Mečislovas (Mečys) Butkus (1915 m. lapkričio 25 d. – 1994 m.) – Lietuvos kariuomenės jaunesnysis leitenantas ir Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho SD vadas (1941 m.).
| Mečislovas Butkus | |
|---|---|
| Mečys Butkus (apie 1935 m.) | |
| Gimė | 1915 m. lapkričio 25 d. Taškentas, Syrdarjos sritis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1994 m. (~79 metai) Kaunas, Lietuva |
| Palaidotas (-a) | Panemunės kapinės |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Juozas Butkus |
| Veikla | Lietuvos kariuomenės jaunesnysis leitenantas, Ypatingojo būrio prie Vokietijos Reicho SD vadas (1941 m.) |
| Pareigos | Lietuvos kariuomenė, SD |
| Alma mater | Kauno karo mokykla (XIV aspirantų laida, 1939 m.) |
Buvo vienas iš pirmųjų Ypatingojo būrio organizatorių ir vadų. Po pasitraukimo iš būrio, 1943 m. M. Butkus prisijungė prie antisovietinės Lietuvos laisvės armijos veiklos Vilniuje. 1945 m. sausį M. Butkus buvo suimtas sovietinių saugumo organų. 1946 m. nuteistas 10 metų kalėti lageriuose ir 5 metams tremties. Kalėjo Archangelsko ir Magadano srityse. Į laisvę paleistas 1953 m. lapkričio 23 d.
Po paleidimo į laisvę, M. Butkus grįžo gyventi į Lietuvą. Nors M. Butkaus grįžimo į Lietuvą data nurodoma kaip 1986 m., publikuotas jo apklausos protokolas nurodo, kad 1977 m. jis gyveno ir dirbo Kaune.
Biografija
M. Butkus gimė 1913 m. lakpričio 25 d. Taškente Juozo Butkaus šeimoje.
1937 m. baigė Aukštesniosios technikos mokyklos Statybos skyrių Kaune. 1938 m. gegužės 4 d. pašauktas į karinę tarnybą. 1939 m. rugsėjo 18 d. baigė Kauno Karo mokyklos XIV aspirantų laidą. Po mokslų baigimo, M. Butkui suteiktas Lietuvos kariuomenės atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis. 1939 m. lapkričio 20 d. M. Butkus paleistas į ginklavimo specialybės karininkų atsargą.
1940 m. dirbo Žemės ūkio mokyklos statybos techniku. 1941–1944 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos fakultete. 1941–1943 m. dirbo Vilniaus aukštesniosios technikos mokyklos laborantu. Taip pat žinoma, kad 1943–1944 m. dirbo Geležinkelio valdybos statybos direkcijoje.
Ypatingasis būrys
1941 m. liepą M. Butkus įstojo į vokiečių okupacinės valdžios įsteigtą ir iš vietos Lietuvos savanorių suburtą vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus Ypatingąjį būrį. Šis būrys buvo atsakingas už Lietuvos žydų ir kitų tautybės gyventojų persekiojimą, suiminėjimą ir žudymą nacių okupacijos metais Vilniaus krašte. M. Butkus sistemingai dalyvavo Vilniaus žydų konvojavimuose ir iššaudymuose Panerių žudynėse. Ypatingojo būrio narių ir paties M. Butkaus liudijimuose užfiksuota, kad jis dalyvavo Panerių žudynėse 1941 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais.
1941 m. liepą M. Butkus ir jaun. leitenantas Petras Jakubka tapo pirmaisiais Ypatingojo būrio vadais. Remiantis buvusių būrio narių parodymais ir Lukiškių kalėjimo dokumentais, žinoma, kad M. Butkus buvo atsakingas už būrio organizavimą, žydų tautybės Vilniaus gyventojų konvojavimą ir jų sąrašų sudarymą bei sušaudymą.
1946 m. balandžio 26 d. pagal SSRS Baudžiamojo kodekso 58-1A straipsnį nuteistas 10 metų kalėti lageriuose. Kalėjo Archangelsko ir Magadano srityse. Į laisvę paleistas 1953 m. lapkričio 23 d. Grįžo gyventi į Lietuvą.
