Madvilionių dvaras

Madvilionių dvaras
Kriukų kaimo aktoriai mėgėjai prie Madvilionių dvaro apie 1910 m. Pirmoje eilėje antra iš dešinės – Viktorija Gravrogkaitė-Švambarienė
Vieta	Madvilioniai, Joniškio rajonas
Įkurtas	1769 m.
Rūmų stilius	istorizmas, fachverkas
Bajorų giminės	Goesai
Parkas	sunykęs, apleistas
Pastatų būklė	konservuotas
Savininkas	bešeimininkis

Madvilionių dvaro sodyba – dvaras Madvilionių kaime, Kriukų sen., Joniškio r., greta kelio 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys , 22,1 km į šiaurės rytus nuo Joniškio. Kultūros vertybių registro objektas (unikalus kodas 39375). Dvaro sodyboje išliko 9 pastatai, tarp kurių – kalvė, kumetynas, arklidė, karvidė, klojimas, sargo namelis, medinis vasarnamis ir kt.

2024 m. dvaro pastatas pasidarė pavojingos būklės.

Istorija

1769 m. inventoriuje pirmą kartą paminėtas Madvilionių (arba Lieporų) dvaras, kurį iš Vladislavos Leparskienės (Gimbutaitės), velionio Jono Leparskio žmonos, už 200 muštinių talerių nusipirko Smolensko vaivadijos sargybinis Pranciškus Gosickis. 1775 m. Upytės dūmų surašyme minimas Madvilionių bajorkaimis (2 dūmai). 1864 m. Juozapas Nikodemas von Goesas (1805–1877) iš varžytinių Madvilionyse nusipirko 92 dešimtinių žemės su pastatais. 1866 m. nurodytas palivarkas (24 gyventojai). Vėliau vadinamas dvaru, kurį pagal 1873 m. sudarytą testamentą 1878 m. paveldėjo Stanislovas von Goesas (1844–1916). Goesai – sena Kuršo vokiečių kilmės baronų šeima. 1888 m. inventoriuje minimi 8 dvaro mediniai pastatai: gyvenamas namas, jauja, 2 klėtys, tvartas galvijams, daržinė, kiaulidė ir dirbtuvės. 1896 m. buvo pastatytas ponų namas ir vėliau kiti išlikę pastatai.

Dvaras garsėjo kaip vienas svarbesnių lietuvių tautinio atgimimo centrų Šiaurės Lietuvoje (Joniškio, Žeimelio, Pašvitinio). Čia spietėsi plačios apylinkės jaunimas, o per vasaros atostogas kasmet susiburdavo iš aukštųjų mokyklų sugrįžęs nemažas būrys studentų: Povilas Višinskis, Adomas Varnas, Vladas Požėla, Zigmas Skirgaila, Augustinas Janulaitis, Matas Šalčius ir kiti. Čia lankėsi prof. Jonas Jablonskis, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Antanas Smetona, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, Antanas Povylius, Jurgis Šlapelis, S. ir Liudas Vaineikis, Vinas Preikštas, Ventspilio, Kriukų mokytojas Feliksas Daugėla, Jonas Sabas (Siabas, Siabanskis), Mikalina Glemžaitė, Žeimelio gydytojas, lietuviškos spaudos veikėjas Adomas Sketeris, Pavirčiuvės dvaro savininkas Vladislovas Jaloveckis ir kt..

Spaudos draudimo metais Madvilioniai buvo saugi draudžiamųjų lietuviškų knygų slaptavietė. P. Višinskis Madvilionius pasirinko savo slaptosios spaudos platinimo centru. Knygoms platinti S. Goesas subūrė vietinius knygnešius. Be jo paramos neapsiėjo nė vienas naujas pažangus spaudos leidinys. Stanislovas, Teresė ir Viktorija Goesai Madvilionyse buvo sukaupę didelę biblioteką, kurią sudarė knygos lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų kalbomis. Netrūko ir periodinės spaudos leidinių: laikraščių, žurnalų. Keliolika metų prieš lietuviškos spaudos atgavimą savo namuose jie įkūrė slaptą mokyklą, kurioje Teresė Goesytė (1853–1911) ėjo mokytojos („daraktorkos”) pareigas. Beveik 20 metų ji mokė vaikus skiepydama savo auklėtiniams tėvynės meilę, pagarbą gimtajai kalbai. Šioje mokykloje daugelis gavo pirmąjį šviesos spindulį. Drauge su broliu rėmė gabesniųjų savo mokyklos mokinių studijas Rusijos ir užsienio aukštosiose mokyklose. Teresės iniciatyva Kriukuose veikė ir vienas pirmųjų lietuviškų knygynų. Taip pat Teresė aktyviai dalyvavo Žiburio draugijos veikloje, dosniai ją rėmė.

