Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Meret OpenheimGimė 1913 m spalio 6 d Berlynas VokietijaMirė 1985 m lapkričio 15 d 72 metai Bazelis ŠveicarijaVeikla Dail
Meret Oppenheim
| Meret Openheim | |
|---|---|
| Gimė | 1913 m. spalio 6 d. Berlynas, Vokietija |
| Mirė | 1985 m. lapkričio 15 d. (72 metai) Bazelis, Šveicarija |
| Veikla | Dailininkė |
| Sritis | Siurrealizmas |
Meret Openheim (vok. Meret Oppenheim, 1913 – 1985 m.) – XX a. vokiečių-šveicarų tapytoja, skulptorė, objektų kūrėja, siurrealistė. Garsiausiu jos kūriniu yra „Objektas“.
Biografija
Meret Openheim gimė 1913 m. spalio 6 d. Berlyne. Jos tėvas buvo vokiečių ir žydų kilmės, motina − šveicarė. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui šeima persikėlė į Šveicariją. Paskatinta tėvo ir menininkės senelės 1929 m. M. Openheim pradėjo mokytis Menų ir amatų mokykloje Bazelyje. Po to persikėlė į Paryžių, kur 1932 m. lankė Gran Šomjero akademiją. 1933 m. M. Openheim susipažino su išskirtiniais Paryžiaus menininkais, tarp kurių Albertas Džakometis, Manas Rėjus, Andrė Bretonas, Hansas Arpas. 1933 m. ji eksponavo 3 paveikslus siurrealistų parodoje Paryžiuje, pozavo M. Rėjaus fotonuotraukoms. 1934 m. pradėjo romantiškus santykius su Maksu Ernstu, kurie užtruko tik vienerius metus.
1935 m. M. Openheim dalyvavo tarptautinėse siurrealistų parodose Kopenhagoje ir Tenerifėje, 1936 m. − Londone ir Niujorke. Geriausiai M. Openheim žinoma meninių objektų kūriniais, kuriems ji naudodavo įprastus buities, žmogaus aprangos objektus (pavyzdžiui, pirštinės, batai ir pan.). 1936 m. ji sukūrė garsiausiu jos kūriniu minimą „Objektas“, kuris buvo sudarytas iš puodelio, lėkštutės ir šaukštelio, apvilktų kiniškos gazelės kailiu. Šis kūrinys buvo pademonstruotas 1936 m. parodoje ir sukėlė sensaciją. „Objektas“ buvo pirmuoju moters kūriniu, kurį įsigijo Niujorko muziejus. 1936 m. įvyko pirmoji M. Openheim personalinė paroda Marguerite Schulthess galerijoje Bazelyje. 1937 m. menininkė grįžo į Šveicariją, trumpą laiką mokėsi meno konservavimo ir restauracijos. Dėl greito pripažinimo ji patyrė depresiją ir kūrybinę krizę, kuri truko beveik 2 dešimtmečius.
1954 m. pajutusi naują jėgų antplūdį M. Openheim išsinuomojo studiją Berne ir vėl pradėjo intensyviai kurti. 1967 m. įvyko didelė jos kūrinių retrospektyvinė paroda Stokholme. M. Openheim asmenybė buvo įdomi feminizmo istorijos tyrinėtojams. 1975 m. ji laimėjo meno apdovanojimą iš Bazelio miesto, 1982 m. − Didįjį dailės prizą iš Berlyno. M. Openheim kūrė juvelyriką, skulptūrą, tapybą, baldus. Atliko meninius pasirodymus, rašė poeziją. Vėlyvaisiais metais sukūrė kelis fontanus privačioms ir viešoms erdvėms. Meret Openheim mirė 1985 m. lapkričio 15 d. Bazelyje.
Kūrinių galerijos
- Niujorko šiuolaikinio meno muziejus
- wikiart.org
- artnet.com
- „Objektas“
Šaltiniai
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Meret Oppenheim, Kas yra Meret Oppenheim? Ką reiškia Meret Oppenheim?
Meret OpenheimGime 1913 m spalio 6 d Berlynas VokietijaMire 1985 m lapkricio 15 d 72 metai Bazelis SveicarijaVeikla DailininkeSritis Siurrealizmas Meret Openheim vok Meret Oppenheim 1913 1985 m XX a vokieciu sveicaru tapytoja skulptore objektu kureja siurrealiste Garsiausiu jos kuriniu yra Objektas BiografijaMeret Openheim gime 1913 m spalio 6 d Berlyne Jos tevas buvo vokieciu ir zydu kilmes motina sveicare 1914 m prasidejus Pirmajam pasauliniam karui seima persikele į Sveicarija Paskatinta tevo ir menininkes seneles 1929 m M Openheim pradejo mokytis Menu ir amatu mokykloje Bazelyje Po to persikele į Paryziu kur 1932 m lanke Gran Somjero akademija 1933 m M Openheim susipazino su isskirtiniais Paryziaus menininkais tarp kuriu Albertas Dzakometis Manas Rejus Andre Bretonas Hansas Arpas 1933 m ji eksponavo 3 paveikslus siurrealistu parodoje Paryziuje pozavo M Rejaus fotonuotraukoms 1934 m pradejo romantiskus santykius su Maksu Ernstu kurie uztruko tik vienerius metus Meret Openheim sukurtas fontanas Berne 1935 m M Openheim dalyvavo tarptautinese siurrealistu parodose Kopenhagoje ir Tenerifeje 1936 m Londone ir Niujorke Geriausiai M Openheim zinoma meniniu objektu kuriniais kuriems ji naudodavo įprastus buities zmogaus aprangos objektus pavyzdziui pirstines batai ir pan 1936 m ji sukure garsiausiu jos kuriniu minima Objektas kuris buvo sudarytas is puodelio lekstutes ir saukstelio apvilktu kiniskos gazeles kailiu Sis kurinys buvo pademonstruotas 1936 m parodoje ir sukele sensacija Objektas buvo pirmuoju moters kuriniu kurį įsigijo Niujorko muziejus 1936 m įvyko pirmoji M Openheim personaline paroda Marguerite Schulthess galerijoje Bazelyje 1937 m menininke grįzo į Sveicarija trumpa laika mokesi meno konservavimo ir restauracijos Del greito pripazinimo ji patyre depresija ir kurybine krize kuri truko beveik 2 desimtmecius 1954 m pajutusi nauja jegu antpludį M Openheim issinuomojo studija Berne ir vel pradejo intensyviai kurti 1967 m įvyko didele jos kuriniu retrospektyvine paroda Stokholme M Openheim asmenybe buvo įdomi feminizmo istorijos tyrinetojams 1975 m ji laimejo meno apdovanojima is Bazelio miesto 1982 m Didįjį dailes priza is Berlyno M Openheim kure juvelyrika skulptura tapyba baldus Atliko meninius pasirodymus rase poezija Velyvaisiais metais sukure kelis fontanus privacioms ir viesoms erdvems Meret Openheim mire 1985 m lapkricio 15 d Bazelyje Kuriniu galerijosVikiteka Meret Oppenheim vaizdine ir garsine medziagaNiujorko siuolaikinio meno muziejus wikiart org artnet com Objektas SaltiniaiEncyclopaedia Britannica