Parodymai
M. Butkus Ypatingajame būryje tarnavo nuo būrio įkūrimo 1941 m. liepą iki rugsėjo vidurio.
Pasak M. Butkaus parodymų, duotų ir užfiksuotų sovietų saugumo organų, iki įstojimo į Ypatingąjį būrį, jis dirbo komunalinio ūkio liaudies komisariate. 1941 m. birželį, prasidėjus karui tarp Vokietjos ir SSRS, neteko darbo Vilniuje. Jo kolega, komunalinio ūkio liaudies komisariato administratorius Šepetys, pasiūlė M. Butkui eiti ir įsidarbinti į pagalbinę lietuvių policiją Magdalenos gatvės būstinėje. Nuėjęs į policiją, M. Butkus kreipėsi į vieną iš pirmųjų būrio organizatorių Juozą Šidlauską, kuris jį priėmė į rezervinės policijos būrį. Anot M. Butkaus, jis buvo paskirtas vadovauti būrio ūkinei veiklai. Po savaitės nuo įstojimo į būrį, M. Butkui ir kitiems būrio nariams buvo pranešta, kad iš rezervinės policijos junginio formuojamas naujas būris, pavadintas Ypatinguoju būriu. Pasak M. Butkaus, jis turėjo pasirūpinti būrio valgyklos įrengimu prie naujos būrio būstinėje Vilniaus gatvėje.
Savo parodymuose M. Butkus prisipažino dalyvavęs žydų tautybės žmonių sušaudymuose Paneriuose 1941 m. liepos ir rugsėjo mėnesiais. Jis nurodė, kad vykdant sušaudymus 1941 m. rugsėjo pradžioje, jis buvo atsakingas už sušaudymams pasmerktų žmonių sąrašo sudarymą Panerių sušaudymo duobėse. Pasak M. Butkaus,Visi būrio dalyviai iš žydų geto į Panerius nuvarė apie du tūkstančius žmonių, kur suvarė į tą pačią duobę kaip ir pirmo šaudymo metu. Aš sėdėjau prie stalo, pastatyto prie duobės įėjimo ir sudarinėjau išvedamų sušaudyti pasmerktųjų sąrašus. Pamenu keli pasmerktieji pareiškė, kad yra vengrai, tačiau jie buvo sušaudyti su visais pasmerktaisiais. Šaudymo tvarka buvo tokia pat kaip ir pirmą kartą. Šaudymams vadovavo Šidlauskas, Norvaiša, ir Lukošius. Šaudymas truko visą dieną nuo ryto iki vakaro. Po šaudymo lavonai buvo palikti neužkasti. Daugiau prie šaudymų man būti neteko.
Dalis M. Butkaus parodymų buvo publikuota 2021 m. Pastarieji parodymai buvo paimti ir užfiksuoti 1977 m. rugpjūčio 11 d. Valstybinio saugumo komiteto prie LTSR Ministrų Tarybos tardymo skyriaus tardytojo vyr. leitenanto Gavėno VSK patalpuose. Jie buvo panaudoti kito Ypatingojo būrio nario Vinco Sausaičio teisminėje byloje 1977–1978 m.
Bibliografija
- Bubnys, Arūnas (2020). Arūnas Bubnys (red.). The Massacres of Vilnius Jews and the Vilnius Ghetto (1941–1944) (The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011) leid.). Vilnius: Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania. ISBN 9786098298031.
- Bubnys, Arūnas (2019). Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1944 m. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ISBN 9786098037821.
- Bubnys, Arūnas (2012). Mirties konvejeris Paneriuose: budeliai ir aukos (Kazimierz Sakowicz, Panerių dienoraštis, 1941-1943 m. leid.). Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ISBN 9786098037203.
- G. Erslavaitė ir K. Rukšėnas, red. (1965). Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys. Pirma dalis. Vilnius: Mintis.
- Idzelis, Augustinas (2020). Arūnas Bubnys (red.). Demographic Aspects of the Jewish Population in Lithuania, September 1939– June 1941 (The Holocaust in Lithuania:1941-1944 (translated from Lithuanian edition of Holokaustas Lietuvoje, 1941-1944 m. (2011) leid.). Vilnius: Genocide and Resistance Research Centre of Lithuania. ISBN 9786098298031.
- Michalauskas, Valdemaras (2013). Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953 (Tomas 9 leid.). Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus. ISBN 9786099554402.
- Stasiulis, Stanislovas (2021). Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis (red.). Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. ISBN 9786098183948.
- Šikšnianas, Mantas (2021). Saulius Sarcevičius ir Stanislovas Stasiulis (red.). Ypatingasis būrys ir masinės žudynės Paneriuose (Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais leid.). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. ISBN 9786098183948.
- Šikšnianas, Mantas (2016). „Tarp masės ir individo. Vilniaus ypatingasis būrys 1941–1945 m.“ (PDF). Genocidas ir rezistencija. 39 (1). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: 94, 100.
- Tyla, Antanas (2002). Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918–1953 (Tomas 2 leid.). Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus. ISBN 9955415266.
- Vanagaitė, Rūta (2016). Mūsiškiai. Vilnius: Alma littera. ISBN 9786090122082.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Mečislovas Butkus, Kas yra Mečislovas Butkus? Ką reiškia Mečislovas Butkus?