Goesams ir Gravrogkams pasitraukus į Rusijos gilumą, 1914–1918 m., dvarą prižiūrėjo ir jame ūkininkavo žymios lietuvių dalininkės Marcės Katiliūtės (1912–1937), Konstancijos Goesaitės-Čepulevičienės palikuonių šeima.

Nuo 1918 m. Madvilionių dvarą paveldėjo Viktorija Goesaitė-Gravrogkienė (1863–1936) (jai mirus – jos žentas Feliksas Daugėla), Brigita Mastauskienė ir Antanas Gravrogkas. Pas F. Daugėlą Madvilionyse dažnai lankėsi tuo metu Joniškyje gyvenęs ir dirbęs veterinarijos gydytojas, politikas, aktyvus visuomenės veikėjas, mecenatas Laurynas Lopas.

1924 m. įsteigta Madvilionių pradžios mokykla, veikusi iki 1992 m.

1941–1944 m., Antrojo pasaulinio karo metais, dvaro sodyboje buvo slepiami žydų tautybės žmonės.

1943 m., karo metais, dvare kaip ir kitose Šiaulių apskrities vietovėse (Šiauliuose, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų, Kurtuvėnų, Kužių, Meškuičių, Papilės, Šakynos, Šiaulėnų, Žeimelio bažnyčiose ir klebonijose, Auksučių k. Papilės vis., Beržininkų k. Joniškio vis., Bridų k. Šiaulių vis., Madvilionių k. Kriukų vis., Ramonaičių k. Lygumų vis. ir kt. vietose.) buvo slepiami Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatai.

2015 m. gegužės 21 d. Joniškio r. savivaldybės taryba priėmė sprendimą nugriauti Madvilionių dvaro sodybos gyvenamąjį namą.

2015 m. gruodžio 17 d. Joniškio r. savivaldybės taryba priėmė sprendimą atšaukti ankstesnį sprendimą dėl pastato griovimo.

2016 m. vasario 10 d. Madvilionių dvaro sodybos fragmentai NKPVT sprendimu įrašyti į Kultūros registrą. Unikalus kodas 39375, komplekso dalys – Madvilionių dvaro sodybos fragmentų dvarininko namas (39376) ir Madvilionių dvaro sodybos fragmentų namas (39377).

Madvilionių dvaro teatras

Palangos klojimo teatro artistai 1900 m. kaip bičių spiečius susimeta Madvilionių dvare. Jau 1900 m. erdviame svečių kambaryje Madvilionyse įvyko vienas pirmųjų slaptų lietuviškų vaidinimų – Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komedija „Velnias spąstuose“ (pirmasis spektaklis Kauno gubernijoje). Dviejų moterų (Žemaitės ir G. Petkevičaitės-Bitės) pjesė vadinosi „Velnias spąstuose“ ir buvo išleista Liepojoje 1900 metais. Goesai 1909–1912 m. sukūrė pastovią teatro trupę, mokėjo atlyginimą ir visiškai išlaikė režisierių J. Misių, kuris pastatė daug veikalų „Velnias spąstuose“, „Ūkanose“, „Iš meilės“, „Užburtas kunigaikštis“, „Inteligentas“, „Ponas ir mužikai“, „Vaito piršlybos“. Čia atvykdavo, vaidindavo ir dirbdavo žinomi teatro veikėjai Feliksas Daugėla, T. Goesaitė, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, Antanas Povylius, Augustinas Janulaitis, Jurgis Šlapelis, Povilas Višinskis, Adomas Varnas, S. ir Liudas Vaineikis, Vinas Preikštas. Statydavo vaidinimus apylinkėse.

