Merė Kasat angl Mary Cassatt Merės Kasat portretas aut Edgaras Dega apie 1880 1884 m Gimė 1844 m gegužės 22 d Mirė 1926
Merė Kasat

Merė Kasat angl. Mary Cassatt | |
---|---|
„Merės Kasat portretas“ (aut. Edgaras Dega, apie 1880-1884 m.) | |
Gimė | 1844 m. gegužės 22 d. |
Mirė | 1926 m. birželio 14 d. (85 metai) |
Tautybė | amerikietė |
Veikla | tapytoja, grafikė |
Sritis | Impresionizmas |
Vikiteka | Mary Cassatt |
Merė Kasat (angl. Mary Stevenson Cassat, 1844 m. gegužės 22 d. – 1926 m. birželio 14 d.) − JAV tapytoja ir grafikė, daugiausiai kūrusi Prancūzijoje, susijusi su XIX a. Paryžiaus impresionistų grupe. Geriausiai žinoma paveikslais, kuriuose vaizduojami vaikai ir motinos su vaikais.
Biografija
Merė Styvenson Kasat gimė 1844 m. gegužės 22 d. JAV Alegeinio mieste (dabar Pitsburgo dalis) pasiturinčioje giminėje. Jos tėvas buvo bankininkas. Vaikystę M. Kasat praleido sodyboje prie Lankasterio miesto (Pensilvanija), po to gyveno Filadelfijoje. 1851−1855 m. M. Kasat su šeima keliavo po Europą ir lankė mokyklas Paryžiuje, Heidelberge ir Darmštade. Grįžusi į JAV šeima apsistojo Filadelfijoje. 1860−1864 m. M. Kasat mokėsi Pensilvanijos vaizduojamųjų menų akademijoje Filadelfijoje. 1865 m. ji išvyko į Europą, kur gyveno iki gyvenimo pabaigos, išskyrus keturis sugrįžimus į JAV (1870−71, 1875, 1898 ir 1908 m.). Prancūzijoje jos mokytojais buvo akademiniai dailininkai Žanas Leonas Žeromas ir Tomas Kutiūras bei kiti. 1870 m. M. Kasat grįžo į JAV prasidėjus Prancūzijos-Prūsijos karui. Kitais metais iškeliavo į keliones po Italiją ir Ispaniją, apsilankė Nyderlanduose ir Belgijoje, išvystė senųjų dailės meistrų įtakotą dailės stilių, kuris rodė taip pat ir susipažinimą su Gustavo Kurbė bei Eduaro Manė kūryba.
1874 m. M. Kasat grįžo į Paryžių, kur prie jos prisijungė sesuo Lidija. Dailininkė susipažino su Edgaro Dega kūryba, kuri, pasak M. Kasat, pakeitė jos gyvenimą. Jos kūriniai buvo atmesti Paryžiaus oficialaus Salono parodos žiuri. 1879 m. E. Dega kvietimu M. Kasat dalyvavo Paryžiaus impresionistų grupės parodoje ir vėliau dar trijose iš keturių impresionistų parodų, įskaitant paskutinę, įvykusią 1886 m. Dailininkės potėpiai tapo laisvais ir nerūpestingais, paletė pašviesėjo. Ji susidraugavo su Berta Morizo, ją taip pat paveikė O. Renuaro tapyba. Daugiausiai M. Kasat vaizdavo žmones kasdieninės veiklos aplinkoje. 1880-ųjų pabaigoje jos stilius pasikeitė, vaizduojamų figūrų formos tapo aiškių kontūrų, solidesnės. Tuo metu M. Kasat mėgstama kūrybos tema tapo motinos su vaiku. Ji palaikė ryšius su keliaujančiais JAV dailininkais, tarp kurių Džeimsas Vistleris ir Džonas Singeris Sardžentas, tačiau stengėsi laikytis atokiau nuo JAV dailininkų kolonijos Paryžiuje. Dailininkė buvo paveikta japoniškų estampų, ką ypač rodo jos grafikos kūriniai, daugiausiai ofortai, kartais kombinuoti su akvatintu ir sausosios adatos technikos grafika. Po 1890 m. pamatytos stambios japonų grafikos parodos Paryžiuje, M. Kasat sukūrė 10 spalvotų grafikos kūrinių seriją.
