Metallica

„Metallica“ – JAV sunkiojo metalo grupė, susikūrusi 1981 m. Los Andžele. Grupę įkūrė vokalistas bei gitaristas James Hetfield ir būgnininkas Lars Ulrich. Didžiąją karjeros dalį grupė muziką kūrė San Franciske.

Metallica

Metallica 2024 m. (Iš kairės į dešinę: Kirk Hammett, Lars Ulrich, Robert Trujillo ir James Hetfield.)
Biografija
KilmėLos Andželas, Kalifornija, JAV
ŽanraiTrankusis metalas, sunkusis rokas, sunkusis metalas
Aktyvumo metai1981–dabar
Įrašų kompanijaMegaforce, Universal, Mercury, Vertigo, Warner Bros., Elektra, Blackened
Susijusi veiklaGuns N' Roses, Lou Reed, Ozzy Osbourne, Leather Charm
Svetainėmetallica.com
Nariai
James Hetfield
Kirk Hammett
Robert Trujillo
Lars Ulrich
Buvę nariai
Dave Mustaine
Cliff Burton
Jason Newsted
Ron McGovney

„Metallica“ laikoma viena iš „didžiojo ketverto“ (thrash metal „Big Four“) grupių (kartu su „Slayer“, „Megadeth“ ir „Anthrax“) bei yra viena komerciškai sėkmingiausių grupių muzikos istorijoje.

Grupės istorija

Ankstyvosios dienos (1981–1985)

„Metallica“ susikūrė 1981 m. Los Andžele, kai būgnininkas Lars Ulrich, persikraustęs iš Danijos, vietiniame laikraštyje „The Recycler“ patalpino skelbimą, kuriame ieškojo muzikantų groti sunkųjį metalą. Į skelbimą atsiliepė gitaristas ir vokalistas James Hetfield, vėliau prisijungė bosistas Ron McGovney ir solo gitaristas Dave Mustaine – taip susiformavo pirmoji grupės sudėtis. Grupės pavadinimą „Metallica“ Ulrich pasirinko iš bičiulio, San Fransisko metalo scenos veikėjo Ron Quintana siūlytų pavadinimų sąrašo – šis svarstė „Metallica“ naudoti metalo žurnalo pavadinimui, tačiau Ulrich įkalbėjo jį pasirinkti kitą variantą.

1982 m. „Metallica“ gavo pasiūlymą iš „Metal Blade Records“ įkūrėjo Brian Slagel įrašyti dainą jo rengiamai rinktinei plokštelei „Metal Massacre“. Grupė įrašė kūrinį „Hit the Lights“ – pirmajame leidime solinę gitaros partiją atliko Lloyd Grant – ir tai tapo pirmuoju oficialiu „Metallica“ įrašu. Tais pačiais metais grupė pradėjo reguliariai koncertuoti vietiniuose Los Andželo klubuose, be kita ko, apšildydama tokias naujosios britų sunkiojo metalo bangos grupes kaip „Saxon“.

Norėdama pritraukti leidybos ir klausytojų dėmesį, 1982 m. vasarą grupė įrašė demonstracinę juostą „No Life ’Til Leather“, kurioje skambėjo ankstyvosios „Metallica“ dainos, vėliau perdirbtos debiutiniam albumui. Ši demo kasetė plačiai paplito tarp metalo gerbėjų per vadinamąjį „tape trading“ tinklą ir padėjo grupei susikurti gerbėjų bazę už gimtojo miesto ribų.

1982 m. pabaigoje Ulrich ir Hetfield San Fransiske pamatė vietinės grupės „Trauma“ koncertą ir liko sužavėti bosisto Cliff Burton grojimo. Jis sutiko prisijungti prie „Metallica“ su sąlyga, kad grupė persikels iš Los Andželo į San Fransisko įlankos regioną, todėl 1983 m. pradžioje muzikantai įsikūrė El Serite, Kalifornijoje, o Burton pakeitė McGovney.

Prieš pradedant įrašinėti debiutinį albumą, iš grupės dėl nuolatinių konfliktų ir piktnaudžiavimo alkoholiu buvo pašalintas Mustaine; 1983 m. balandį jį pakeitė buvęs Exodus gitaristas Kirk Hammett. Su šia sudėtimi „Metallica“ pasirašė sutartį su nepriklausoma leidykla „Megaforce Records“ ir 1983 m. buvo išleistas debiutinis studijinis albumas „Kill 'Em All“. Albumą reklamuoti grupė leidosi į intensyvų „Kill ’Em All for One“ turą po Šiaurės Ameriką kartu su britų grupe „Raven“.

Tolesnių gastrolių metu „Metallica“ pradėjo ruošti medžiagą antrajam albumui. 1984 m. vasarį–kovą „Sweet Silence“ studijoje Kopenhagoje, prodiuseriui Flemming Rasmussen vadovaujant, buvo įrašytas albumas „Ride the Lightning“, išleistas tais pačiais metais. Šiame albume atsirado sudėtingesnių, labiau melodingų kūrinių, tokių kaip „Fade to Black“, ir išryškėjo posūkis nuo gryno greitojo thrash metalo prie įvairiapusiškesnio skambesio.

1984–1985 m. grupė tęsė gastroles po Europą ir Šiaurės Ameriką, dalyvavo keliuose dideliuose festivaliuose, tarp jų – „Monsters of Rock“ ir „Day on the Green“, kur pradėjo groti dešimtims tūkstančių klausytojų. Tuo laikotarpiu buvo pradėta kurti ir įrašinėti medžiaga trečiajam albumui „Master of Puppets“, kuris žymėjo naują grupės karjeros etapą.

„Master of Puppets“ ir Cliffo Burtono žūtis (1985–1986)

1985 m. pabaigoje ir 1986 m. pradžioje „Metallica“ Kopenhagos „Sweet Silence“ studijoje užbaigė trečiojo albumo „Master of Puppets“ įrašus, vėl dirbdama su prodiuseriu Flemmingu Rasmussen. Albumas išleistas 1986 m. kovo 3 d. ir dažnai minimas kaip vienas įtakingiausių thrash metalo įrašų, išsiskiriantis sudėtingomis kompozicijomis ir tamsesnėmis temomis.

Remiant albumą grupė leidosi į „Damage, Inc.“ turo gastroles, kurių metu „Metallica“ dažnai grojo kaip pagrindinis apšildantis kolektyvas prieš Ozzy Osbourne ir kitas sunkiojo metalo žvaigždes. 1986 m. rugsėjo 27 d. Švedijoje, prie Dörarp miestelio, grupės autobusas nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė – per avariją žuvo Cliff Burton, o kiti nariai patyrė lengvesnius sužalojimus.

Po trumpos pertraukos „Metallica“ nusprendė tęsti veiklą ir pradėjo naujo bosisto paieškas. 1986 m. pabaigoje prie grupės prisijungė Jason Newsted iš Flotsam and Jetsam, su kuriuo buvo įrašytas koverių mini albumas „The $5.98 E.P.: Garage Days Re-Revisited“ (1987), parodęs atnaujintą sudėtį ir pagarbą grupės įkvėpusiems atlikėjams.

Komercinis proveržis: „…And Justice for All“ ir „Black Album“ (1987–1994)

1987–1988 m. „Metallica“ kūrė ilgesnes, sudėtingesnės struktūros kompozicijas, kurios sudarė ketvirtąjį studijinį albumą „…And Justice for All“ (1988). Albumas pasižymėjo techniniu thrash skambesiu ir socialinėmis bei politinėmis temomis, o singlas „One“ tapo pirmuoju grupės vaizdo klipu ir atnešė „Metallica“ pirmąjį „Grammy“ apdovanojimą už geriausią metalo pasirodymą 1990 m.

