėjo 25 d 75 m

Michailas Preobraženskis

  • Pagrindinis puslapis
  • Michailas Preobraženskis
Michailas Preobraženskis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Michailas Preobraženskis
Apie 1914 metus
Gimė 1854 m. spalio 16 d.
Vabalninkas, Rusijos imperija
Mirė 1930 m. rugsėjo 25 d. (75 metai)
Leningradas, TSRS
Veikla Architektas, restauratorius, pedagogas, istorikas, profesorius.
Vikiteka Michailas Preobraženskis

Michailas Preobraženskis (1854 m. spalio 16 d. Vabalninke, Rusijos imperija – 1930 m. rugsėjo 25 d. Leningrade, TSRS) – architektas, restauratorius, pedagogas, istorikas, profesorius.

Biografija

Gimė 1854 m. spalio 16 d. Vabalninke mokytojo šeimoje. 1870-1874 m. mokėsi . 1875 m. pradėjo mokytis Sankt Peterburgo imperatoriškojoje dailės akademijoje. Mokydamasis akademijoje sukūrė įvairių projektų mauzoliejams, stotims ir bibliotekoms, slaugos namams už kuriuos buvo apdovanotas įvairiais sidabro ir aukso medaliais. 1879 m. baigė akademiją aukso medaliu. 1880-1882 m. gyveno ir kūrė . 1882 m. gavęs finansavimą iš imperatoriškosios dailės akademijos išvyko semtis žinių į Veneciją, Florenciją, Romą, 1884 m. Paryžių, 1885 m. Miunchene ir Vienoje. 1885 m. gavo užsakymą suprojektuoti Rusijos imperijos ambasados darbuotojams skirtą .

1887 m. pakviestas dėstyti į imperatoriškąją dailės akademiją. 1888 m. jam skirtas finansavimas tirti medinės architektūros paminklus Kalugos, Maskvos ir Žemutino Naugardo gubernijose. Nuo 1891 m. priklausė cerkvių statybos komisijai. 1893 m. tapo imperatoriškosios dailės akademijos nariu. Nuo 1893 m. valstybinės archeologijos komisijos narys. Nuo 1894 m. dėstė architektūrą imperatoriškojoje dailės akademijoje. 1907 m. paskirtas Tikruoju valstybės patarėju. Iki I pasaulinio karo suprojektavo cerkves Rusijos imperijos ambasadų darbuotojams Buenos Airėse, Nicoje, Sofijoje, Bukarešte, Nikšičiuje. 1919-1922 m. dirbo TSRS švietimo ministerijos architektūros biure. Vėliau iki mirties dirbo TSRS mokslų akademijos architektūros institute. Mirė 1930 m. rugsėjo 25 d. Leningrade, palaidotas .

Darbai

  • Talino Aleksandro Nevskio katedra (1900)
  • Florencijos Kristaus gimimo ir Nikolajaus Stebukladario cerkvė (1903)
  • Nicos Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė (1912)
  • Sofijos Rusų cerkvė (1914)
  • Bukarešto Šv. Nikolajaus cerkvė (1909)
  • Sankt Peterburgo Atsimainymo cerkvė (1902)
  • Sankt Peterburgo moterų vienuolyno mokykla (1901)
  • Buenos Airių Švč. Trejybės cerkvė (1901)
  • Nikšičiaus Šv. Vasilijaus soboras (1900)
  • Piuchtitsos vienuolynas (1910)
  • Apreiškimo cerkvė Zaborovskių Slobodkoje (1911)
  • Zaikonospaskio vienuolynas (1901)

Nuorodos

  • Biografija (ang.) Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
  • Biografija (rus.)
  • Как драгоценные шкатулки. Русские Церкви в Европе Archyvuota kopija 2014-03-02 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Lie, 2025 / 12:28

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Michailas Preobraženskis, Kas yra Michailas Preobraženskis? Ką reiškia Michailas Preobraženskis?

Michailas PreobrazenskisApie 1914 metusGime 1854 m spalio 16 d Vabalninkas Rusijos imperijaMire 1930 m rugsejo 25 d 75 metai Leningradas TSRSVeikla Architektas restauratorius pedagogas istorikas profesorius Vikiteka Michailas Preobrazenskis Michailas Preobrazenskis 1854 m spalio 16 d Vabalninke Rusijos imperija 1930 m rugsejo 25 d Leningrade TSRS architektas restauratorius pedagogas istorikas profesorius BiografijaGime 1854 m spalio 16 d Vabalninke mokytojo seimoje 1870 1874 m mokesi 1875 m pradejo mokytis Sankt Peterburgo imperatoriskojoje dailes akademijoje Mokydamasis akademijoje sukure įvairiu projektu mauzoliejams stotims ir bibliotekoms slaugos namams uz kuriuos buvo apdovanotas įvairiais sidabro ir aukso medaliais 1879 m baige akademija aukso medaliu 1880 1882 m gyveno ir kure 1882 m gaves finansavima is imperatoriskosios dailes akademijos isvyko semtis ziniu į Venecija Florencija Roma 1884 m Paryziu 1885 m Miunchene ir Vienoje 1885 m gavo uzsakyma suprojektuoti Rusijos imperijos ambasados darbuotojams skirta 1887 m pakviestas destyti į imperatoriskaja dailes akademija 1888 m jam skirtas finansavimas tirti medines architekturos paminklus Kalugos Maskvos ir Zemutino Naugardo gubernijose Nuo 1891 m priklause cerkviu statybos komisijai 1893 m tapo imperatoriskosios dailes akademijos nariu Nuo 1893 m valstybines archeologijos komisijos narys Nuo 1894 m deste architektura imperatoriskojoje dailes akademijoje 1907 m paskirtas Tikruoju valstybes patareju Iki I pasaulinio karo suprojektavo cerkves Rusijos imperijos ambasadu darbuotojams Buenos Airese Nicoje Sofijoje Bukareste Niksiciuje 1919 1922 m dirbo TSRS svietimo ministerijos architekturos biure Veliau iki mirties dirbo TSRS mokslu akademijos architekturos institute Mire 1930 m rugsejo 25 d Leningrade palaidotas DarbaiTalino Aleksandro Nevskio katedra 1900 Florencijos Kristaus gimimo ir Nikolajaus Stebukladario cerkve 1903 Nicos Sv Nikolajaus Stebukladario cerkve 1912 Sofijos Rusu cerkve 1914 Bukaresto Sv Nikolajaus cerkve 1909 Sankt Peterburgo Atsimainymo cerkve 1902 Sankt Peterburgo moteru vienuolyno mokykla 1901 Buenos Airiu Svc Trejybes cerkve 1901 Niksiciaus Sv Vasilijaus soboras 1900 Piuchtitsos vienuolynas 1910 Apreiskimo cerkve Zaborovskiu Slobodkoje 1911 Zaikonospaskio vienuolynas 1901 NuorodosBiografija ang Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Biografija rus Kak dragocennye shkatulki Russkie Cerkvi v Evrope Archyvuota kopija 2014 03 02 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Rugpjūtis 11, 2025

    Sluoksniniai kamuoliniai debesys

  • Rugpjūtis 17, 2025

    Skorodnica

  • Rugpjūtis 14, 2025

    Sklodyčiai

  • Rugpjūtis 12, 2025

    Skirgailiai

  • Rugpjūtis 15, 2025

    Skireliškė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje