Mednių šeima

Janis Mednis (latv. Jānis Mednis, g. 1977 m. Rygoje),Renatė Mednė (latv. Renāte Medne, g. 1996 m.) – sutuoktiniai lyvių kalbos gaivinimo aktyvistai, tarpusavyje ir su savo vaikais kalbantys lyviškai. Jų pirmagimei dukteriai Kuldei lyvių kalba yra gimtoji, šia kalba jie bendrauja ir su antrąja dukterimi Ilma Mare.

Lyvių kalbos padėtis

Pasak kalbininko V. Ernštreito, XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje latvių visuomenėje buvo dažna nuomonė, jog lyviai išnyko XIII a. Tačiau, pasak šio kalbininko, dabar lyvių bendruomenę sudaro 1500–2000 žmonių. Tai asmenys, kuriems svarbi lyvių tapatybė bei kultūra ir kurie dalyvauja bendruomenės gyvenime. Anot oficialiosios statistikos, Latvijoje save lyviais įvardija mažiau nei 200 gyventojų, tad į V. Ernštreito nurodytą skaičių, matyt, įeina lyviškų šaknų turintys bei lyviams prijaučiantys žmonės.

Per paskutiniuosius keletą šimtmečių daugumoje Latvijos regionų lyviai asimiliavosi su latviais. XX a. pradžioje lyvių kalba daugiausia išliko Šiaurės Kuršo žvejų kaimuose. Karų metais asimiliacija paspartėjo, nes lyviai buvo priversti palikti gimtuosius kaimus. Sovietmečiu Kuršo lyvių kaimai pateko į griežtai kontroliuojamą pasienio zoną, todėl dabar didžiausios lyvių bendruomenės įsikūrusios Rygoje ir Ventspilyje.

Lyviai jau priprato prie pareiškimų, kad jų kalba mirė. V. Ernštreito teigimu, apie paskutinio lyvių kalbos vartotojo mirtį buvo skelbta jau 4–5 kartus. 2013 m. pranešta apie paskutinės lyvių gimtakalbės Kanadoje gyvenusios Grizeldos Kristinios mirtį. Tačiau V. Ernštreitas sako pažįstąs bent 20 žmonių, lyvių kalbos išmokusių iš savo tėvų ar senelių ir galinčių šia kalba palaikyti pokalbį.

Nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio vaikams rengiamos lyvių kalbos vasaros mokyklos. V. Ernštreito vadovaujamas Lyvių institutas lyvių kalbos mokytojams yra paruošęs mokomosios medžiagos. Planuojami nauji kalbos kursai vaikams.

Lyvių kalba Mednių šeimoje

2024 m. duomenimis, lyvių Mednių šeima gyveno Helsinkyje, Suomijoje, nes Janis Mednis atvyko į Helsinkio universitetą studijuoti finougrų kalbų. Be to, J. Mednis žinomas kaip profesionalus muzikantas ir fotografas.

Janis Mednis ir jo žmona Renatė Mednė tarpusavyje daugiausia kalba lyviškai, retkarčiais – latviškai, su dukterimis Kulde (Kuldi, g. 2020 m.) ir Ilma Mare (Ilma Mari, g. 2023 m.) – tik lyviškai. Tokiu būdu Kuldės gimtoji kalba – lyvių; šia kalba šnekės ir jaunesnioji duktė.

Šeimos kalbos neįprastumas tas, kad jie lyviškai išmoko iš knygų. Sutuoktiniai nusprendė išmokti lyvių kalbą ir paversti ją savo gimtąja gimus pirmajai dukteriai. Žiniasklaidoje buvo skelbiama apie paskutinių lyvių kalbos vartotojų mirtis, ir Medniai pasiryžo suteikti lyvių kalbai ateitį. Kalbos pakeitimas reikalauja pasiaukojimo ir J. Mednis tai lygina su sportu: kartą jis paklausęs trenerio, kaip jam pavyksta taip anksti atsikelti, ir treneris atsakęs, jog reikia tiesiog atsibusti, tad su kalba yra panašiai – reikia tieiog imti ir kalbėti.

Janis Mednis ir jo žmona Renatė Mednė parašė savo patirtimi grįstą knygą, skirtą padėti kitoms šeimoms su savo vaikais kalbėti lyviškai. Ši 2022 m. išleista knyga vadinasi „Kūldaläpš. Zeltabērns“ (lyv. kūldaläpš 'auksinis vaikas', latv. zeltabērns 't. p.'), ji taip pavadinta dukters Kuldės garbei, nes lyv. kūlda 'auksas', lyv. kuldi 'auksinis'. Knygoje pateikiami lyviški žodžiai ir pasakymai, būtini kasdieniame mažo vaiko gyvenime. Į knygą įtraukta dainų ir eilėraštukų, kai kurie paimti iš lyvių tautosakos, o kai kurie – nauji, sukurti pačių Mednių.

Pasak sutuoktinių, knyga atsirado tarsi savaime, kai prireikė lyviškai sudarinėti kasdienius sakinius. Likus kelioms savaitėms iki pirmosios dukters gimimo juodu pradėjo į sąsiuvinį rašyti naudingus žodžius, kuriuos vartoja, pavyzdžiui, prabudę ryte, rengdamiesi ar valydami dantis.

J. Mednis pažymi, jog kartais jiedviem su žmona tenka kurti naujus žodžius, pasitelkiant senuosius. Pavyzdžiui, žodžio skaidrė tradiciniame lyvių kalbos žodyne nebuvo.

Išnašos

1. „Jānis Mednis – «Zaļš, Balts, Zils» – lībiešu krasts fotogrāfijās un mūzikā“. ntz.lv. Neatkarīgās Tukuma ziņas. 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2025-09-18.
2. Markus Kuokkanen (2024-04-07). „Vanhemmat vaihtoivat kotikieltä pelastaakseen esivanhempiensa kielen, ja nyt Helsingissä asuvien siskosten kieli on harvinainen liivi“ [Tėvai pakeitė savo gimtąją kalbą, kad išsaugotų protėvių kalbą, ir dabar Helsinkyje gyvenančių seserų kalba yra retoji lyvių]. www.sss.fi. Salon Seudun sanomat. Nuoroda tikrinta 2025-09-18.
3. „Iedzīvotāji pēc tautības gada sākumā - Tautība un Laika periods“. data.stat.gov.lv. Nuoroda tikrinta 2025-09-18.
4. „„Kūldaläpš. Zeltabērns“ – izdota lībiešu valodas grāmata bērniem un vecākiem“. Latvijas Sabiedriskie Mediji (LSM.lv). 2022-10-18. Nuoroda tikrinta 2025-09-18.