1990 m. grupė pradėjo dirbti su prodiuseriu Bob Rock, siekdama paprastesnio, sunkesnio ir labiau radijui tinkamo skambesio penktajam albumui „Metallica“, dažnai vadinamam „Black Album“. 1991 m. išleistas albumas, kuriame skamba „Enter Sandman“, „Nothing Else Matters“ ir kiti hitai, tapo milžiniška komercine sėkme – jis pasiekė pirmąją vietą daugelyje pasaulio šalių ir parduotas dešimtimis milijonų kopijų.

Po „Black Album“ išleidimo „Metallica“ leidosi į daugiau nei dvejus metus trukusį pasaulinį turą „Wherever We May Roam“ ir „Nowhere Else to Roam“, kurio metu sugrojo apie 300 koncertų Šiaurės Amerikoje, Europoje ir kitur, įskaitant masyvų pasirodymą Maskvoje 1991 m. „Monsters of Rock“ festivalyje. Po šio intensyvaus laikotarpio grupė 1994 m. padarė pertrauką, kurią išnaudojo asmeniniam gyvenimui ir naujos krypties paieškoms.

„Load“/„Reload“ ir simfoniniai projektai (1995–2000)

1990-ųjų viduryje „Metallica“ ėmė eksperimentuoti su skambesiu ir įvaizdžiu. 1996 m. išleistas šeštasis albumas „Load“, o 1997 m. – jo sesijose įrašyta medžiaga papildytas „Reload“, kuriuose thrash metalo elementai derinami su sunkiojo roko, bliuzo ir alternatyvaus roko įtakomis. Abi plokštelės sulaukė mišrių senųjų gerbėjų reakcijų, bet komerciškai pasirodė sėkmingai – pasiekė aukštas vietas topuose ir tapo daugiaplatiniais įrašais.

1998 m. grupė išleido dvigubą koverių rinkinį „Garage Inc.“, kuriame surinko ankstesnes singlų B puses ir naujai įrašytas mėgstamų atlikėjų dainas. 1999 m. „S&M“ projekte „Metallica“ kartu su San Fransisko simfoniniu orkestru, dirigentu Michaelu Kamenu, įrašė dvigubą gyvą albumą, derindama thrash metalą ir orkestrinį aranžavimą.

2000 m. grupė tapo viena pirmųjų didelių atlikėjų, viešai stojusių prieš muzikos dalijimosi internetu platformas – Metallica prieš Napster, Inc. byloje ji apskundė P2P principu veikusią dalijimosi platformą „Napster“ už neautorizuotą kūrinių platinimą, taip sukeldama plačią diskusiją apie skaitmeninių autorių teisių apsaugą. Tuo pat metu grupė tęsė didelio masto stadionų gastroles, tokias kaip „Summer Sanitarium“ turai Šiaurės Amerikoje.

Krizės ir „St. Anger“ laikotarpis (2001–2003)

2001 m. sausį bosistas Jason Newsted paliko „Metallica“, kaip priežastis nurodydamas fizinį nuovargį ir norą daugiau dėmesio skirti kitiems projektams. Tuo laikotarpiu grupė taip pat patyrė vidinių įtampų ir Hetdield’o kovą su priklausomybėmis, dėl ko jis kurį laiką pasitraukė reabilitacijai.

Naujo albumo įrašai vyko įtemptoje atmosferoje ir buvo užfiksuoti dokumentiniame filme „Metallica: Some Kind of Monster“ (2004), kuriame atskleidžiami grupės tarpusavio konfliktai ir terapijos procesas. 2003 m. pasirodęs albumas „St. Anger“, kuriame bosine gitara grojo ilgametis prodiuseris Bob Rock, pasižymėjo žaliu, agresyviu skambesiu ir atsisakė tradicinių gitaros solo partijų, sukeldamas prieštaringas reakcijas tarp kritikų ir gerbėjų.

Robert Trujillo ir „Death Magnetic“ (2003–2010)

Dar prieš „St. Anger“ išleidimą, 2003 m. pavasarį nauju „Metallica“ bosistu tapo buvęs „Suicidal Tendencies“ ir Ozzy Osbourne grupės narys Robert Trujillo, kuris prisijungė prie kolektyvo ruošiamo pasaulinio turo metu. 2003–2004 m. grupė surengė „Madly in Anger with the World“ turą, kuriame pirmą kartą pilnai pasirodė atnaujinta sudėtis.

