Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Meno ir salų karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Meno ir salų karalystė - vikingų karalystė, egzistavusi 1079-1266 m. Britų salose.
Suðreyjar ok Norðreyjar angl. Kingdom of Mann and the Isles Meno ir salų karalystė | ||||
nebėra | ||||
| ||||
Sostinė | Kastltaunas (Castletown) (Menas) | |||
Kalbos | sen. skandinavų, menksiečių, škotų gėlų | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | viduramžiai | |||
- Vikingų Meno užkariavimas | 1079 m., 1079 | |||
- Perto sutartis | 1266 m. | |||
Karalystę sudarė dvi dalys:
- Sodoras (sen. skand. Suðr - eyjar) arba Pietinės salos (Hebridai ir Menas)
- Norðras (sen. skand. Norðr - eyjar) arba Šiaurinės salos (Orknio salos ir Šetlando salos).
Iki šiol Meno salos vyskupas vadinamas Sodoro ir Meno vyskupu (Bishop of Sodor and Man).
1164 m. karalystė skilo į Hebridų karalystę ir Meno karalystę.
Karalystės atsiradimas
Karalystę sukūrė Godredas Krovanas (Godred Crovan), 1079 m. atsikariavęs Meno salą iš kitų vikingų, manoma, kad iš Dublino karalystės. Tai buvo trečias Godredo bandymas, pirmieji du jo mėginimai užkariauti Meno salą nepavyko. Sėkmę užtikrino Godredo pergalė Skaihilo mūšyje (Battle of Skyhill) prie Ramsio (Ramsey).
Vikingai salas užkariavo dar maždaug 700-900 m., pirmųjų vikingų įsiveržimo į Britų salas metu. Iki Godredo užkariavimo salos buvo pavaldžios skandinavų Dublino ir Orknio karalystėms.
Karalystės teritorija apėmė šiaurines Airijos jūros ir Škotijos vakarinės pakrantės salas:
- Meno sala ir gretimos salos
- (Islands of the Clyde)
- Vidiniai Hebridai
- Išoriniai Hebridai
Vėliau Meno karalystės centras buvo Meno sala, į jos sudėtį įėjo ir Išoriniai Hebridai. Vidiniai Hebridai sudarė Hebridų karalystę. Orknio erlystei neretai priklausė ir teritorijos Škotijos pagrindinėje dalyje - Saterlandas (Sutherland), Keitnesas (Caithness) ir Ivernesas (Inverness). Karalystė turėjo didelę įtaką rytinėse Airijos ir vakarinėse D. Britanijos salos dalyse - Fernese (Furness), Vitorne (Whithorn), Argaile (Argyll), Galovėjuje (Galloway).
Tam tikrais laikotarpiais Meno karalystę valdė Dublino ar Jorviko karaliai.
Meno karalystės pabaiga
1266 m., po Largso mūšio, pagal Perto sutartį Meno ir Hebridų karalystės atiteko Škotijai. Vėliau Meno sala atiteko Anglijai, o Hebridai ir Klaido salos liko Škotijai.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Meno ir salų karalystė, Kas yra Meno ir salų karalystė? Ką reiškia Meno ir salų karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Meno ir salu karalyste vikingu karalyste egzistavusi 1079 1266 m Britu salose Sudreyjar ok Nordreyjar angl Kingdom of Mann and the Isles Meno ir salu karalystenebera1079 1266 Location of Menas ir salosSostine Kastltaunas Castletown Menas Kalbos sen skandinavu menksieciu skotu geluValdymo forma monarchijaEra viduramziai Vikingu Meno uzkariavimas 1079 m 1079 Perto sutartis 1266 m Karalyste sudare dvi dalys Sodoras sen skand Sudr eyjar arba Pietines salos Hebridai ir Menas Nordras sen skand Nordr eyjar arba Siaurines salos Orknio salos ir Setlando salos Iki siol Meno salos vyskupas vadinamas Sodoro ir Meno vyskupu Bishop of Sodor and Man 1164 m karalyste skilo į Hebridu karalyste ir Meno karalyste Karalystes atsiradimasKaralyste sukure Godredas Krovanas Godred Crovan 1079 m atsikariaves Meno sala is kitu vikingu manoma kad is Dublino karalystes Tai buvo trecias Godredo bandymas pirmieji du jo meginimai uzkariauti Meno sala nepavyko Sekme uztikrino Godredo pergale Skaihilo musyje Battle of Skyhill prie Ramsio Ramsey Vikingai salas uzkariavo dar mazdaug 700 900 m pirmuju vikingu įsiverzimo į Britu salas metu Iki Godredo uzkariavimo salos buvo pavaldzios skandinavu Dublino ir Orknio karalystems Karalystes teritorija apeme siaurines Airijos juros ir Skotijos vakarines pakrantes salas Meno sala ir gretimos salos Islands of the Clyde Vidiniai Hebridai Isoriniai Hebridai Veliau Meno karalystes centras buvo Meno sala į jos sudetį įejo ir Isoriniai Hebridai Vidiniai Hebridai sudare Hebridu karalyste Orknio erlystei neretai priklause ir teritorijos Skotijos pagrindineje dalyje Saterlandas Sutherland Keitnesas Caithness ir Ivernesas Inverness Karalyste turejo didele įtaka rytinese Airijos ir vakarinese D Britanijos salos dalyse Fernese Furness Vitorne Whithorn Argaile Argyll Galovejuje Galloway Tam tikrais laikotarpiais Meno karalyste valde Dublino ar Jorviko karaliai Meno karalystes pabaiga1266 m po Largso musio pagal Perto sutartį Meno ir Hebridu karalystes atiteko Skotijai Veliau Meno sala atiteko Anglijai o Hebridai ir Klaido salos liko Skotijai