Metų vertėjo krėslas už praėjusiais metais išleistą geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos knygos vertimą

Metų vertėjo krėslas – už praėjusiais metais išleistą geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos knygos vertimą į lietuvių kalbą nuo 2001 metų Lietuvių PEN centro skiriama premija. Laureatui įteikiamas tradicinis premijos atributas – krėslas, kurio fundatorius – poetas Gintaras Bleizgys. Piniginę premiją skiria LR kultūros ministerija.

Laureatai

2001 m. Almis Grybauskas už Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ (Tyto alba, 2000).
2002 m. Laimantas Jonušys už „Parodymų knyga“ (Tyto alba, 2001).
2003 m. Diana Bučiūtė už „Kapitonas Michalis“ (PLB, Vaga, 2002).
2004 m. Antanas Gailius už Tomo Mano „Juozapas ir jo broliai. Juozapas maitintojas“ (Alma littera, 2003).
2005 m. Leonas Petravičius už Novalis „Heinrichas fon Ofterdingenas“, Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas „Majoratas“, „Marmuro statula“ (knygoje „Vokiečių romantikų proza“, PLB, Vaga, 2004).
2006 m. Aida Krilavičienė už Mikos Valtario romaną „Mikaelis Klajūnas“ (Tyto alba, 2005).
2007 m. už Chorchė Luiso Borcheso „Smėlio knyga“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006).
2008 m. už Salmano Rušdi romaną „Klounas Šalimaras“ (Alma littera, 2007).
2009 m. už romaną „Vogti arklius“ (Tyto alba, 2008).
2010 m. Danutė Sirijos Giraitė už romaną „Tiesa ir teisingumas“ (Vaga, 2009).
2011 m. Rasa Drazdauskienė už romanų „Vargingi kūnai“ ir “Sugrįžimas į Braidshedą” vertimus (Tyto Alba, 2010).
2012 m. už knygos „Išeiviai“ vertimą (Baltos lankos, 2011).
2013 m. Povilas Gasiulis už romaną „Manhatano stotis“ (Baltos lankos, 2012).
2014 m. Violeta Tauragienė už Viljamo Folknerio „Jeruzale, jeigu tave užmirščiau“ ir Džono Maksvelo Kutsės „Barbarų belaukiant“ (abi – Baltos lankos, 2013).
2015 m. už Fransio Skoto Ficdžeraldo apsakymų rinkinio „Sugautas šešėlis“ vertimą (Sofoklis, 2014).
2016 m. Zita Marienė už romano „Neregimoji šviesa“ vertimą (Alma littera, 2015).
2017 m. už Viljamo Šekspyro pjesių „Klaidų komedija“, „Troilas ir Kresida“ vertimą (Rašytojų sąjungos leidykla, 2016).
2018 m. už „Lenkiškų prisiminimų“ tekstą (Odilė, 2017).
2019 m. už knygos „Kalbant atvirai“ vertimą (Baltos lankos, 2018).
2020 m. už romano „Motinos pienas“ vertimą (Tyto alba, 2019).
2021 m. už Fernando Pesojos „Nerimo knygą“ (Odilė, 2020).
2022 m. Alfonsas Tekorius už romano „Tilis Ulenšpygelis“ (Alma littera, 2021) vertimą.
2023 m. Lionginas Pažūsis už Džono Miltono epinės poemos „Prarastasis rojus“ vertimą (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022).
2024 m. Lilija Kudirkienė už romano „Dievas, Gamta, Darbas“ vertimą.
2025 m. už romaną „Kraujo meridianas“ (Rara, 2024).

Šaltiniai

Laureatų sąrašas

„Dėl Metų vertėjo krėslo premijos, Šv. Jeronimo premijos Lietuvių literatūros vertėjui ir užsienio literatūros vertėjui, Jotvingių ir Jaunojo Jotvingio premijų įsteigimo bei šių premijų nuostatų patvirtinimo“. 2007 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. ĮV-303. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-03-10.
„Metų vertėjo krėslo“ laureatas A. Tekorius: niekams versti neturiu laiko. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.
„Metų vertėjo krėslo“ premija – L. Pažūsiui už poemos „Prarastasis rojus“ vertimą. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.

Nuorodos

Laureatai

[1] „Dėl Metų vertėjo krėslo premijos, Šv. Jeronimo premijos Lietuvių literatūros vertėjui ir užsienio literatūros vertėjui, Jotvingių ir Jaunojo Jotvingio premijų įsteigimo bei šių premijų nuostatų patvirtinimo“. 2007 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. ĮV-303. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-03-10.

[2] „Metų vertėjo krėslo“ laureatas A. Tekorius: niekams versti neturiu laiko. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.

[3] „Metų vertėjo krėslo“ premija – L. Pažūsiui už poemos „Prarastasis rojus“ vertimą. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.