2008 m. išleistas devintasis studijinis albumas „Death Magnetic“, kurį prodiusavo Rick Rubin, dažnai vertinamas kaip dalinis sugrįžimas prie ankstyvųjų thrash metalo šaknų – jame gausu ilgesnių, techniškų kompozicijų, primenančių 1980-ųjų kūrybą. Albumą lydėjo „World Magnetic“ turas, per kurį „Metallica“ grojo arenose ir stadionuose visame pasaulyje 2008–2010 m.

2009 m. grupė buvo įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų, taip simboliškai įtvirtinant jos statusą kaip vienos svarbiausių sunkiojo metalo grupių istorijoje.

„Big Four“, „Through the Never“ ir kiti projektai (2010–2016)

2010–2011 m. „Metallica“ kartu su Slayer, Megadeth ir Anthrax surengė keletą bendrų „Big Four“ koncertų Europoje ir JAV, pabrėždama savo kaip vienos iš keturių klasikinių thrash metalo grupių statusą.

2011–2013 m. „Metallica“ ėmėsi kelių netradicinių projektų: kartu su Lou Reedu įrašė eksperimentinį albumą „Lulu“, organizavo savo muzikos festivalį „Orion Music + More“ ir sukūrė koncertinį filmą „Metallica: Through the Never“ (2013), kuriame sujungtos gyvų pasirodymų scenos ir fikcinė istorija.

2010-ųjų viduryje grupė daugiausia koncertavo ir leido pavienius singlus bei bendradarbiavimus, o naujo pilno studijinio albumo gerbėjai sulaukė tik 2016 m.

„Hardwired… to Self-Destruct“ ir „72 Seasons“ (2016–dabar)

2016 m. lapkritį pasirodė dvigubas albumas „Hardwired… to Self-Destruct“, pirmasis „Metallica“ studijinis darbas po aštuonerių metų pertraukos. Kritikai jį įvertino kaip energingą ir dalinai prie ankstyvojo thrash metalo šaknų grįžtantį albumą, o pati grupė surengė ilgametį „WorldWired“ turą, aplankiusi stadionus ir arenas visame pasaulyje 2016–2019 m.

2019 m. „Metallica“ sugrįžo prie simfoninio formato ir kartu su San Fransisko simfoniniu orkestru įrašė gyvą albumą „S&M2“, minint originalaus projekto dvidešimtmetį. 2020–2021 m. grupės veiklą apribojo COVID-19 pandemija, tačiau nariai tęsė kūrybą studijoje.

2023 m. balandžio 14 d. išleistas dvyliktasis studijinis albumas „72 Seasons“, kurį prodiusavo Greg Fidelman kartu su Hetfieldu ir Ulrichu; tai pirmasis naujos medžiagos rinkinys po „Hardwired… to Self-Destruct“. Albumą remiantis „M72 World Tour“ pasižymi vadinamaisiais „no repeat weekend“ pasirodymais – kai kuriuose miestuose grupė atlieka du skirtingas dainas turinčius koncertus, tęsdama aktyvią koncertinę veiklą ir daugiau nei keturiasdešimties metų karjerą.

Koncertai Lietuvoje

Grupė „Metallica“ Lietuvoje koncertavo du kartus – abu kartus Vilniuje, 2010 m. balandį, pasaulinio turo „World Magnetic Tour“ metu.

  • 2010 m. balandžio 20 d. – koncertas „Siemens“ arenoje, Vilniuje.
  • 2010 m. balandžio 21 d. – antras iš eilės koncertas „Siemens“ arenoje dėl didelio publikos susidomėjimo.

Abu koncertai buvo išparduoti, o programoje skambėjo kūriniai iš albumų „Death Magnetic“, „Master of Puppets“, „…And Justice for All“, „Metallica (The Black Album)“ ir kitų.

Diskografija

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Metallica, Kas yra Metallica? Ką reiškia Metallica?