1893 m. prancūzų impresionistų meno dileris surengė stambią M. Kasat retrospektyvinę parodą savo galerijoje Paryžiuje, 1895 m. suorganizavo parodą Niujorke. 1894 m. ji įsigijo XVII a. dvarą Le Mesnil-Théribus kaimo vietovėje (Uaza) apie 40 mylių šiauriau Paryžiaus, kurioje gyvendavo vasaromis. Žiemomis keliaudavo į pietus ir viena tokia kelionė 1910 m. į Egiptą paveikė jos sveikatą. Be būsto Paryžiuje ir dvaro Prancūzijos šiaurėje M. Kasat 1912−1924 m. išlaikė vilą Grase Prancūzijos pietuose. M. Kasat paskutinį gyvenimo dešimtmetį buvo pažeisto regėjimo (katarakta). Ji mirė 1926 m. birželio 14 d. savo dvare Le Mesnil-Théribus vietovėje, kur ir palaidota. 1904 m. M. Kasat buvo apdovanota Prancūzijos valstybiniu Garbės Legiono ordinu. Ji buvo viena iš nedaugelio moterų-tapytojų, kuri pasiekė tarptautinio žinomumo gyvenimo metu tais laikais. Stambios jos paveikslų ir piešinių kolekcijos sukauptos Vašingtono nacionalinėje dailės galerijoje (bent 121 vnt.) ir Filadelfijos dailės muziejuje (bent 82 vnt.). Merė Kasat gyvenimo metu padėjo patarimais perkant paveikslus Europoje pasiturintiems JAV kolekcionieriams, ypač jos draugų Havemeyer šeimai (daug šių kūrinių, daugiausiai atliktų prancūzų impresionistų ir realistų, vėliau buvo padovanoti Metropoliteno meno muziejui).
Kūrinių galerija
- „Vaikai sode su prižiūrėtoja“, 1878
- „Moteris su perlų vėriniu teatro ložėje“, 1879
- „Puodelis kavos“, 1880-81
- „Mergaitė sode“, 1880-82
- „Mergaitė su šiaudine skrybėle“, 1886
- „Sėdinti motina su vaiku“, 1890
- „Prausykla“, grafika, 1890-91
- „Po kaštono medžiu“, grafika, 1896-97
Nuorodos
- M. Kasat kūrybos turas Vašingtono nacionalinės dailės galerijos tinklalapyje Archyvuota kopija 2009-08-25 iš Wayback Machine projekto.
- M. Kasat kūriniai chronologine tvarka
- Esė apie M. Kasat Met muziejaus tinklalapyje
Išnašos
- nga.gov
- philamuseum.prg
Šaltiniai
- The Oxford Dictionary of American Art and Artists. Red. Ann Lee Morgan. Oxford University Press, USA, 2007, p. 77-79
- Gaze, Delia. Dictionary of Women Artists: Artists, J-Z. Taylor & Francis, 1997, p. 366-371
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Merė Kasat, Kas yra Merė Kasat? Ką reiškia Merė Kasat?
Mere Kasat angl Mary Cassatt Meres Kasat portretas aut Edgaras Dega apie 1880 1884 m Gime 1844 m geguzes 22 d Mire 1926 m birzelio 14 d 85 metai Tautybe amerikieteVeikla tapytoja grafikeSritis ImpresionizmasVikiteka Mary Cassatt Mere Kasat angl Mary Stevenson Cassat 1844 m geguzes 22 d 1926 m birzelio 14 d JAV tapytoja ir grafike daugiausiai kurusi Prancuzijoje susijusi su XIX a Paryziaus impresionistu grupe Geriausiai zinoma paveikslais kuriuose vaizduojami vaikai ir motinos su vaikais BiografijaMere Styvenson Kasat gime 1844 m geguzes 22 d JAV Alegeinio mieste dabar Pitsburgo dalis pasiturincioje gimineje Jos tevas buvo bankininkas Vaikyste M Kasat praleido sodyboje prie Lankasterio miesto Pensilvanija po to gyveno Filadelfijoje 1851 1855 m M Kasat su seima keliavo po Europa ir lanke mokyklas Paryziuje Heidelberge ir Darmstade Grįzusi į JAV seima apsistojo Filadelfijoje 1860 1864 m M Kasat mokesi Pensilvanijos vaizduojamuju menu akademijoje Filadelfijoje 1865 m ji isvyko į Europa kur gyveno iki gyvenimo pabaigos isskyrus keturis sugrįzimus į JAV 1870 71 1875 1898 ir 1908 m Prancuzijoje jos mokytojais buvo akademiniai dailininkai Zanas Leonas Zeromas ir Tomas Kutiuras bei kiti 1870 m M Kasat grįzo į JAV prasidejus Prancuzijos Prusijos karui Kitais metais iskeliavo į keliones po Italija ir Ispanija apsilanke Nyderlanduose ir Belgijoje isvyste senuju dailes meistru įtakota dailes stiliu kuris rode taip pat ir susipazinima su Gustavo Kurbe bei Eduaro Mane kuryba 1874 m M Kasat grįzo į Paryziu kur prie jos prisijunge sesuo Lidija Dailininke susipazino su Edgaro Dega kuryba kuri pasak M Kasat pakeite jos gyvenima Jos kuriniai buvo atmesti Paryziaus oficialaus Salono parodos ziuri 1879 m E Dega kvietimu M Kasat dalyvavo Paryziaus impresionistu grupes parodoje ir veliau dar trijose is keturiu impresionistu parodu įskaitant paskutine įvykusia 1886 m Dailininkes potepiai tapo laisvais ir nerupestingais palete pasviesejo Ji susidraugavo su Berta Morizo ja taip pat paveike O Renuaro tapyba Daugiausiai M Kasat vaizdavo zmones kasdienines veiklos aplinkoje 1880 uju pabaigoje jos stilius pasikeite vaizduojamu figuru formos tapo aiskiu konturu solidesnes Tuo metu M Kasat megstama kurybos tema tapo motinos su vaiku Ji palaike rysius su keliaujanciais JAV dailininkais tarp kuriu Dzeimsas Vistleris ir Dzonas Singeris Sardzentas taciau stengesi laikytis atokiau nuo JAV dailininku kolonijos Paryziuje Dailininke buvo paveikta japonisku estampu ka ypac rodo jos grafikos kuriniai daugiausiai ofortai kartais kombinuoti su akvatintu ir sausosios adatos technikos grafika Po 1890 m pamatytos stambios japonu grafikos parodos Paryziuje M Kasat sukure 10 spalvotu grafikos kuriniu serija 1893 m prancuzu impresionistu meno dileris surenge stambia M Kasat retrospektyvine paroda savo galerijoje Paryziuje 1895 m suorganizavo paroda Niujorke 1894 m ji įsigijo XVII a dvara Le Mesnil Theribus kaimo vietoveje Uaza apie 40 myliu siauriau Paryziaus kurioje gyvendavo vasaromis Ziemomis keliaudavo į pietus ir viena tokia kelione 1910 m į Egipta paveike jos sveikata Be busto Paryziuje ir dvaro Prancuzijos siaureje M Kasat 1912 1924 m islaike vila Grase Prancuzijos pietuose M Kasat paskutinį gyvenimo desimtmetį buvo pazeisto regejimo katarakta Ji mire 1926 m birzelio 14 d savo dvare Le Mesnil Theribus vietoveje kur ir palaidota 1904 m M Kasat buvo apdovanota Prancuzijos valstybiniu Garbes Legiono ordinu Ji buvo viena is nedaugelio moteru tapytoju kuri pasieke tarptautinio zinomumo gyvenimo metu tais laikais Stambios jos paveikslu ir piesiniu kolekcijos sukauptos Vasingtono nacionalineje dailes galerijoje bent 121 vnt ir Filadelfijos dailes muziejuje bent 82 vnt Mere Kasat gyvenimo metu padejo patarimais perkant paveikslus Europoje pasiturintiems JAV kolekcionieriams ypac jos draugu Havemeyer seimai daug siu kuriniu daugiausiai atliktu prancuzu impresionistu ir realistu veliau buvo padovanoti Metropoliteno meno muziejui Kuriniu galerija Vaikai sode su priziuretoja 1878 Moteris su perlu veriniu teatro lozeje 1879 Puodelis kavos 1880 81 Mergaite sode 1880 82 Mergaite su siaudine skrybele 1886 Sedinti motina su vaiku 1890 Prausykla grafika 1890 91 Po kastono medziu grafika 1896 97NuorodosVikiteka Mary Cassatt vaizdine ir garsine medziagaM Kasat kurybos turas Vasingtono nacionalines dailes galerijos tinklalapyje Archyvuota kopija 2009 08 25 is Wayback Machine projekto M Kasat kuriniai chronologine tvarka Ese apie M Kasat Met muziejaus tinklalapyjeIsnasosnga gov philamuseum prgSaltiniaiThe Oxford Dictionary of American Art and Artists Red Ann Lee Morgan Oxford University Press USA 2007 p 77 79 Gaze Delia Dictionary of Women Artists Artists J Z Taylor amp Francis 1997 p 366 371 Encyclopaedia Britannica