Architektūra

Stačiakampio plano, 1 aukšto su pastoge, Š fasado priestatu ir rūsiu po ŠV statinio dalimi. Iki XX a. pab. pagrindinio korpuso V fasade buvo karkasinės konstrukcijos medinis prieangis, dengtas dvišlaičiu stogu, gausiai puoštas drožiniais. Stogo forma – dvišlaitė, P fasade – pusvalminė, dengtas skarda. Pamatas – su skelto akmens mūro cokoliu; sienos – molio, Š ir P fasadų skydų fachverko konstrukcijos, sudarytos iš medinių rąstų karkaso su molio užpildu, rūsio mūro lėkštas cilindrinis skliautas, lubų apdaila – medinių vožtinių lentų.

Galerija

Šviesuomenė svečiuose pas Goesus Madvilionyse apie 1910 m.
Dvaro savininkas Stanislovas von Goesas
dvaro rūmai 2006 m.
dvaro rūmai 2006 m.
rūmų vidus
rūmų vidus
dvaro rūmai 2014 m.
dvaro rūmai 2015 m.
ūkinis pastatas 2006 m.
medinis Gravrogkų vasarnamis 2006 m.
2006 m. Kriukų teatras (vadovė Danguolė Musejukienė) Madvilionių dvaro sodyboje suvaidino Emilijos Urbaitės komediją „Stebuklas“
akcijos "Atminties dvarelis: Goeso šviesa sugrįžta" dvarelis iš 6511 knygų
Atminimo akmuo su lenta Madvilionių dvaro sodyboje
Madvilionių dvaras, dail. Rimvydas Daudžvardis (2017 m.)

Literatūra ir nuorodos

Bajorų von Goesų gyvenimo priedermė – kultūra ir švietimas, sud. E. Šukienė, Šiauliai, 2004.
Bielskis P., Lietuvos klojimo teatras, Klaipėda, 1999, p. 105.
Girininkienė V., Medvilionių dvaras: griauti ar išsaugoti, Literatūra ir menas, 2016-02-12, p. 29–31 Archyvuota kopija 2016-02-23 iš Wayback Machine projekto.
Vasiliauskas E., Medvilionių dvaras: nuo bajorkaimio iki kultūros židinio. Liaudies kultūra, 2016, Nr. 3, p. 54–68.
Medvilionių dvaro sodybos rūmai (Išlikęs, k.k.v.r. 39376) Archyvuota kopija 2016-08-21 iš Wayback Machine projekto.
Kybartienė B., Kodėl reikėtų atstatyti (o gal pastatyti?) Medvilionių dvarą? (1), Joniškio dienos, 2016-11-18, p. 1, 3–4.
Vida GIRININKIENĖ, Medvilionyse, arba Prie bajorų Goesų stalo, Lietuvos žinios, 2016 11 25 Archyvuota kopija 2016-11-28 iš Wayback Machine projekto.
Petras Bielskis, Apleistas paveldas, Lietuvos aidas, 2017.02 11 Archyvuota kopija 2017-03-20 iš Wayback Machine projekto.
Petras Bielskis, Tautiškumui reikalinga atmintis, XXI amžius, 2017 m. kovo 3 d., Nr. 9 (2226) Archyvuota kopija 2017-11-07 iš Wayback Machine projekto.
Griaunamas XIX a. tautos atgimimo centru buvęs Goesų dvaras
anonsas „Atspindžiai“: apie Madvilionių dvarelį ir Daunoravos dvarą Archyvuota kopija 2016-11-11 iš Wayback Machine projekto.
filmas „Atspindžiai“: apie Madvilionių dvarelį ir Daunoravos dvarą
LRT Klasika laida „Muzikinis pastišas“ apie Medvilionių dvarą ir Goesus (nuo 52 min.) Archyvuota kopija 2018-04-16 iš Wayback Machine projekto.